Šiuo metu pasaulyje beveik 70 mln. žmonių serga glaukoma. Apie 7 mln. dėl šios ligos apako. Prognozuojama, kad iki 2010 m. aklų žmonių padaugės iki 8 mln. Problema tikrai rimta: vienas iš dešimties sergančiųjų netenka regėjimo. Lietuva – ne išimtis. Glaukoma serga 1–2 proc. gyventojų, dažniausiai ji diagnozuojama vyresnio amžiaus (50-60 m.) žmonėms, nors gali susirgti vaikai, net naujagimiai.

Į klausimus atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Akių ligų centro akių ligų skyriaus vedėja, Nacionalinės mokslo premijos už aklumo prevenciją laureatė, medicinos daktarė Rasa Bagdonienė.

Ji tikisi, kad šis straipsnis paskatins žmones profilaktiškai pasitikrinti akis ir galbūt užkirs kelią klastingai ligai.

- Kodėl glaukoma yra klastinga liga?

Regos nervas silpnėja laipsniškai, nervinės ląstelės žūsta ir neatsistato. Šį negrįžtamą procesą sukelia padidėjęs akispūdis (nors yra ir kitų priežasčių). Akyse kaupiasi per daug skysčio, nes sutrinka jo nutekėjimas, pablogėja drenažinė sistema. Akis sukietėja, tampa tarsi kietai pripūstas futbolo kamuolys. Šis akies vidaus spaudimas ir žudo regos nervą.

Apmirusio regos nervo atgaivinti nebegalima. Niekas negali sugrąžinti prarasto regėjimo.

Anksti diagnozavus glaukomą, taikant gydymą ir vykdant visus gydytojo nurodymus, galima išsaugoti regėjimą ilgai, kartais ir visą gyvenimą.

Tačiau reikia žinoti, kad ši liga neišgydoma. Jeigu yra pokyčių, ligonis turi susitaikyti su mintimi, kad sirgs visą likusį gyvenimą. Jis nuolat turės lankytis pas gydytoją ir vartoti vaistus. Kartais žmonės po vieno gydymo kurso nejaučia jokių pokyčių ir jiems atrodo, kad nieko blogo neatsitiks, jei vaistų daugiau nevartos. Tai didelė klaida. Kai toks pacientas po metų ar net pusmečio vėl apsilanko pas gydytoją, padėti gali būti per vėlu.

Dar viena bloga žinia Baltijos ir Skandinavijos šalių gyventojams – dažniau sergame sunkesne glaukomos forma, vadinamąja pseudoeksfoliacine. Tai lemia tam tikros akyse esančios „nuosėdos”. Mūsų akispūdį sunkiau reguliuoti, ne tokie geri operacijų rezultatai, regėjimas sutrinka daug greičiau. Kitose šalyse tokia glaukomos forma gerokai retesnė. Nors atliekami tyrimai, tačiau nerandama atsakymo, kodėl taip yra. Galbūt turi įtakos aplinkos faktoriai.

- Ar jaučiami artėjančios ligos požymiai?

Dažniausiai pacientas nejaučia jokių ligos požymių. Na, nebent kartais yra šioks toks regėjimo diskomfortas, norisi dažniau keisti akinius, jie atrodo netinkami. Akis gali būti paraudusi, tarsi graužtų pribyrėjęs smėlis. Žmonės bando naudoti lašelius nuo akies uždegimo, nes neatrodo, kad tai yra rimtos ligos požymiai.

Dauguma sergančiųjų iš viso nejaučia jokių požymių, kol liga pradeda sparčiai progresuoti. Kai regos nervas visiškai nusilpsta, žmogus mato tarsi pro žiūronus. Jam sunku orientuotis, nepataiko įeiti pro duris, sunku pereiti per gatvę. Tokiems žmonėms pavojinga vairuoti automobilį, nes jie nemato šoninio vaizdo.

Nedidelė grupė (13–15 proc.) serga kitokia glaukomos forma, kuri reiškiasi labai ryškiais požymiais. Tai vadinamoji uždaro kampo glaukoma, kai akyje susikaupia labai daug skysčio ir ją pradeda smarkiai skaudėti. Gali skaudėti pusę galvos, kartais žmogus net vemia, todėl gali būti klaidingai diagnozuotos pilvo organų ligos, pavyzdžiui, apendicitas.

Tik nuodugniai ištyrus paaiškėja tikroji diagnozė. Pasitaiko, kad glaukoma nustatoma tik po kelių mėnesių ar kelių metų nevienkartinių tyrimų. Nereikia manyti, kad tai atsitiko dėl gydytojo nekompetencijos. Taip yra visame pasaulyje.

Todėl verta apsilankyti ne pas vieną gydytoją, sužinoti kelias nuomones. Akispūdis gali būti normalus, bet per didelis konkrečiam žmogui. Tai gali nustatyti tik patyręs specialistas. Šiuo metu jau naudojami nauji aparatai, rodantys regos nervo būklę, akipločio pakitimus. Tai leidžia diagnozuoti ligą daug anksčiau, nei gali pamatyti gydytojas.

- Paprastai manoma, kad glaukoma – senų žmonių liga?

Glaukoma gali pasireikšti ir naujagimiui – jo akys būna nenatūraliai didelės. Taip yra todėl, kad kūdikio gležni audiniai leidžia išsiplėsti akies obuoliui, kuris nuo spaudimo padidėja. Iš pradžių vaikelis nejaučia jokių požymių, vėliau – jaučia dirginimą akyse, būna irzlus. Tėvams dažnai sunku suprasti, kad kažkas blogai. Jie džiaugiasi, kad kūdikio akutės gražios ir didelės. Ligai pažeidus vieną akį, ilgainiui ji akivaizdžiai ima skirtis nuo kitos. Kai tėvai pagaliau kreipiasi į gydytoją, gali būti per vėlu.

Vyresnio amžiaus vaikų ar paauglių glaukoma panaši į suaugusiųjų – nejaučiama jokių simptomų. Glaukoma dažnai gali susirgti trumparegiai, nes jiems ir be šios ligos būdingi regos nervo, akių dugno pokyčiai. Uždaro kampo glaukoma dažniau diagnozuojama toliaregiams.

- Koks taikomas gydymas?

Glaukoma gydoma lašinant vaistus į akį. Kartais skiriami ir kelių rūšių vaistai. Svarbu, kad jie mažintų akispūdį. Jam nemažėjant, kai kuriems ligoniams rekomenduojama atlikti procedūras lazeriu. Tačiau tai duoda neilgalaikį ir nelabai efektyvų rezultatą, liga vis tiek gali progresuoti.

Kraštutinė priemonė – operacija, kurios metu padaromi papildomi kanalai akies skysčiui nutekėti. Tai sumažina spaudimą, akies nervas daugiau nespaudžiamas, regėjimas neturėtų blogėti. Tačiau šių operacijų pacientai paprastai vengia, nes gydytojas pasako – jums geriau nebus, tik padės išvengti apakimo. Jei operacija atidedama, dar labiau sumažėja galimybių išsaugoti regėjimą. Kuo mažiau lieka gyvybingų regos nervo skaidulų, tuo sunkiau išsaugoti jų funkcionalumą.

- Kaip dažnai reikia atlikti profilaktinį patikrinimą?

Jeigu nėra jokių nusiskundimų, vyresniems kaip 40 m. pakaktų pasitikrinti vieną kartą per dvejus metus.

Tačiau jei šeimoje ar giminėje buvo sergančiųjų šia liga arba apakusių, rekomenduojama profilaktiškai tikrintis kiekvienais metais nuo 35 m., nes glaukoma gali būti paveldima. Kaip dažnai pas gydytojus turi lankytis jau sergantieji, priklauso nuo ligos progresavimo. Jei po operacijos ar vartojant vaistus akispūdis yra normalus, pakanka tikrintis kas tris mėnesius ar pusę metų.

Jei akispūdis padidėjęs arba dar blogiau – kinta kelis kartus per parą ar kas kelios dienos, pas gydytoją reikėtų apsilankyti kuo greičiau, nes gali tekti keisti vaistus ar net ruoštis operacijai.

- Kaip matuojamas akispūdis?

Tai tikrai nesudėtinga ir neskausminga procedūra, atliekama keliais būdais. Vienas jų – bekontaktis, kai iš aparato į akis papučiama oro srovė. Taip dažniausiai akispūdis tikrinamas profilaktiškai. Kitas būdas – prie akies priglaudžiamas specialus svarelis. Prieš tai akis padaroma nejautri, pacientas nieko nejaučia.

Akispūdį nebūtinai turi matuoti akių ligų specialistas, tai gali atlikti ir šeimos gydytojas ar patyrusi medicinos sesuo. Jei akispūdis padidėjęs, pacientas būtinai turi būti siunčiamas pas specialistą.

Tad lankantis pas šeimos gydytoją bent kartą per pusmetį, reikėtų paprašyti pamatuoti akispūdį.

Žinoma, to nepakanka, kas dveji metai vis tiek reikėtų ateiti pas akių gydytoją ir dar ištirti akių dugną, regos nervą, nes spaudimas gali būti normalus, o nervas jau pažeistas.

- Jeigu profilaktika tokia svarbi, kodėl, atliekant dirbančiųjų bendrą sveikatos patikrinimą, tiriamas akių dugnas (tiesą sakant, tai atliekama taip paskubomis ir atmestinai, kad labai abejotina, ar tokia patikra gali duoti naudos), bet nepamatuojamas akispūdis?

Tai rimtas visos mūsų sveikatos sistemos trūkumas. Sovietiniais laikais situacija buvo daug geresnė. Puikiai prisimenu, kad vyresniam nei 40 m. žmogui atėjus į bet kurią polikliniką registratorė pirmiausia pasiteiraudavo, kada buvo matuotas akispūdis. Jei daugiau kaip prieš dvejus metus, pacientas iš karto būdavo siunčiamas atlikti tyrimą pas seselę, kuri, nustačiusi pakitimus, nukreipdavo pas gydytoją.

Dabar akispūdžio profilaktikai pinigų neskiriama. Toks požiūris į ligų prevenciją yra trumparegiškas. Būtų pigiau mokėti algą vienam specialistui, kuris atliktų tyrimą, nei apmokėti kompensuojamųjų vaistų, kuriuos ligoniui būtina skirti visą gyvenimą, išlaidas, padengti operacijos kaštus. O kiek kainuoja aklo žmogaus priežiūra?

Turėtų keistis ir pačių medikų požiūris. Iniciatyvą galėtų parodyti privačių klinikų medikai. Akispūdžio matavimas turi pajudėti iš mirties taško.