aA
Kiek ilgai galime gyventi? Tai viena karščiausių diskusijų mokslo pasaulyje.
© Shutterstock nuotr.

Gajus mitas, kad žmonės visais laikais galėjo sėkmingai sulaukti gilios senatvės, jei tiek daug jų nebūtų mirę vaikystėje.

Tai, kad kūdikiai ir vaikai kadaise mirdavo dažniau nei vyresni žmonės, yra tiesa. Daugelio mirtinų vaikystės ligų pažabojimas buvo pagrindinis veiksnys, per pastaruosius 150 metų dvigubai pailginęs mūsų gyvenimo trukmę. Tačiau šiais laikais ne tik vaikai turi mažesnę tikimybę mirti. Visose amžiaus grupėse (net šimtamečių) žmonės turi didesnę tikimybę išgyventi dar vienerius metus nei bet kada anksčiau žmonijos istorijoje.

Kodėl kelis pastaruosius dešimtmečius gyvenimo trukmė tolygiai ilgėjo? Ir kas mūsų laukia - ar mes ir toliau gyvensime vis ilgiau ir ilgiau?

Gyvenimo trukmės ilgėjimą, kuris vyko nuo XIX a. pradžios iki XX a. vidurio, didžiąja dalimi lėmė tokie pokyčiai kaip švarus vanduo, saugus maistas, patogus būstas, gebėjimas kovoti su mikrobais.

Pasaulis tapo visai kita vieta. Jei pasidomėtumėte, nuo kokių ligų 1900 m. ir 2010 m. JAV mirė daugiausiai žmonių, pamanytumėte, kad šie duomenys yra apie dvi skirtingas rūšis. 1900 m. žmonės mirdavo nuo tuberkuliozės, virškinamojo trakto infekcijų ir difterijos. 2010 m. dešimtuke nerasime nė vienos šių ligų.

XX a. sumažėjo infekcinių ligų, bet vis daugiau žmonių serga vėžiu ir širdies ligomis. Pastarosios nėra jokia naujovė. Aterosklerozės požymių aptinkama net Egipto mumijose, bet jai ir vėžiui už akių užbėgdavo kitos ligos. Jos nuvarydavo į kapus anksčiau, nei spėdavo ištikti insultas.

Nuo širdies ligų miršta labai daug žmonių, todėl viskas, kas sumažina sergamumą jomis ar nuo jų išgydo, išgelbsti daugybę gyvenimų ir gali pailginti vidutinę mūsų gyvenimo trukmę. Mirštamumas nuo širdies ligų (atsižvelgiant į amžių, nes daugėja senų žmonių) tarp 1980 m. ir 2000 m. sumažėjo dvigubai. Tai neįtikėtina sėkmė. Kodėl taip nutiko?

Pusę nuopelnų galima skirti medicinai (statinas, aspirinas, širdies chirurgija), kitą pusę – rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas kraujo spaudimas, rūkymas, raudonos mėsos vartojimas, sumažinimui. Dar viena gera žinia ta, kad kai kurie rizikos veiksniai, tarp jų ir aukštas cholesterolio lygis, ir toliau mažėja.

Nuo širdies ligų vis dar miršta daugybė žmonių, tačiau daug jų ir išgelbėta. Tikriausiai turite artimųjų, kurie šiandien yra gyvi, nes kruopštūs epidemiologiniai tyrimai nustatė širdies ligos rizikos veiksnius, o medikai rado efektyvių gydymo būdų. Širdies ligų prevencija ir gydymas yra didžiulė mūsų laikų pergalė.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius sumažėjo ir mirčių nuo vėžio, deja, jo nugalėti dar greitai nepavyks. Laimei, specialistams vis geriau pavyksta nustatyti ir gydyti daugelį vėžio formų, o pacientai ilgiau išgyvena. 1975 m. pusė vėžiu sergančių žmonių išgyvendavo 5-erius metus. Dabar tiek išgyvena du trečdaliai.

Dar svarbesnė už gydymą yra prevencija. Vis mažiau žmonių rūko, todėl sumažėjo sergamumas širdies ligomis ir vėžiu, ypač plaučių (jis yra dažniausia mirties nuo vėžio priežastis). Draudimai rūkyti irgi gelbsti gyvybes – dabar, kai draudžiama rūkyti restoranuose, biuruose ir lėktuvuose, mažiau žmonių miršta nuo pasyvaus rūkymo sukeltų infarktų, insultų ir plaučių ligų.

Daug gyvybių išgelbėjo ir oro užterštumo kontroliavimas. 1948 m. nuo didžiulio smogo Donoroje (Pensilvanijos valstija) mirė 20 žmonių, dar pusė gyventojų (iš 14000) smarkiai apsinuodijo. 1952 m. Didysis smogas Londone nusinešė daugiau nei 4000 gyvybių. Oro tarša sukelia infarktus ir astmos priepuolius, padidina plaučių vėžio, širdies ligos, bronchito ir kitų ligų riziką.

1970 m. buvo priimtas Švaraus oro aktas, kuriuo nustatytos griežtesnės ribos teršalams. Šis įstatymas pagerino visuomenės sveikatą - jis padėjo išvengti 160000 per ankstyvų mirčių 2010 m. Deja, dėl oro užterštumo besivystančiame pasaulyje vis dar miršta daugybė žmonių, daugiau nei dėl aukšto cholesterolio lygio.

Šiandien mes žymiau rimčiau nei XX a. pradžioje vertiname saugumą. Mirčių darbo vietoje sumažėjo net 90 proc. Mes važinėjame kur kas tolimesnius atstumus, bet mažiau rizikuojame žūti kelyje.

Mažiau moterų miršta gimdydamos. Saugi ir efektyvi kontracepcija išgelbėjo moteris nuo nenorimų nėštumų ir mirčių gimdant. Pagerėjus gimdymų priėmimų sąlygoms, sumažėjo mirčių nuo infekcijų, nukraujavimo ir kitų komplikacijų. Vis gerėja naujagimių priežiūra, todėl išgelbėjama daugiau kūdikių gyvybių.

Antibiotikai taip pat išgelbėjo daugybę gyvybių. Daug žmonių šiandien yra gyvi vien todėl, kad jiems pavyko antibiotikais išsigydyti infekcijas.

Visuomenės sveikatos intervencijos, saugančios vaikus nuo infekcinių ligų, padeda sulaukti sveikesnės senatvės. Žmonės, sulaukę senyvo amžiaus, yra stipresni ir sveikesni nei ankstesnės kartos iš dalies todėl, kad jų organizmų nenualino infekcijos vaikystėje.

Vis daugiau žmonių sulaukia senyvo amžiaus, todėl jie turi daugiau laiko susirgti senatvės ligomis, pavyzdžiui, demencija. Tiesa, atrodo, kad demencijos atvejų mažėja - tikriausiai dėl pagerėjusios bendros sveikatos.

Gyvenimo trukmė gali smarkiai svyruoti net vyresnėse populiacijose priklausomai nuo socialinių sąlygų. Prieš Vokietijos suvienijimą Rytų Vokietijos pensininkai gyveno daug trumpiau nei tautiečiai vakaruose. Po suvienijimo jie pradėjo gyventi ilgiau – po keletą papildomų metų „gavo“ netgi 80-mečiai ir 90-mečiai.

Labiau išsilavinę žmonės gyvena ilgiau už ne tokius išsilavinusius. Tai nieko nuostabaus, nes labiau išsilavinę žmonės paprastai gauna didesnes pajamas, turi saugesnius darbus ir geresnes galimybes gauti medicininę priežiūrą. Tiesa, keli tyrimai rodo, kad išsilavinimas pats savaime ilgina gyvenimo trukmę; išsilavinę žmonės geriau „valdo“ lėtines ligas, moka kovoti su stresu, priima geresnius sprendimus.

Trumpai tariant, priežastis, kodėl šiais laikais gyvename ilgiau, yra ta, kad gyvename visiškai kitokį gyvenimą nei žmonės XIX a. Mūsų gyvenimas ne toks sunkus, ne toks žiaurus ir ne toks trumpas. Viena svarbių priežasčių, kodėl gyvename ilgiau, yra ta, kad rečiau patiriame patį skausmingiausią mirties rizikos faktorių – sielvartą.

Kitaip tariant, mes gyvename ilgiau, nes ilgiau gyvena mūsų mylimi žmonės, ir tikimybė, kad patirsime širdgėlą, yra mažesnė nei bet kada žmonijos istorijoje.

* * *

Tad kas toliau? Ką galime padaryti, kad mūsų gyvenimo trukmė taptų dar ilgesnė? „Vienas paprasčiausių dalykų – mesti rūkyti“, - sako Harvardo universiteto medicinos istorikas David Jones. Bet ar tai padaryti tikrai taip jau lengva? XX a. vid. rūkė maždaug pusė populiacijos. Šis skaičius po truputį mažėjo iki amžiaus pabaigos, bet panašu, kad mažėti nustojo. Dabar rūko maždaug 20 proc. žmonių, ir įtikinti šiuos paskutinius rūkorius mesti rūkyti gali būti labai sunku.

Kitas didžiulis širdies ligos, vėžio, cukraligės ir daugybės kitų mirties priežasčių rizikos veiksnys yra nutukimas. Per kelis pastaruosius dešimtmečius nutukusių žmonių skaičius taip smarkiai išaugo, kad nutukimas gali niekais paversti teigiamą metimo rūkyti poveikį gyvenimo trukmei.

Labiausiai neraminantis faktas, susijęs su gyvenimo trukme, šiandien JAV yra tai, kad afroamerikiečiai gyvena maždaug ketveriais metais trumpiau nei baltaodžiai. Gera žinia ta, kad šis atotrūkis mažėja. Kaip pastebi D. Jones, skiriasi ir vyrų bei moterų gyvenimo trukmė.

„Tikėtina, kad gyvensiu penkeriais metais trumpiau nei mano žmona, - sako jis. – Man tai atrodo neteisinga.“ Mes esame linkę manyti, kad šis skirtumas yra biologinis ir nekintamas, bet jei rastume būdų, kaip padėti vyrams gyventi taip pat ilgai, kaip moterims, pailgėtų gyvenimo trukmė, o pasaulyje būtų mažiau sielvarto.

JAV galėtų pasimokyti iš kitų išsivysčiusių šalių. Amerikiečių gyvenimo trukmė yra mažesnė, nei galėtų būti, turint omenyje, kad jie tikrai neskursta. Nacionalinė mokslų akademija nustatė devynis dalykus, dėl kurių JAV atsilieka nuo kitų šalių. Tarp šių veiksnių yra narkotikų ir alkoholio vartojimas, ŽIV, AIDS, paauglių nėštumai, traumos ir žmogžudystės. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai daugelį šių problemų vadina „mūšiais, kuriuos galima laimėti“.

Labai įdomios diskusijos mūsų dienomis vyksta tarp S. Jay Olshansky (Ilinojaus universitetas) ir James Vaupel (Vokietijos Makso Planko demografinių tyrimų institutas). Jie nesutaria, ar vidutinė gyvenimo trukmė ilgės ir kiek ilgės, ir šia tema ginčijasi jau 20 metų.

S. Jay Olshansky požiūris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pesimistiškas. Jis sako, kad visuomenės sveikatos priemonės, kurios taip dramatiškai pailgino gyvenimo trukmę, daugiau niekuo nebegalės padėti. Mūsų populiacija dabar yra daug vyresnė, žmonės miršta nuo amžiaus sukeltų ligų, ir nauji medicinos laimėjimai gyvenimo trukmę gali padidinti tik labai nežymiai.

Tuo tarpu J. Vaupel sako, kad žmonės gyvena vis sveikiau ir ilgiau, ir tai nebūtinai yra pabaiga. Jo nuomonė yra optimistiškesnė, bet jis į šį ginčą žiūri labai rimtai - nedalyvauja konferencijose, jei jose dalyvauja S. Jay Olshansky. Jis kasmet renka duomenis apie ilgaamžius žmones šalyse, kuriose gyvenimo trukmė yra ilgiausia, ir demonstruoja, kad gyvenimo trukmė nuo XIX a. pr. iki dabar auga linijine progresija, kuri lygiai taip pat gali augti ir ateityje.

Pasak S. Jay Olshansky, vienintelis būdas pailginti gyvenimo trukmę – tai rasti naujų būdų apsisaugoti nuo senyvo amžiaus ligų ir jas gydyti. O pats efektyviausias būdas tai padaryti – pavėlinti patį senėjimo procesą.

Mokslininkams jau lengvai pavyksta pailginti musių, kirminų ir pelių gyvenimus; atliekami nauji įdomūs žmonių genetiniai tyrimai, kurie galbūt padės sulėtinti senėjimo procesus ir apsaugoti mus nuo senatvinių ligų, nuo kurių šiais laikais miršta daugelis žmonių. „Ilgo gyvenimo paslaptis yra užkoduota mūsų pačių genomuose“, - sako S. Jay Olshansky.

Medicininės prognozės, tiesa, kartais būna per daug optimistinės. Sekvenavus žmogaus genomą kalbėta, kad po dešimties metų mums bus taikomos asmeninės medicininės intervencijos. Tai buvo prieš 12 metų. Kova prieš vėžį dar nelaimėta.

Tad kol laukiate, darykite tai, kas priklauso nuo jūsų. Sveikai maitinkitės ir sportuokite. Saugiai vairuokite. Nerūkykite ir nežaiskite su ugnimi. Išsitirkite tą apgamą. Ar šiuo metu sėdite priešais kompiuterio ekraną? Atsistokite ir pasirąžykite, padarykite keletą pritūpimų. Mes nesijuoksime. Visa tai – dėl sveikatos ir ilgesnio gyvenimo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Naujausi reitingai: „valstiečiai“ smunka, ir jau matyti, kas juos pakeis (643)

Partijų reitingai atskleidžia, kad toliau pirmauja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys...

Banko tikrinimai šeimą paliko be pinigų: mes nebeturime iš ko gyventi (167)

„Mes nebeturime iš ko gyventi“, – štai toks sakinys nuskambėjo iš DELFI skaitytojos...

Mirtinas virusas pasiekė svarbiausią Lenkijos kiaulienos regioną (20)

Mirtinas kiaulių virusas, siaubiantis pasaulinę mėsos pramonę, pasiekė svarbiausią kiaulienos...

Putinui sakant kalbą, Zelenskis nesulaikė šypsenos Zelenskis: susitarti su Putinu labai sunku (16)

Per spaudos konferenciją, surengtą po Normandijos formato susitikimo, Rusijos prezidentas...

Dvikovoje su vienais iš NBA lyderių – dar vienas įspūdingas Sabonio rekordas (18)

Už Atlanto stebinti nenustoja Domantas Sabonis . Lietuvos rinktinės puolėjas pasiekė naują...

Gydytojų verdiktas, kas vaikams geriau: pasivaikščiojimas prie greitkelio ar sėdėjimas namie (13)

Nieko nestebina Suomijoje žiemą lauke vežimėliuose miegantys vaikai . Buvimas lauke yra...

Tritaškius smaigstęs Valančiūnas surinko dvigubą dublį, „Grizzlies“ įveikė NBA vicečempionus (6)

Net ir išnaudotas pražangų limitas nesutrukdė Jonui Valančiūnui pasižymėti dvigubu dubliu, o...

Bendroje spaudos konferencijoje Zelenskis įvardijo sąlygas, kurioms niekada nepritars nusivylęs susitikimo rezultatais, ugnies nutraukimas – iki 2019 m. pabaigos (420)

„Liko daug neišspręstų klausimų. Tai, kad mums iš viso pavyko atblokuoti šį dialogą, vertinu...

Sunki senjorų padėtis bado akis: neužmirškite, ponai Lietuvos valdantieji, kad netrukus jūs užimsite jų vietą (8)

Ak, tie senoliai! Kokie jie šaunuoliai! Tokius žodžius kartais tenka išgirsti žiniasklaidoje, kai...

Su buvusia žmona viešumoje vėl pasirodęs Viktoras Uspaskich jausmų jai dar nelaidoja: niekada nesakyk niekada (61)

Į Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatymą rinkosi ne tik mados, pramogų, bet ir verslo bei...