Jis vaidina svarbų vaidmenį visuose medžiagų apykaitos procesuose, reguliuoja kūno temperatūrą, padeda organizmui iš maisto įsisavinti vitaminus, mineralus, pašalinti toksinus, palaikyti stangrią odą, vešlius plaukus. Šį pavasarį knygos „Praktiškos moters knyga“ sudarytoja Daiva Dmuchovska kviečia ypatingą dėmesį atkreipti į vandens svarbą organizmui.
Kas rodo, kad organizmas ištroškęs
Pirmieji organizmo „troškulio“ požymiai yra silpnumas, galvos svaigulys, džiūstanti burna, sausas kosulys, karščio netoleravimas, sodriai geltonas stipraus kvapo šlapimas. Vandens stygius pasireiškia ir kitaip: sausos, suskeldėjusios lūpos, paraudusi oda, sausi ir lūžinėjantys plaukai, besisluoksniuojantys nagai.
Jeigu patiriate bent 4–5 tokius požymius, vadinasi, turėtumėte daugiau vartoti skysčių! Ne kavos, arbatos, vaisvandenių, o vandens. Jeigu į tai numosite ranka, anksčiau ar vėliau galite sulaukti liūdno rezultato – pradėti prastai jaustis, netgi susirgti.
Kiek vandens gerti
Medikų nustatyta paros norma suaugusiam žmogui – 30 ml vandens 1 kg kūno svorio. Apskaičiuoti, rodos, paprasta, bet yra išlygų: turite atsižvelgti ne tik į kūno masę, bet ir į fizinį aktyvumą, sveikatos būklę.
Jeigu aktyviai sportuosite, anot fizinės rengybos trenerių, likus valandai iki treniruotės verta išgerti tiek vandens, kad kiekvienam kūno kilogramui tektų ne mažiau nei 5 ml. Per aktyvią valandos ar pusantros treniruotę suvartokite dar po 10 ml vandens kiekvienam kūno masės kilogramui.
Po treniruotės išgerkite maždaug pusantro karto daugiau vandens, nei praradote svorio (kaip supratote, prieš treniruotę gerai pasisverti). Pavyzdžiui, jei netekote 500 g svorio, suvartokite apie 800 ml vandens.
Jeigu sergate lėtine inkstų, širdies ar kokia kita liga, dėl vandens kiekio paros normos pasikonsultuokite su šeimos gydytoju.
Kokį vandenį gerti
Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šalyje vandenį iš čiaupo gerti saugu (jo geros mikrobiologinės savybės). Išimtis – vakarinė Lietuvos dalis, kur vandenyje yra didesnė fluorido koncentracija. Šulinių vandenį vartoti ne visada saugu – jo kokybė priklauso nuo šulinio vietos, įrengimo, šalia vystomos veiklos.
Kai kurių medikų teigimu, mineralinis vanduo nėra tinkamas vartoti kasdien: daugelyje jo rūšių yra organizmą apkraunančių (tiksliau, nuolatiniu poreikiu šalinti druskų perteklių pasižyminčių) natrio ir chloro jonų. Geriamąjį arba stalo vandenį galima gerti kasdien, nes jis lygiavertis vandeniui iš čiaupo.
Dėl sveiko vandens vartojimo natūraliosios medicinos atstovų nuomonės išsiskiria. Vieni sako, kad sveikiausia gerti vadinamąjį tirpsmo vandenį, kuris yra tyrut tyrutėlis. Jo pasigaminti paprasta: į stiklinį butelį pripilkite geros kokybės vandens iš čiaupo arba šalto virinto vandens ir padėkite į šaldiklį, kad sušaltų. Gurkšnokite lėtai atšilusį kambario temperatūroje.
Kiti natūralios medicinos atstovai pataria gerti jonizuotą šarminį vandenį, kuris vienintelis padeda subalansuoti organizmo rūgštinę terpę (pH). Jo galima pasiruošti specialiu prietaisu – jonizatoriumi.
Tad rinkitės gerti tokį vandenį, kuris jums skanus, apie kurį turite daugiausia informacijos. Svarbu, kad neprieitumėte organizmo dehidratacijos ribos.
Kaip įveikti dehidrataciją
Jokiu būdu negalima pulti vandens gerti dideliais kiekiais – jo balansą reikia atstatyti pamažu. Geriausia kasdien vandens išgerti viena stikline daugiau, nei išgėrėte praėjusią dieną. Kai pasieksite dviejų litrų ribą, stebėkite save. Jeigu patino veidas, paakiai, sąnariai ar net visas kūnas, vadinasi, dehidrataciją prieš tai patyręs organizmas nespėja susidoroti su pernelyg dideliu vandens kiekiu. Nedelsdama jį sumažinkite, kol kūno pokyčiai normalizuosis.
Svarbūs faktai apie vandenį:
Dažnai alkio jausmas painiojamas su troškuliu (dėl šalia viena kitos esančių už šiuos pojūčius atsakingų smegenų sričių).
Sutrikus vandens balansui organizme, paprastai norisi sūraus maisto. Dėl to, kad iš jo įsisavinta druska padeda ląstelėse sulaikyti vandenį.
Žmogaus kraujyje yra apie 90 proc. vandens, raumenyse – 75 proc., kauluose – 28 proc. Jis sudaro 75 proc. žmogaus smegenų masės.
Žmogaus vaisius sudarytas iš 99 proc. vandens. Žmogus gimsta turėdamas 90 proc. vandens,
Vanduo yra patikima apsauga nuo maisto produktuose esančių cheminių priedų. Jeigu jo per dieną išgeriama ne mažiau kaip 2 l, koks bebūtų užterštas maistas, per inkstus su vandeniu iš organizmo pasišalina didžioji dalis nuodingųjų medžiagų.
Apskaičiuota, kad kvėpuodamas žmogus vidutiniškai netenka apie 300 ml vandens.
Anot Jungtinės Karalystės mokslininkų, lėtai išgerta visa stiklinė vandens gali numalšinti galvos skausmą. Anot jų, susierzinimas irgi gali būti viena iš vandens stygiaus organizme priežasčių.
Organizmui ne į naudą ne tik per mažas, bet ir per didelis vandens kiekis. Jeigu vandens išgeriama pernelyg daug, organizme sutrinka elektrolitų pusiausvyra, o tai gali turėti neigiamos įtakos smegenų veiklai.
Troškulį žmogus jaučia tik tuo atveju, jeigu organizmui trūksta 0,5–1 l vandens. Jeigu jo trūksta daugiau, situacija tampa apgaulinga – troškulys nekamuoja.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
