aA
Sklandžią organizmo veiklą užtikrina visavertė mityba, kurioje nestinga svarbiausių vitaminų ir mineralinių medžiagų. Pastarųjų žmogaus organizmui reikia išties labai nedideliais kiekiais, tačiau jos reikšmingos visoms organizmo funkcijoms. Mineralai svarbūs kiekvienu žmogaus gyvenimo periodu, tiek augančiam organizmui, tiek intensyviai dirbančiam suaugusiajam. Todėl apžvelgsime svarbiausių mineralinių medžiagų šaltinius, jų funkcijas ir kiekio pokyčių pasekmes organizmui.
© Shutterstock nuotr.

Kalcis. Šis elementas organizme atlieka daugybę funkcijų. Kalcis ‒ sudedamoji kaulų ir dantų dalis, dėl to ypač svarbu, kad jo būtų gausu augančio organizmo mitybos racione. Kalcis tiesiogiai dalyvauja raumens susitraukimo metu, todėl yra reikalingas visų raumenų darbui. Taip pat kalcis svarbus nervinio impulso perdavimui, dalyvauja kraujo krešėjime, kraujo pH palaikyme, jis reikalingas ir hormonų veiklai.

Organizmui trūkstant kalcio sutrinka kaulų ir dantų vystymasis, gali išsivystyti osteoporozė, kūdikiams – rachitas. Dėl kalcio pertekliaus prastėja geležies ir cinko įsisavinimas, gali sutrikti žarnyno, inkstų ir širdies veikla.

Kalcio gausu:

pieno produktuose,
pupelėse,
kiaušinių lukštuose,
žuvyje (pavyzdžiui, skumbrėje, menkėje),
brokoliuose,
avižose,
grikiuose ir kt.

Kalis. Ši medžiaga, kaip ir kalcis, svarbi širdies ir kitų raumenų veiklai. Kalis dalyvauja nervinio impulso perdavime, svarbus skysčių balanso ir kraujo pH palaikymui. Šis elementas dalyvauja angliavandenių ir baltymų apykaitoje.

Kalio trūkumas gali pasireikšti sutrikusia širdies veikla, padidėjusiu kraujospūdžiu ar raumenų silpnumu, bendru nuovargiu ir nuotaikų svyravimais. Kalio perteklius pasireiškia raumenų tonuso ir širdies veiklos sutrikimais. Šios medžiagos perteklius pavojingas inkstų ligomis sergantiems žmonėms, nes didžioji dalis kalio pašalinama su šlapimu. Dėl itin didelio kalio kiekio gali sustoti širdis.

Kalio gausu:

pupelėse ir žirniuose,
riešutuose,
sėlenose,
špinatuose ir petražolėse,
avokaduose,
bananuose,
džiovintuose vaisiuose (figose, slyvose, abrikosuose) ir kt.

Natris. Jis itin svarbus skysčių apykaitai organizme. Didėjant natrio kiekiui, sulaikoma daugiau vandens, mažėjant – daugiau vandens išskiriama. Natris dalyvauja nervinio impulso perdavime ir yra reikalingas gerai raumenų veiklai.

Natrio trūkumas sutrikdo skysčių balansą organizme. Dėl natrio pertekliaus organizme gali atsirasti per daug vandens, padidėti kraujospūdis.

Natrio gausu:

druskoje,
rūkytose dešrose,
pomidorų padaže,
sūryje (parmezano, fetos),
marinuotuose agurkuose ir konservuotose daržovėse,
sultinio kubeliuose,
skrudintuose ir sūdytuose riešutuose, moliūgo sėklose ir kt.

Magnis. Šis elementas būtinas daugelio fermentų veiklai. Magnis svarbus nervų sistemos veiklai, širdies ir kitų raumenų darbui. Pakankamas magnio kiekis organizme padeda išvengti širdies aritmijų.

Magnio stoka pasireiškia nervų sistemos dirglumu, raumenų silpnumu, traukuliais. Magnio koncentracija organizme susijusi su kalcio kiekiu, todėl trūkstant magnio, vystosi ir kalcio trūkumas. Magnio perteklius gali sukelti pavojingų širdies veiklos sutrikimų ir sutrikdyti nervų sistemos veiklą.

Magnio gausu:

kviečių grūdų gemaluose ir avižiniuose dribsniuose,
špinatuose ir kaliaropėse,
lašišoje,
bananuose,
paprikose,
migdoluose,
juodajame šokolade ir kt.

Morkų sultyse gausu geležiesGeležis. Be šio elemento negalėtume gyventi! Mat būtent geležis vaidina svarbiausią vaidmenį prijungiant deguonį eritrocituose ir išnešiojant jį po viso organizmo audinius. Be to, geležis ‒ fermentų sudėtinė dalis, dalyvaujanti medžiagų apykaitoje.

Geležies trūkumo pasekmė – anemija (mažakraujystė), kurios metu sumažėja deguonies kiekis organizme, jaučiamas silpnumas, nuovargis, silpnėja imuninė sistema. Geležies perteklius yra nuodingas ir gali sukelti įvairias kepenų, širdies, kasos ligas.

Geležies gausu:

jautienoje (ypač kepenėlėse),
kiaušinio trynyje,
daržovėse (ankštinėse, špinatuose, morkose),
javų daiguose ir avižiniuose dribsniuose,
rupioje duonoje,
džiovintuose abrikosuose,
kakavoje ir kt.

Fosforas. Ši medžiaga įeina į kaulų ir dantų sudėtį, dalyvauja baltymų sintezėje. Fosforas svarbus maisto medžiagų įsisavinimui ir apykaitai. Jis reikalingas energijos gamybai ir apykaitos procesams, taip pat genetinės informacijos perdavimui. Fosforas ‒ fosfolipidų sudedamoji dalis, o iš fosfolipidų sudarytos kiekvienos ląstelės sienelės, taigi šis elementas labai svarbi statybinė ląstelių medžiaga.

Fosforo stoka pasireiškia rachitu, apetito sumažėjimu, kaulų skausmais ir retėjimu, sumažėjusiu fiziniu darbingumu, silpnumu. Dėl fosforo pertekliaus gali sutrikti kalcio ir magnio įsisavinimas.

Fosforo gausu:

pieno produktuose,
grūdų gaminiuose,
krienuose, petražolėse ir svogūnuose,
ankštinėse daržovėse,
džiovintuose persikuose,
migdoluose ir kt.

Cinkas. Šis elementas reikalingas baltymų ir nukleino rūgščių (DNR sudėtinė dalis) sintezei, todėl jis labai svarbus žmogaus formavimuisi jau nuo pirmųjų dienų. Cinkas reikalingas normaliam augimui, svarbus lytinės sistemos funkcijoms. Pakankamas cinko kiekis itin svarbus vyrams, nes gali apsaugoti nuo prostatos vėžio. Cinkas padeda ir žaizdų gijimui, todėl neretai yra sudėtinė kremų, skirtų odos žaizdelių gydymui, dalis.

Cinko trūkumas gali lemti sutrikusį augimą, odos problemas, plaukų slinkimą, nusilpusį imunitetą. Cinko perteklius gali pasireikšti pilvo skausmais, pykinimu, nemaloniu skoniu burnoje. Taip pat cinko perteklius pavojingas todėl, kad trukdo fosforo, geležies ir vario įsisavinimui.

Cinko gausu:

austrėse,
kviečių sėlenose,
kiaušiniuose,
kakavoje,
grikiuose,
graikiniuose riešutuose,
saulėgrąžose ir kt.

Sveikai maitinantis šių elementų organizme stigti neturėtų, tačiau kartais tam tikroms grupėms žmonių gali būti skiriami mineralinių medžiagų papildai. Jei jaučiatės gerai, jokių papildų gerti nereikėtų, nes galima viršyti nedidelį mineralinių medžiagų poreikį ir sukelti įvairių sveikatos sutrikimų.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tymais susirgusios mergaitės mama kreipiasi į visuomenę: jei mylite savo vaikus, neleiskite šiai beprotybei tęstis (335)

„Mano vardas Gintė, esu 9 mėnesių Simonos mama. Šiuo metu esame ligoninėje, sveikstame. Jeigu...

„Brexit“ paskubino kraustynes: išvykstantys lietuviai susipakuoja ištisus butus (578)

Vis dar tvyrant chaosui dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES)...

Svajonių kruizas virto baisiausiu košmaru: dužo stiklai ir 20 žmonių priešais mane tiesiog dingo (128)

Nuotraukos ir filmuota medžiaga atskleidžia, kokį siaubą turėjo išgyventi kruizinio laivo...

Meilutytė suka atgal į Los Andželą ir bandys vytis konkurentes (45)

Pasitikrinti sveikatos į Lietuvą šį mėnesį grįžusi Rūta Meilutytė netrukus pratęs...

Juodasis savaitgalis Vilniuje: nepagražinta naktinės sostinės realybė (53)

Neramus savaitgalis Vilniuje – neblaivūs vairuotojai talžė automobilius, baruose linksminęsi...

Rusija sureagavo: yra proga pataisyti santykius, bet ar Donaldas Trumpas rizikuos (95)

Rusija paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą pasinaudoti galimybe „perkrauti“ santykius po...

Senovinis Katalonijos miestas, kurį būtina aplankyti „Sostų karų“ gerbėjams (7)

Žirona – tai ne tik oro uosto atvykimo salė. Nedidelis oro uostas lietuviams pakankamai gerai...

Ekspertas pataria: kaip išsirinkti spalvas savo svajonių interjerui

Namai – mūsų oazė, kurioje galime būti savimi. Jie atspindi mūsų asmenybę: ką mėgstame, kuo...

Nūdienos rykštė – nevaisingumas: mokslų daktarė įvardijo pagrindines priežastis (12)

Liepą sukaks 41-eri metai pirmam po pagalbinio apvaisinimo pasaulyje gimusiam žmogui. Nors per...

Atleistas „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovas (5)

Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus šilumos tinklai ( VŠT ) valdyba pirmadienį...