Ne vieno mūsų patirtis byloja, kad labai dažnai fizinis kūnas palūžta vos gavęs galimybę atsipūsti. Kodėl taip yra? Tai paprasčiausias sutapimas ar tame slypi kažkas daugiau? Štai ką į šiuos klausimus atsako ekspertai.
Dėl to gali būti kaltas pasiruošimas atostogoms
Kai prasideda atostogos, jaučiatės tarsi palaiminti, bet to tikrai negalima pasakyti apie paskutines dienas prieš ilgai lauktą poilsį. Gali būti, kad prieš atostogas teko ilgiau nei įprastai paplušėti darbe. Arba reikėjo praleisti treniruotę sporto klube, kad netektų į kelionę vykti su purvinų drabužių pilnu lagaminu.
Visa tai jūsų kūną – ir imuninę sistemą – gali išvesti iš rikiuotės, teigia gydytojas terapeutas Edo Pazas, vadovaujantis Niujorke esančiam širdies ir kraujagyslių centrui „Heartbeat Health“.
„Paskutinėmis dienomis prieš atostogas, kai reikia nuveikti visus darbus prieš jas, gali būti daug streso, nuovargio ir panašiai, – aiškina specialistas. – Svarbu laikytis subalansuotos įprastos tvarkos, net jeigu turite ilgiausią būtinų atlikti prieš atostogas darbų sąrašą. Darykite viską, kad šiuo jautriu laiku jūsų imuninė sistema būtų kaip įmanoma stipresnė. Tai reiškia, kad būtina sveikai maitintis, sportuoti, daug miegoti, išlaikyti normalų svorį ir nepiktnaudžiauti rūkalais ar alkoholiu.“
Galimai jus ištiko „atsipalaidavimo efektas“
Per atostogas gali pakirsti ne vien peršalimas ar gripas. Daug žmonių pastebi, kad atėjus atsipalaidavimo metui paūmėja ir psichinės sveikatos simptomai, lėtiniai skausmai ar kiti negalavimai. Tai vadinama „atsipalaidavimo efektu“. Paprastai jis pasireiškia po ilgalaikio streso laikotarpio.
Mokslininkai atsipalaidavimo efektą sieja su skausmo ir kitų negalavimų paūmėjimu. Vienas tyrimas parodė, kad panikos priepuoliai žmones dažniau ištinka savaitgaliais, o 2015 metais Taivane atliktas tyrimas atskleidė, kad šventinėmis dienomis ir sekmadieniais skubios pagalbos skyriai sulaukia daugiau pacientų su skrandžio opomis nei darbo dienomis.
Geriausias būdas užkirsti tam kelią – pirmiausia kaip įmanoma labiau kontroliuoti stresą. Tai galima padaryti sportuojant, susitinkant su draugais, kalbant su psichologu ar užsiimant kita jus raminančia veikla.
Pats keliavimas sutrikdo jūsų imuninę sistemą
Tai akivaizdu: jūs kontaktuojate su daugybe žmonių, o jeigu keliaujate lėktuvais ar traukiniais, susiduriate su įvairiais mikrobais. Dėl to išauga tikimybė susirgti.
„Daugelis šių infekcijų perduodamos per mažyčius sergančių žmonių paskleistus lašelius, kurie lieka ore ar ant bendrų paviršių, – aiškina E. Pazas. – Ši problema ypač aštri lėktuvuose, kur mažoje erdvėje keliauja daug žmonių, yra sumažėjusi oro cirkuliacija ir dažna keliautojų kaita.“
Jeigu norite apsisaugoti tokiose vietose, dažnai plaukite rankas ir laikykitės kitų sveikos gyvensenos įpročių.
Kiti būdai pasirūpinti savo sveikata
Be jau minėtų patarimų, E. Pazas atkreipia dėmesį, kad kalbant apie ligas labai svarbi prevencija.
„Visų pirma, pasiskiepykite nuo gripo. Visiems, vyresniems nei šešių mėnesių amžiaus, žmonėms rekomenduojama kartą per metus skiepytis nuo gripo, – dalinasi patarimais E. Pazas. – Be to, būtina laikytis higienos reikalavimų. Dažnai plaukite rankas ir dezinfekuokite visų liečiamus paviršius.“
Jeigu jau susirgote, prieš kelionę įvertinkite savo savijautą. Jeigu leisitės į kelionę sirguliuodami, tai gali dar labiau pabloginti savijautą ir pakenkti aplinkiniams. O jei jau nusprendėte keliauti, pasirūpinkite, kad po ranka turėtumėte pakankamai servetėlių, kurias panaudoję iškart išmeskite.
Priešingu atveju, vienintelis jūsų nuotykis atostogų metu gali būti kelionė iš lovos į vaistinę.
