Kiek realūs Elono Musko pažadai dėti čipus į smegenis

Kiberpanko eros pranašas

E. Muskas sakė, kad dviem bendrovės vystomomis programomis bus siekiama atkurti regėjimą net ir tiems, kurie gimė akli, o trečioji programa bus skirta implantuoti mikročipą į motorinę žievę, atkuriant „viso kūno funkcionalumą“ žmonėms, kurių nugaros smegenys buvo pažeistos.

„Esame įsitikinę, kad norint atkurti viso kūno funkcionalumą nėra jokių fizinių apribojimų“, – sakė E. Muskas. Jis taip pat teigė, kad „Neuralink“ galėtų pradėti išbandyti motorinės žievės technologiją žmonėms jau po šešių mėnesių, nes dauguma dokumentų jau esą yra pateikti FDA.

E. Muskas klausytojams taip pat teigė planuojąs tokį smegenų implantą įsigyti pats. „Galėtumėte dabar implantuoti „Neuralink“ įrenginį ir net nežinotumėte apie tai. Turiu galvoje, hipotetiškai... Tiesą sakant, su viena iš demonstracinių versijų aš tai padarysiu pats“, – sakė jis. Po renginio jis tai pakartojo „Twitter“.

Vertina skeptiškai

Kadangi nė vienas „Neuralink“ smegenų implantas dar nėra nei išbandytas su žmonėmis, nei patvirtintas FDA, Pitsburgo universiteto Medicinos mokyklos Oftalmologijos katedros docentė Xing Chen linkusi tokius pažadus vertinti skeptiškai. „Neuralink“ yra įmonė, kuri neprivalo atsiskaityti akcininkams, – sakė ji CNBC. – Nežinau, kiek tam reikia priežiūros, bet manau, kad svarbu visuomenei prisiminti, jog prieš ką nors patvirtinant FDA ar bet kuriai vyriausybinei reguliavimo institucijai, visi teiginiai turi būti labai, labai skeptiškai išnagrinėti“.

Bendrovė „Neuralink“ dėl bandymų su beždžionėmis sulaukė kritikos, o Gydytojų atsakingos medicinos komitetas paragino E. Muską paskelbti išsamią informaciją apie eksperimentus su beždžionėmis, dėl kurių šioms įvyko vidinio kraujavimo, paralyžiaus, lėtinių infekcijų, traukulių atvejų, akivaizdžiai pablogėjo psichinė sveikata, atsitiko ir mirčių.

„Prašmatnūs „Neuralink“ pristatymai yra neįprasti medicinos prietaisų erdvės įmonėms, – kalbėjo Pensilvanijos universiteto Perelmano medicinos mokyklos medicinos etikos ir sveikatos politikos docentė Anna Wexler. – Rizikinga paskatinti žmones, turinčius rimtą negalią, turėti tokių vilčių, ypač jei jie gali būti negrįžtamai sužaloti, kai operacijos metu implantuojama tokia technologija.“

Smegenys

© Shutterstock

Drąsios ambicijos

E. Muskas su grupe kitų mokslininkų bei inžinierių bendrovę „Neuralink“ įkūrė 2016 m. Ji siekia sukurti smegenų ir kompiuterių sąsajas (angl. BCI – brain-computer interfaces), jungiančias žmogaus smegenis su kompiuteriais, galinčiais iššifruoti nervų perduodamus signalus. E. Muskas investavo į kompaniją dešimtis milijonų asmeninių lėšų ir, nelabai pagrįsdamas savo teiginius įrodymais, kalba, kad „Neuralink“ įrenginiai gali suteikti „antžmogišką pažinimą“, leisti paralyžiuotiems žmonėms kada nors valdyti išmaniuosius telefonus ar robotizuotas galūnes ir „išspręsti“ autizmo bei šizofrenijos problemas.

Bendrovės pristatymas lapkričio 30 d. patvirtino šias ambicijas, E. Muskui kartojant: „kad ir kaip stebuklingai tai skambėtų, esame įsitikinę, jog žmogui, kuriam nutrūkusios nugaros smegenys, įmanoma atkurti viso kūno funkcionalumą“. E. Muskas pristatymo metu rodė kadrus, kaip beždžionė su kompiuterio lustu kaukolėje žaidžia „telepatinius vaizdo žaidimus“, „Neuralink“ pirmą kartą pristatytus maždaug prieš metus. Naujasis „Twitter“ savininkas kalbėjo norįs implantuoti „Neuralink“ lustus visiškai paralyžiuotiems pacientams, turintiems smegenų ar stuburo traumų, kad jie galėtų „valdyti kompiuterio pelę, telefoną ar iš tikrųjų bet kurį įrenginį tiesiog galvodami.“

Ažiotažas ir rizika

A. Wexler skatino žmones į „Neuralink“ ambicijas atsižvelgti su dideliu skepsiu. „Žvelgiant iš etinės perspektyvos, manau, kad toks ažiotažas kelia didelį nerimą, – kalbėjo ji. – Kosmosas ar „Twitter“ yra vienas dalykas, medicina – kitas. Joje klaidos kaina didesnė.“

Xing Chen, kurios specializacija yra BCI, teigė, kad „Neuralink“ implantų įdiegimui reikia invazinės procedūros. Gydytojai turėtų prakiurdyti kaukolę, kad prietaisas būtų patalpintas į smegenų audinį. Nepaisant to, ji mano, kad kai kurie žmonės norėtų rizikuoti. „Yra nemažai negalavimų, tokių kaip epilepsija, Parkinsono liga ir obsesinis-kompulsinis sutrikimas, kai žmonėms buvo įdiegti smegenų implantai ir šie sutrikimai buvo gana sėkmingai gydomi, o pacientų gyvenimo kokybė pagerėjo, – kalbėjo Xing Chen. – Taigi aš manau, kad yra precedentas tai padaryti.“

A. Wexler savo ruožtu mano, kad sprendimas galiausiai priklausys nuo individualaus paciento rizikos ir naudos įvertinimo.