Tačiau reikia žinoti saiką ir saldumynais nepiktnaudžiauti – didesniais kiekiais jie itin kenkia sveikatai.

Tačiau mažai kam užtenka valios atsispirti saldumynų vilionėms - atsisakyti dar vieno saldainio ar torto gabalėlio. Kodėl mums taip sunku įveikti šią savo silpnybę?

Organizmo reakcija į cukrų

Cukrus virškinimo sistemoje virsta gliukoze. Ji teikia greitą žvalumo, jėgų pojūtį. Dėl to atsiranda euforijos, palaimos jausmas, juk gliukozė aktyvina už tai atsakingus smegenyse esančius malonumo centrus.

Todėl pavargęs, neišmiegojęs, susinervinęs žmogus jaučia poreikį nusiraminti paprasčiausiu būdu. Taigi, mes ir ,,suvalgome“stresą ir blogą nuotaiką vartodami saldumynus, tai paaiškinama mūsų organizme vykstančiomis biocheminėmis reakcijomis. Dėl to žmonės pripranta prie cukraus, vartoja jo vis daugiau ir nebespėja sudeginti kalorijų pertekliaus.

Dėl besaikio saldumynų vartojimo ne tik prastėja odos būklė, vystosi kariesas, bet ir kyla nutukimo pavojus, atsiranda grėsmė susirgti II tipo diabetu, hipertonija, ateroskleroze, gali sutrikti lipidų apykaita. Šios ligos tiek tarpusavyje susijusios, kad bendrai vadinamos metaboliniu sindromu.

Be to, cukraus perteklius naikina organizme vitamino B atsargas, tai gali sukelti neurasteniją, depresiją, greičiau pavargstama, silpnėja raumenys. Visi išvardinti negalavimai – mūsų laikmečio rykštė, dėl jų kaltas ir besaikis cukraus vartojimas.

Cukrus tiesiogiai susijęs su nutukimo epidemija. Be to, mokslininkai tvirtina, kad besikaupiančių organizme riebalų kiekis labiau priklauso nuo su maistu gaunamų greitųjų angliavandenių nei nuo pačių riebalų.

Kaip paskaičiuoti, kiek cukraus mes suvartojame su maistu? Prie cukraus reikėtų priskirti ir „slaptąjį cukrų“, kurio dedama į įvairius produktus siekiant pagerinti skonį.

Jo yra konservų gaminiuose, rūkytuose mėsos produktuose, sultyse, leduose, jogurtuose su priedais, greitai paruošiamuose pusfabrikačiuose.

Endokrinologų patarimai

Atsisakykite konservuoto maisto, sumažinkite mėsos delikatesų vartojimą.

Raskite jėgų atsisakyti gazuotų vaisvandenių, nes, be didelio cukraus kiekio, juose gausu konservantų ir chemikalų.

Nemaišykite angliavandenių su riebalais, tai yra, kuo rečiau valgykite tortus, pyragėlius, grietininius ledus.

Jei esate įpratę gerti saldžią kavą ar arbatą, palaipsniui mažinkite cukraus šaukštelių skaičių. Idealu visiškai atsisakyti cukraus, taip geriau pajusite gėrimų skonį.

Jei pritrūks valios, turėkite mažą gabalėlį juodojo kartaus šokolado. Jūs pagerinsite nuotaiką, tačiau grynojo cukraus gausite kur kas mažiau, nei suvalgę saldainių.

Alternatyva baltajam cukrui

Dirbtiniai pakaitalai

*Aspartamas – labiausiai paplitęs dirbtinis saldiklis. Nors jis laikomas saugiu, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad aspartamas gali sukelti galvos skausmą, ūžimą ausyse, alergiją, depresiją, nemigą.

*Sacharinas, acesulfamas, sukralozė neturi kalorijų. Tačiau manoma, kad jie skatina skysčių kaupimąsi. Jautiems cukrui žmonėms jie gali stimuliuoti tokio pat kiekio cukraus išsiskyrimą kraujyje, kaip ir cukrus, tai skatina svorio augimą.

Natūralūs cukraus pakaitalai

*Fruktozė randama augaluose (vaisiuose, uogose, gėlių nektare) ir meduje. Ji du kartus saldesnė už cukrų, nors kaloringumas panašus. Tačiau vis daugiau specialistų mano, kad tukti linkusiems žmonėms ji ne ką geresnis pasirinkimas nei cukrus. Medus, pavyzdžiui, labai aktyvus biologiškai, todėl jo vartoti dideliais kiekiais negalima. Taip pat jis daugeliui žmonių sukelia alergiją.

*Rudasis cukrus pasižymi tokiomis pat savybėmis, kaip ir baltasis. Tačiau kadangi jis ne visiškai išvalytas, jame daugiau mikroelementų ir mineralų- kalio, kalcio, geležies, vario. Gurmanai renkasi rudąjį cukrų.

Rudojo cukraus glikeminis indeksas pusantro karto mažesnis nei baltojo. Jis aromatingesnis.

Kaip atskirti natūralų rudąjį cukrų nuo dažyto ar padeginto baltojo? Galima atskirti pagal kvapą, tačiau nuomonė, kad tikras rudasis cukrus nedažo vandens, klaidinga. Abiejų rūšių cukrūs dažo panašiai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)