Žmogaus organizmo senėjimo priežastis tirianti gerontologija yra palyginti jauna, tačiau išties nemažai apie senėjimo procesą atskleidusi mokslo šaka. Jau tiksliai žinoma, kad kalendorinis ir biologinis žmogaus amžius nebūtinai sutampa. Pagrindiniu savo uždaviniu mokslininkai laiko senėjimą skatinančių veiksnių ir būdų jiems pašalinti paieškas, rašoma žurnalo „Zdorovje“ internetinėje svetainėje.
Pastaraisiais metais buvo paneigta galybė senėjimo procesą aiškinančių hipotezių – visos jos nuėjo užmarštin. Mokslininkai vis labiau linksta pritarti antioksidantų veikimu pagrįstai koncepcijai.
Daug žadantys tyrinėjimai ir atradimai siejami su genų nulemtos programos hipoteze. Ypač populiari, be to, įvairiai praktiškai pritaikoma yra endokrininės sistemos funkcijomis pagrįsta teorija. Amerikiečių kūdikių bumo kartos atstovai labai sėkmingai įrodė pasauliui, kokių pergalių kovojant su laiku galima laimėti pasitikint hormonais. Gal kiek mažiau mokslininkų sluoksniuose aptarinėjama energijos tausojimu pagrįsta hipotezė, juokais vadinama tinginių teorija.
Užribyje atsidūrė ir sensacinga telomerų teorija. Kai kurie mokslininkai apskritai mano, kad metas padaryti galą teorinių priežasčių paieškoms ir pradėti aiškintis, kaip efektyviai šalinti žmogaus organizme besireiškiančias „triktis“.
Remiantis šia koncepcija (jos autorius – anglų biologas Aubrey de Grey), medicinos pažanga yra spartesnė už „trikčių“ gausėjimą, ir kada nors vis tiek išauš diena, kai visus sutrikimus bus galima nedelsiant atitaisyti, todėl žmonių aktyvumo pikas tęsis kad ir iki 150 metų.
Žurnalo „Zdorovje“ leidėjai nutarė kiek išsamiau supažindinti tik su tomis hipotezėmis, kurių pagrindu jau pavyko pasiūlyti praktiškai pritaikomų sprendimų, kaip sustabdyti senėjimo procesą.
Antioksidantų poveikio teorija: vartokite kofermentą Q10 ir karnoziną
Apie antioksidantus imta kalbėti šeštojo praeito amžiaus dešimtmečio pabaigoje. Tada Biofizikos instituto prie Rusijos mokslų akademijos direktoriaus pavaduotojo mokslo reikalams pareigas ėjusi Jelena Burliakova nustatė, kad kai kurios medžiagos (pvz., esančios žuvų taukuose) skatina antioksidacinį aktyvumą. Tas reiškinys buvo pavadintas АОА. Aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje buvo sukurtas pirmasis sintetinis antioksidantas ir išaiškintas šiais laikais geriausiai žinomas Q10.
„Esame pratę manyti, kad be deguonies gyvybė neįmanoma, tačiau pamirštame, kad tai labai agresyvi medžiaga, – sako gerontologas Valerijus Mamajevas. – Nesistebime, kad su laiku ir tvirčiausias metalas surūdija. Deja, žmogaus organizmas kur kas trapesnis, padengtas plona lipidų membrana! Per 70 metų žmogaus organizmu perleidžiama maždaug 17 tonų deguonies, be to, susidaro maždaug 1,5 tonos deguonies radikalų, kuriems priešinasi organizmo antioksidacinė sistema.“
Būtent šios sistemos silpimas ir yra senėjimas. Sistemos pagrindą sudaro antioksidaciniai fermentai, vitaminai Е, А, С, taip pat kiti junginiai, be kita ko, atliekantys ir antioksidacinę funkciją: kofermentas Q10, hormonai melatoninas ir estradiolis. Antioksidantų pranašumas tas, kad jie paveikia iš karto kelis senėjimo mechanizmus tiek ląstelės, tiek viso organizmo lygmeniu. Tai jėga, padedanti atitaisyti kone bet kokius sutrikimus.
Visgi be saiko vartoti reklamuojamus antioksidantų preparatus – taip pat ne išeitis. Sąveikaudami su laisvaisiais radikalais jie patys virsta radikalais, tik ne tokiais aktyviais.
„Bene vienintelis preparatas, kurį galima vartoti savarankiškai, – kofermentas Q10, – teigia V. Mamajevas. – Jis artimiausias fiziologijai.“
Būtina pasakyti ir tai, kad tam tikras laisvųjų radikalų kiekis tiesiog būtinas, ypač – intelektiniam pajėgumui, ir jis užtikrina pažintines funkcijas. Kontroliuoti reikia tik perteklių.
„Tuo užsiima buferiniai junginiai ir visų pirma – karnozinas. Jis sintetinamas raumenyse bei nerviniame audinyje ir saugo galvos smegenis nuo su amžiumi atsirandančių pakitimų“, – sako profesorius Aleksandras Boldyrevas, vadovaujantis Neurochemijos laboratorijai, veikiančiai Neurologijos tyrimų centre prie Rusijos medicinos mokslų akademijos.
Natūralūs karnozino šaltiniai – mėsa ir žuvis. Ypač gausiais jo kiekiais išsiskiria nėgės, eršketai, jautiena, vištiena. Kol esame jauni, sveiki ir aktyvūs, karnozino organizme tikrai pakanka. Deja, su amžiumi, taip pat dėl sunkaus fizinio ir psichologinio krūvio karnozino sintezė pradeda neatitikti poreikio.
Štai tada ir neprošal būtų karnozino tabletė. Tik kur ją gauti? Kadangi karnozinas – natūralus junginys, jo formulės patentuoti negalima, dėl to farmacinės įmonės nėra nusiteikusios išlaidauti brangiai atsieinantiems klinikiniams tyrimams. Beje, maisto papildų, į kurių sudėtį įeina karnozinas, įsigyti galima. Jų ypač verta pavartoti patiriant stresą.
Genetikos nulemta programa paremta hipotezė: jaunystės eliksyras jau išrastas
Senėjimo procesą griežtai kontroliuoja genetika. Šios nuomonės laikosi akademikas Vladimiras Skulačiovas. Tad jei egzistuoja programa, pamažu, bet užtikrintai vedanti prie mirties, vadinasi, į ją įmanoma įsikišti – kokiu nors būdu perprogramuoti, sulėtinti ar netgi „nulaužti“, kaip kad daro programišiai. Kas būtent suaktyvina senėjimo genus arba „išjungia“ tuos, kurie atsakingi už jaunystę, kol kas pasakyti sunku, tačiau daroma prielaida, kad metus skaičiuojanti biologinis organizmo laikrodis įmontuotas į žmogaus galvos smegenis, konkrečiai – pagumburyje (arba hipotalame). Sulaukus 15 metų šis laikrodis ima siųsti vienokius signalus, o sulaukus 25-erių – kitokius. Štai tokiu būdu ir kontroliuojami brandos ir senėjimo procesai.
Biocheminės savižudybės įrankis, kaip paaiškėjo, yra laisvieji radikalai, susidarantys mitochondrijų (prilyginamų ląstelėse veikiančioms jėgainėms, aprūpinančiomis ląsteles energija) membranoje. Laisvųjų radikalų kiekiui pasiekus kritinę ribą, ląstelė ima veikti apoptozės (susinaikinimo) režimu. Mitochondrijoms būtina laisvuosius radikalus neutralizuojanti apsauga. Šią funkciją atlieka antioksidantai.
Kas yra laisvieji radikalai? Laisvieji radikalai – tai neporinį elektroną turinčios deguonies molekulės. Stokodamos elektrono jos atsiskiria nuo kitų molekulių, o šios, savo ruožtu, pačios tampa laisvaisiais radikalais. Patys agresyviausi – deguonies radikalai. Jie inicijuoja ardomąją grandininę reakciją – oksidacinį stresą. Dėl to oksiduojasi ir riebalai, ir baltymai, ir DNR.
Taigi, 2003 metais akademiko V. Skulačiovo vadovaujama mokslininkų grupė pradėjo kurti sąlyginai naujo tipo antioksidantus, kurių esminė paskirtis – užtikrinti mitochondrijų apsaugą. Galop pavyko išgauti SkQ pavadintą darinį. Skulačiovo jonu pramintos molekulės lengvai patenka į iš lipidų sudarytą mitochondrijų membraną. SkQ nutempia antioksidantą iki vidinio membranos sluoksnio. Kaip antioksidantas naudojamas natūralus darinys plastochinonas.
Tik žurnalistų dėka Skulačiovo jonas pamažu buvo imtas vadinti gyvybės eliksyru. Deja, toks pavadinimas nevisiškai tikslus, mat amžino gyvenimo ši medžiaga negarantuoja. Jos paskirtis – pailginti jaunystę. Jau vykdomi šio eliksyro klinikiniai bandymai. Galima tik viltis, kad po kokių penkerių metų jo jau galėsime įsigyti tablečių arba kapsulių pavidalu.
Endokrininės sistemos funkcijomis pagrįsta teorija: visos bėdos dėl hormonų trūkumo
Šios teorijos šalininkai linkę manyti, kad vidinio laikrodžio mechanizmas veikia liaukose, kuriose gaminami hormonai. Endokrininei sistemai, kaip žinia, diriguoja galvos smegenys, tiksliau – hipofizės ir hipotalamo tandemas, ir, sutrikus kurios nors iš šių sričių funkcijoms, kita taip pat nebegali tinkamai funkcionuoti.
Bėgant metams endokrininių organų funkcijos tolydžio slopsta, todėl keičiasi ir hormonų gamybos apsukos. Pakinta ir „dirigentų“ pastabumas: hipofizė ir hipotalamas jau nebesugeba operatyviai ir tiksliai sureaguoti į vienokių ar kitokių hormonų stygių kraujyje. Toliau suminėti pagrindiniai jaunystės hormonai.
Lytiniai hormonai. Jų veikimo mechanizmas, galima sakyti, akivaizdus. „Ne veltui sakoma, kad 20–30 metų sutuoktiniai – meilužiai, sulaukę 30–45 – tėvai, 45–60 – brolis ir sesuo, o dar vėliau – dvi seserys, – mano endokrinologijos profesorė Svetlana Kalinčenko. – Moterų lytinių hormonų lygis ima smukti sulaukus maždaug 45-erių, o vyrų – dar anksčiau – vos įkopus į ketvirtąją dešimtį. Galima tik spėti, kad šis veiksnys bent iš dalies lemia trumpesnį vyrų amžiaus vidurkį.“
Norint atkurti normalų lytinių hormonų lygį, tikrai nebūtina laukti pensinio amžiaus. Kur kas prasmingiau laiku papildyti organizmą tuo, ko jam trūksta. Kad būtų galima tai padaryti, dar pačiame jėgų žydėjime (idealiu atveju būnant 20–25 metų) reikėtų pasirūpinti savo sveikatos pasu, t. y. pasitikrinti hormonų, pirmiausia – lytinių, lygį, ir tokius tyrimus kartoti reguliariai. Vos pastebėjus pakitimų, derėtų susimąstyti apie pakaitinę hormonų terapija.
Dehidroepiandrosteronas (hormonas DHEA). Šis hormonas gaminamas antinksčiuose. Sulaukus 25-erių jis pasiekia maksimalų lygį, o artėjant prie 40-ies jo kiekis jau būna dvigubai sumažėjęs.
Mokslininkai nustatė, kad žemas hormono DHEA lygis yra susijęs su didesne vėžio, osteoporozės, infarkto, taip pat Alzhaimerio ligos rizika. Pakankamas jo kiekis gerina imunitetą, garantuoja miego kokybę, apsaugo nuo streso. Šis hormonas taip pat lemia, koks kiekis su maistu gautų kalorijų pereis į riebalus, o koks bus panaudotas kaip energija. Jungtinėse Valstijose hormono DHEA preparatų galima įsigyti be recepto, be to, kone bet kuriame prekybos centre. Deja, Europoje tokie preparatai oficialiai kol kas neužregistruoti.
Augimo hormonas. Somatotropinas (STH, dar vadinamas augimo hormonu) gaminamas hipofizėje, o jo išskyrimą stimuliuoja konkretūs hipotalamo veiklos nulemti veiksniai. Maždaug nuo 16-ojo gimtadienio augimo hormono lygis pradeda kristi. Paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje amerikiečių mokslininkai išsiaiškino, kad žmonės, kuriems iki pat senyvo amžiaus pavyksta išsaugoti guvų protą ir jaunatvišką išvaizdą, yra gamtos apdovanoti didesniais augimo hormono kiekiais.
Buvo pastebėta ir tai, kad pagyvenusiems žmonėms, sušvirkštus augimo hormono, išsilygina kai kurios raukšlės, riebalų vietą pamažu ima užimti raumenys, taip pat vyksta kiti teigiami pokyčiai.
Augimo hormonas intensyviausiai gaminamas naktį, kai miegame. Kaip tik tada gaminamas dar vienas jaunystės sergėtojas – melatoninas. Nors augimo hormono preparatų tikrai įmanoma įsigyti, prieš juos vartojant, būtina pasikonsultuoti su endokrinologu – nevalia pamiršti apie galimas šalutines reakcijas.
Melatoninas. Už jo gamybą atsakinga galvos smegenyse esanti kankorėžinė liauka. Maksimaliai jo išskiriama 25–30 gyvenimo metais. Vėliau melatonino lygis palaipsniui krenta. Šis hormonas dažnai lyginamas su mūsų biologinio laikrodžio švytuokle. Jam priskiriamos galingos antioksidacinės savybės, šimtą kartų pranokstančios vitaminų С ir Е poveikį. Melatonino galima laisvai įsigyti vaistinėse. Dažnai jis rekomenduojamas kaip silpni migdomieji vaistai, praverčiantys kelias laiko juostas kertantiems turistams.
Hormonų teorijos Achilo kulnas. Endokrininės sistemos funkcijomis pagrįstos teorijos kritikai įsitikinę, kad su amžiumi mąžta ne tik hormonų, bet ir jų receptorių kiekis. Hormonų ir receptorių sąveika pagrįsta rakto ir spynos principu. Todėl peršasi išvada, kad pakaitinė hormonų terapija yra bejėgė, jei nėra receptorių arba jų pernelyg mažai.
„Vis dėlto tvirtinti, kad su amžiumi mažėja receptorių skaičius, būtų neteisinga, – sako kandidatė į medicinos mokslų daktarus Julija Tišova. – Atkūrus normalų hormonų lygį, receptoriai vėl suaktyvinami.“
Telomerų trumpėjimo teorija
Telomerų teorija – tai dar viena senėjimo procesus aiškinanti hipotezė. 2009 metais už telomerų ir fermento telomerazės atradimą net buvo skirta Nobelio premija. Deja, ir telomerų pažeidimai, visų prima, susiję su laisvųjų radikalų atakomis. Deja, telomerų trumpėjimas tėra vienas iš požymių, rodančių, kad senėjimo procesai prasidėjo, ir jokio sprendimo šis atradimas nesiūlo. Šiuo metu biologus labiausiai domina fermentas telomerazė, ir kaip tik jis lemia telomerų atsikūrimą. Vienu iš tikslų laikomas būdo, kaip reguliuoti šio fermento sintezę, atradimas. Minėtina, kad, pvz., kamieninėse ląstelėse telomerazė gaminama nuolatos, kaip, deja, ir vėžinėse.
Energijos sąnaudomis pagrįsta hipotezė: svarbiausia – ramybė!
Ši hipotezė kartais juokais vadinama tinginių teorija. Ji kildinama iš senovės Rytų išminties, bylojančios apie tai, kad kuo rečiau įkvėpsime ir iškvėpsime, tuo mažiau chaoso į save įsileisime, o kuo ramesni ir labiau susitelkę būsime, tuo ilgiau truks mūsų jaunystė ir apskritai gyvenimas. Kad tokios nuostatos pasiteisina, bando pademonstruoti Indijos jogai ir Kinijos ilgaamžiai.
XX a. tokios pažiūros įgavo naują kryptį. Vokiečių fiziologas Rolandas Prizingeris įrodė, kad visi gyvūnai baigia savo žemiškąją būtį, kai tik išsenka jiems atseikėtos energijos atsargos, t. y. kai pažeidžiama konkreti proporcija – 2,5 tūkst. kilodžaulių (plg. 35 gabalėliai cukraus) – kilogramui kūno masės. Kaip tik tiek per visą savo gyvenimą išeikvoja ir kolibris, ir vėžlys.
Medžiagų apykaitos (energijos gamybos) tempą lemia keletas veiksnių. Pirmiausia, reikšmės turi genai. Antra, daug įtakos daro gyvenimo būdas, tiksliau, gyvenimo tempo ir konkretaus žmogaus savybių suderinamumas. Trečia, svarbi ir sveikatos būklė: tarkim, skydliaukės liga (hipertireozė) pagreitina medžiagų apykaitą, todėl ir metų skaitliukas ima suktis sparčiau. Bet kuriuo atveju sąmoningai tausoti gyvybinės energijos, matyt, nederėtų: užuot tinginiavus, tikrai prasmingiau užsiimti malonumą teikiančiu darbu.
Kaip prasitęsti jaunystę?*
- 3–10 metų pavyks prisidurti vadovaujantis individualiomis rekomendacijomis, paremtomis genetine analize.
- 6–15 metų pridės pasitelkus bioinžineriją sukurti organai – jei tokie bus būtini.
- 7–20 metų galima tikėtis iš nanotechnologijų.
- 10–20 metų atseikės konkretūs preparatai (antioksidantai, hormonai ir kt.).
- 10–20 metų prisidėsite laikydamiesi trijų paprasčiausių principų: atsisakydami rūkalų, bent pusę valandos per dieną aktyviai judėdami ir suvartodami ne mažiau kaip penkias porcijas vaisių ir daržovių.
- 35 ir daugiau papildomų metų pavyks užsitikrinti vartojant mažai kalorijų turinčius produktus, tiksliau, neviršijant vyrams ir moterims nustatytos atitinkamai 2 100 ir 1 700 kalorijų dienos normos.
* (Paremta JAV į gyvenimo trukmę orientuotos medicinos akademijos („American Academy of Anti-Aging Medicine“) tyrimų rezultatais.)
