Sustoja kvėpavimas
„Tai sunki liga, kai miegant sustoja kvėpavimas. Tokia kvėpavimo pauzė trunka ilgiau nei 10 sekundžių, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos Miego laboratorijos vadovas docentas Skaidrius Miliauskas. – Dažniausiai apnėjos atsiranda dėl viršutinių kvėpavimo takų pokyčių miegant, kada subliūkšta virš balso plyšio esantys audiniai. Žmogus bando įkvėpti, tačiau oras nepatenka į plaučius.“
Kvėpavimo pauzės pavojingos sveikatai. Sveikam žmogui miegant dažniausiai nustatomos ne daugiau kaip 5 kvėpavimo pauzės per valandą, o turintiesiems sutrikimų – 20, 30 ir daugiau. Tuomet mažėja deguonies kiekis kraujyje, retėja širdies veikla.
„Žmogus naktį neišsimiega, dieną būna mieguistas, jaučia nuovargį, padidėja kraujo spaudimas, sumažėja dėmesio koncentracija, blogėja atmintis, negali vairuoti automobilio. Sergantiesiems miego apnėja pavojinga dirbti tolimųjų reisų, autobusų vairuotojais, nes iki nelaimės – tik vienas žingsnis“, – tvirtina gydytojas pulmonologas S. Miliauskas.
Tiriama laboratorijoje
Obstrukcinę miego apnėją galima įtarti, jei žmogus naktimis knarkia, neramiai miega, dažnai prabunda, prakaituoja, trinka širdies ritmas, kyla dažnas noras šlapintis. Tokiam ligoniui rytais skaudėti galvą, padidėti kraujo spaudimas, dieną jis jaučiasi mieguistas, dirglus, kartais kamuoja nuotaikų kaita, depresija, sutrinka atmintis, dėmesys, graužia rėmuo ar sumažėja lytinis potraukis.
Pakanka ir vieno pagrindinių ligos simptomų – knarkimo, kad reikėtų pasitikrinti, ar nesergate obstrukcine miego apnėja. Kvėpavimo pauzes miegant galima registruoti tik atliekant specialų tyrimą Miego laboratorijoje. Juo nustatoma, ar žmogus tik knarkia, ar sustoja ir jo kvėpavimas dėl viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos arba kitų priežasčių.
„Atliekant specialų miego tyrimą – polisomnografiją – naktį registruojama daugelis paciento gyvybinių funkcijų, – aiškina Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja pulmonologė Guoda Pilkauskaitė. – Ligonis tiriamas vienvietėje palatoje, kurioje įrengta speciali aparatūra. Gretimame kabinete medikai stebi aparatūros fiksuojamus duomenis. Per naktį atliekant polisomnografijos tyrimą užrašoma encefalograma (galvos smegenų veiklos kreivė), akių judesiai, stebimi raumenų tonuso, oro srovės per nosį ir burną rodmenys.
Prie tiriamojo kaklo prijungiamas mikrofonas registruoja skleidžiamus garsus. Stebimi krūtinės, pilvo, kojų judesiai, širdies veikla, deguonies kiekis kraujyje. Nustatoma, kiek kartų pacientas nustoja kvėpuoti.“
Obstrukcinė miego apnėja gali būti susijusi su padidėjusiu svoriu ar nutukimu. Pastebėta, kad šia liga dažniau suserga vyrai.
Pasak gydytojos G. Pilkauskaitės, kai kuriems pacientams svorio metimas gali būti veiksmingas gydymo būdas, jei obstrukcinės miego apnėjos požymiai atsirado priaugus svorio.
„Kvėpavimo takai miegant gali susiaurėti ir dėl daugybės kitų priežasčių, ne vien dėl padidėjusio kūno svorio. Obstrukcine miego apnėja serga ir liekni žmonės“, – teigia G. Pilkauskaitė.
Vaistų dar neišrasta
Vaistų nuo šios ligos kol kas nėra išrasta. Obstrukcinė miego apnėja gydoma naudojant burnos korekcijos prietaisus. Tai specialūs įtaisai, įsidedami prieš miegą.
„Jų paskirtis – patraukti apatinį žandikaulį ir liežuvį į priekį ir taip padidinti ertmę viršutiniuose kvėpavimo takuose, neleisti subliūkšti audiniams miegant. Tokie prietaisai veiksmingi, jei yra pagaminti žmogui individualiai. Juos turėtų pritaikyti gydytojas odontologas ar veido ir žandikaulių chirurgas, – teigia Miego laboratorijos vadovas S. Miliauskas. – Netaisyklingai naudojami prietaisai gali būti neveiksmingi, kartais net sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, apatinio žandikaulio sąnario uždegimą.“
Miego apnėja gydoma ir chirurginiu būdu, tačiau operacija daroma tik sergant lengva ar vidutinio sunkumo forma. Jei liga sunki, operuojama tik išskirtiniais atvejais. Veiksmingiausias obstrukcinės miego apnėjos gydymo būdas – ventiliacija nuolatinio teigiamo slėgio aparatu.
„Ši ventiliacija – tai mechaninis kvėpavimo takų atvėrimas pastoviu oro srautu: aparatas pučia suspaustą kambario orą pro nosį ar burną. Oro srovė neleidžia subliūkšti kvėpavimo takams, todėl pacientas gali ramiai kvėpuoti, nereikia papildomų pastangų traukiant orą. Šis gydymas taikomas tik miegant“, – pasakoja gydytojas S. Miliauskas.
Kai kuriems žmonėms kvėpavimo pauzių miegant atsiranda tik gulint ant nugaros. Tokiais atvejais medikai rekomenduoja į pižamos marškinėlių nugarą įsisiūti lauko teniso kamuoliuką: bus nepatogu atsigulti ant nugaros ir žmogus miegos ant šono.
Nors obstrukcinė miego apnėja yra dažniausia kvėpavimo sutrikimų priežastis miegant, visuomenė dar palyginti mažai žino apie šią ligą.
Kauno klinikų gydytojai Guoda Pilkauskaitė, docentas Skaidrius Miliauskas, profesorius Raimundas Sakalauskas ir medicinos prietaisais prekiaujančios įmonės vadybininkė Kristina Plačenytė parengė ir išleido informacinį leidinį „Obstrukcinė miego apnėja“, kuriame pacientams ir jų artimiesiems pateikta informacija apie šią ligą, kaip ją reikėtų gydyti.
