Pernelyg maža, per didelė, skausminga, nutįsusi, suglebusi, slyvos formos, o taip norėtųsi obuolio formos... Tikrai tik nedaugelis moterų myli savo krūtinę. „Daugelis man pasakoja, kad vakarais į save žvelgdamos vonioje verkia“, – pasakoja Valerie Supper, įkūrusi krūtinės masažo studiją Paryžiuje.
40 metų Marija taip nekenčia šios savo kūno vietos, kad į save žiūri tik mažame veidrodyje, kad nesimatytų krūtinės. „Anksčiau mano krūtinė buvo graži, tačiau keli nėštumai ir maitinimai ją sugadino. Nebepažįstu jos ir stovėdama prieš kriauklę noriu matyti tik savo veidą“, – pasakoja moteris.
Dailiosios lyties atstovėms sunku susitaikyti, kad šis svarbus lyties požymis bėgant laikui keičiasi. Tačiau iš kur toks požiūris į savo krūtinę ir tokia stipri priklausomybė nuo jos?
„Krūtinė byloja apie moteriškumą – tai brandumo ir patrauklumo požymis, tačiau ji taip pat simbolizuoja ir moters nepasitenkinimą savo kūnu, – aiškina psichoanalitikė Helene Parat. – Moterys negimsta su savo krūtine, ilgus metus ji joms yra tarsi „virtuali“. Krūtinė niekada nebūna pakankamai graži, nes neatitinka idealo, kurį mes susigalvojame dar būdamos mažomis mergaitėmis. Mes norime geriausios krūtinės pasaulyje, ilgus metus apie ją svajojame“. Štai iš kur kyla nesutapimas su realybe.
Mano krūtinė ir svetimi žvilgsniai
Kai prasideda paauglystė, pradėjusios augti krūtys daugeliui sukelia tikrą šoką. Puikios ir įdomios knygos „Mano krūtinės istorija“ autorė žurnalistė Monique Ayoun prisimena: „Man buvo vienuolika su puse. Iš pradžių nejutau nepasitenkinimo, tačiau krūtys pernelyg greitai padidėjo, tapo tokiomis putliomis, kad atrodė, jog manęs iš už jų nematyti. Aš labai kompleksavau. Laimei, mano mama, kuriai teko pačiai tą patį išgyventi, apsupo mane rūpesčiu ir padėjo man priimti savo krūtinę. Ji nuvedė mane išsirinkti pirmosios liemenėlės, paaiškino kaip krūtinę prižiūrėti, nuolat man kartojo, kad esu labai graži“.
Šiandien Monique didžiuojasi labai gražiu biustu, kurio laikas nesugadino. Psichoanalitikai pripažįsta, kad motinos požiūris čia atlieka esminį vaidmenį – nuo motinos elgesio labai priklauso, ar dukra „susidraugaus“ su savo krūtine, o gal ji taps jos priešu visam gyvenimui.
Tačiau būna ir kitokių atvejų. Žaviai trylikametei Aleksandrai į atmintį visiems laikams įsirėžė visiškai kitokie mamos žodžiai: „Kartą, kai aš pasilenkiau į priekį, mano mama man pasakė: „Tai įdomu, tavo krūtinė tarsi ožkos tešmuo“. Šis žiaurus pokštas mane nužudė...“
Grįžti į save
Motinų ir mylimų vyrų požiūriai, su moters krūtine susijusios simbolinės sąvokos – visa tai veikia psichiką, todėl moteris yra įsitikinusi, kad negali daryti įtakos šiam išoriniam savo tapatybės požymiui. Ji jaučia, kad pati sau nepriklauso. Ir nėra jokios prošvaistės – krūtinė arba prilyginama erotiniam objektui, arba siejama su motinyste ar kūdikių maitinimu.
Tad kaip su savo biustu užmegzti taikius santykius? Masažistė Chiara, priklausanti V. Supper komandai, kiekvieną dieną mato daugybę psichologiškai traumuotų moterų.
„Krūtinė tuo pat metu yra ir tabu, ir stereotipas, – tikina masažistė. – Mes priskiriame jai seksualumą, kuris gali būti vulgarus ir nešvankus. Todėl taip sunku su ja suartėti. Tačiau tai yra būtina. Mūsų kūnas nėra objektas, kurio dalis galima pakeisti, kai jos sugenda. Mes privalome pasirūpinti savimi“.
Norint susigrąžinti savo moteriškumą, priimti šią tokią jautrią savo kūno zoną ir pagražinti ją, nėra nieko veiksmingesnio už savimasažą – tai lengvi prisilietimai, neturintys nieko bendro su seksualumu ir medicina. „Jie padės įkvėpti jūsų krūtinei gyvybės, – teigia V. Supper. – Jūs suprasite, kad galite priimti ją tokią, kokia yra, mėgausitės ją turėdama ir tuo pačiu pagerinsite kraujotaką bei suteiksite daugiau standumo“.
Štai du paprasti pratimai, kuriuos galima kasdien daryti po dušu ir iškart po jo:
1. Padėkite ranką po priešinga krūtimi ir pradėkite „piešti“ horizontalų aštuonetuką, pereidamos nuo vienos krūties prie kitos ir masažuodamos jas pagal apvalumų kontūrą. Šie pratimai pagerins limfos tekėjimą ir suaktyvins kraujo cirkuliavimą.
2. Ranka paimkite priešingą krūtį ir švelniai pamasažuokite visomis kryptimis, dideliais sukamaisiais judesiais kiekvieną krūtį po tris kartus. Šis pratimas taip pat pagerina kraujotaką.
Chiara rekomenduoja: „Nereikia gėdytis liečiant savo krūtinę – apglėbkite ją ranka pilnai ir švelniai. Pirštais pamasažuokite skausmingus taškus, pavyzdžiui, krūtinės raumens lygmenyje“.
V. Supper pataria pradėti nuo lengvų prisilietimų ir pamažu suteikti jiems vis daugiau jėgos: „Geriausia masažuojant naudoti aliejų, o ne kremą, nes aliejuose yra riebiųjų rūgščių, kurių dėka oda ilgiau išsaugo drėgmę. Reikia prisiminti, kad būtent odos epidermis gaubia mūsų krūtis ir liesdami jį mes grąžiname joms formą“.
Savimasažas ne tik suteiks krūtinei standumo, bet ir grąžins moteriai save pačią – tai leis pasijusti pačia savimi, unikalia ir nutolusia nuo stereotipų.
Pjauti ar ne?
„Gultis po chirurgo peiliu, kad patobulinti krūtinę – tai nėra panacėja, – įspėja plastikos chirurgė Sylvie Abraham. – Bet koks įsikišimas gali turėti nepageidautinų pasekmių. Aš visada pas mane pasikonsultuoti atėjusių moterų klausiu, kokie jų motyvai – jūs norite gražios krūtinės tam, kad apsirengtumėte ar kad išsirengtumėte? Pavyzdžiui, krūties sumažinimas palieka didelius randus. Todėl aš atsisakau operuoti gražias krūtis, kurios laikui bėgant šiek tiek nusileido“.
Vis dėlto plastinės chirurgijos specialistė teigia, kad puikių psichologinių ir fiziologinių rezultatų sulaukia tos moterys, kurių krūtines sudarkė nėštumas ir kūdikio maitinimas. Jos ateina genamos stipraus neteisybės jausmo. Jaučiasi taip, lyg būtų nubaustos už tai, kad viso labo norėjo kaip įmanoma geriau atlikti savo motinišką pareigą. Implantai daugeliui jų sugrąžina pasitikėjimą savimi. Jos iš naujo atgauna savo figūrą, taigi, įvaldo ir savo kūną.
