Gebėjimą senti gražiai jūs galite paveldėti nepriklausomai nuo gudriai susivijusios DNR grandinės. Bet jei jūs nevertinate metų, kaip turto, ir jau nusiteikėte kovai su amžiumi, pasiklauskite mamos, kada ji pastebėjo savo pirmąją raukšlelę. Nors 85 procentus odos būklės nulemia saulės spindulių įtaka, grožio klausimuose paveldimumas vaidina toli gražu ne paskutinį vaidmenį.
Pats paprasčiausias testas: ištyrinėkite mamos veidą – raukšles, pigmentines dėmes, išsausėjusios odos plotelius - štai taip, tikriausiai, jūs atrodysite, būdama jos amžiaus. Į tėvelio pusę galite net nežiūrėti – vyrų oda storesnė, nei moterų, ir raukšlės jų veide atsiranda kur kas vėliau.
Patarimas. Profilaktikos priemonės: mažiau saulės, daugiau nuo saulės apsaugančių priemonių. Jei jūs nepiktnaudžiaujate saulės voniomis, nerūkote, reguliariai drėkinate odą – anksčiau laiko tikrai nepasensite. Jei jūsų mamos veide pirmosios raukšlės atsirado jai būnant trisdešimties su trupučiu, jums rekomenduojame naudoti kremą, stabdantį senėjimą, jau sulaukus 27-30 metų.
2. Ar jūsų mama gerdavo pieną nėštumo metu?
Gydytojai tvirtina, kad kiekviena mamos išgerta pieno stiklinė tiesiogine prasme užskaitoma į jūsų sveikatos sąskaitą. Pagal atliktus tyrimus moterų ( nuo 20 iki 40 metų amžiaus), kurių mamos nevartojo pieno produktų, kaulinio audinio tankis vidutiniškai 5-7 procentais mažesnis, nei tų, kurių motinos dievino varškę ir kefyrą . Ir jeigu jūs vaikystėje pieno išgerdavote mažiau nei stiklinę per savaitę, kaulinio audinio pažeidžiamumo rizika artimiausiais 30 metų ypač didelė.
Genetika prisiima atsakomybę ir už lūžius: jei jūsų senelė susilaužė, pavyzdžiui, klubą arba riešą neekstremalioje situacijoje – tai akivaizdus įrodymas to, kad kaulų trapumas greičiausiai bus perduotas ir jums. Saugokitės osteoporozės. O jeigu senelė koją susižeidė šokdama parašiutu nuo Didžiojo Kanjono, tai vienintelis jums gresiantis dalykas, žiūrint iš genetikos pusės - pasekti jos pavyzdžiu.
Patarimas. Vaikystė praėjo, bet pieno jūs nemėgstate lygiai taip pat, o gal ir dar labiau. Osteoporozės profilaktika efektyvi, netgi jei jums daugiau nei dvidešimt. Vartokite po 1000-1500 mg kalcio maisto papildų pavidalu, kasdien išgerkite stiklinę kefyro arba suvalgykite porciją varškės. Jeigu jūs reguliariai mankštinatės sporto klube ir atliekate kardio pratimus, rizika išsivystyti osteoporozei padidėja. Pakeiskite bėgimo takelį laipteliniu treniruokliu ir nepersistenkite: pusvalandis kardio pratimams – tai maksimumas.
3. Kokio amžiaus jūsų mamai prasidėjo menopauzė?
Viskas, kas susiję su menstruaciniu ciklu, 85 procentais įtakota genetiškai. Jei jūsų mamai menopauzė prasidėjo 42-45 metais – sąlyginai anksti, o jūs planuojate iš pradžių siekti karjeros, o vėliau, artėjant prie 35, gimdyti vaikus, - pakoreguokite savo planus. Hormoniniai pakitimai prasideda prieš keletą metų iki menopauzės – hormonai, atsakingi už vaisingumą, gali nuvilti pačiu atsakingiausiu momentu. Be to, paveldimi yra ir menstruacinio ciklo ypatumai – pavyzdžiui, jei jūsų mamos ciklas nereguliarus, jūsiškis taip pat neveiks kaip laikrodis.
Patarimas. Atidėkite į šalį kalendorių ir papasakokite savo šeimos istoriją gydytojui. Ginekologas privalo žinoti apie jūsų polinkį į ankstyvą menopauzę – tai padės jam nuspręsti, kaip palaikyti jūsų hormoninį foną, kas palankiai atsilieps reprodukcinėms funkcijoms ir sumažins osteoporozės atsiradimo riziką, kurią gali išprovokuoti žemas estrogeno lygis. Be to, dėl auringos hormonų veiklos jūs gana ankstyvame amžiuje galite pajusti, kad širdelė “tabaluoja“. Atlikite tyrimus ir kontroliuokite cholesterolio lygį bei kraujospūdį.
4. Kiek jūsų mama svėrė, būdama dvidešimties? Kada pradėjo pilnėti?
Tikimybė, kad jūs papilnėsite, arba, atvirkščiai, numesite svorio, būdama tokio pat amžiaus, kaip ir jūsų mama, - 37 procentai.
Patarimas. Yra šansas pakeisti likimą. Kurį laiką stebėkite, kokie valgymo įpročiai yra jūsų šeimoje, ar laikomasi tam tikro režimo; suformuokite jūsų šeimyninius mitybos įpročius. Palaipsniui pakoreguokite juos, sukurkite šeimoje mitybos kultūrą – ir nepaklusniems genams daugiau nieko nebeliks, kaip pripažinti jūsų pergalę.
5. Ar kuris nors iš tėvelių turėjo problemų su širdimi, dar nesulaukęs šešiasdešimties?
Jei atsakymas teigiamas, prevencinės priemonės būtinos jau tiesiog nuo šiandien: 80 procentų širdininkų paveldėjo šiuos susirgimus. Jeigu vienas iš tėvų patyrė insultą, dar nesulaukęs šešiasdešimties, rizika išgyventi tą patį scenarijų padidėja tris kartus.
Patarimas. Įspėtas – reiškia apginkluotas. Jei jūs žinote visus šeimos „širdies“ reikalus, jums sąlyginai pavojus negresia. Išsitirkite lipidų kiekį kraujyje, pasitikrinkite koronarines arterijas. Patys nereikšmingiausi gyvenimo būdo pakitimai duos teigiamą rezultatą: saikingi fiziniai krūviai tris kartus per savaitę (tiks joga arba Pilatesas, jei jūsų nedžiugina treniruokliai), sumažintos mėsos porcijos daržovių ir grūdinių produktų naudai, meditacinė praktika – sutikite, tai ne ypatingai didelė auka vardan sveikos širdies.
6. Ar kas nors iš jūsų artimųjų serga diabetu?
Antrojo tipo diabetas dažniausiai išsivysto dėl žalingų įpročių (nesaikingai maitinantis, dėl nejudraus gyvenimo būdo), o pirmojo tipo diabetas, kuris gali išsivystyti į antrojo tipo diabetą, dažniausiai yra paveldimas. Rizika ypatingai didelė, jeigu diabetu serga jūsų tėvai, o taip brolis arba sesuo.
Patarimas. Jei kam nors iš jūsų artimųjų buvo nustatyta diagnozė „diabetas“, nelaukite, kol ligos simptomai pasireikš ir jums ( jūs pastoviai jausite stiprų troškulį, dažnai lankysitės tualete, vaizdas prieš akis bus išplaukęs) – kreipkitės į gydytoją, pasitikrinkite cukraus kiekį kraujyje. Jei jūsų šeimoje sergančių diabetu nėra, galite su kraujo tyrimais palaukti iki jums sueis keturiasdešimt. Sportuokite: šiuo atveju judėjimas – geriausias gydytojas. Moterys, kurios sportuoja 3-5 kartus per savaitę ir teisingai maitinasi, žymiai sumažina riziką antrojo tipo diabeto vystymuisi.
7. Ar jūsų mama dažnai laikėsi dietos?
Kodėl apie 80 procentų moterų, kurių mamos laikėsi dietos, taip pat pradeda eksperimentuoti su savo svoriu, bando save pakeisti? Psichologų nuomone, viena iš priežasčių – blogas pavyzdys, kuris, kaip žinoma, užkrečiamas. Mergaitė perima iš tėvų mitybos įpročius ir maisto svarbos suvokimą. Jei mama slėpdavo saldumynus (nuo savęs, kad nesusigundytų), tai, greičiausiai, jumyse susiformavo negatyvus požiūris į tam tikrus produktus.
Patarimas. Jeigu jūsų galvoje pastoviai skamba ryžtingas balsas, kuris liepia jums atsisakyti vienų ar kitų maisto produktų, įsiklausykite, kieno jis - jūsų ar mamos? Pasistenkite neperimti jos mitybos įpročių, ypač jeigu jie daugumoje „draudžiamieji“.
8. Ar jūsų mama yra nutraukusi nėštumą iki man gimstant?
Jeigu „taip“, pasitikslinkite, kokius vaistus jai suleido. Kai kurie preparatai pasižymi daugybe šalutinių efektų – dauguma iš jų iš tikrųjų yra pavojingi, kadangi provokuoja auglių formavimąsi, nesugebėjimą pastoti.
Patarimas. Atlikite tyrimų kompleksą, reguliariai tikrinkitės hormoninį foną, kartą per pusmetį apsilankykite pas mamologą.
9. Kaip jūsų mama jautėsi nėštumo metu?
Vaikelio svoris ir dydis, tikimybė pagimdyti dvynius ar netgi nėštumo trukmė – tai jau genetikos reikalas. Jeigu jūsų mama nėštumo metu priaugo daug svorio, greičiausiai, tas pats nutiks ir jums. Varikozės išsivystymas ir toksikozės priepuoliai – tai taip pat genetinio kodo dalis.
Patarimas. Viršsvoris – pataisomas dalykas. Reguliarus sportas ir subalansuota mityba – ir jokie niūrus duomenys nebeužtemdys jums motinystės džiaugsmų. Pasitarusios su gydytoju, varikozės profilaktikai nėštumo metu naudokite specialius preparatus ir antpilus, skirtus nėščiosioms, jau nuo pirmųjų nėštumo mėnesių. Pakelkite kojas aukščiau, kai sėdite ar gulite, nešiokite specialias profilaktines pėdkelnes su silpnu kompresijos lygiu.
10. Ar jūsų tėvai kada nors kentėjo nuo depresijos?
Jeigu jūsų tėvai kada nors sirgo depresija, jūsų rizika susirgti šia liga išauga šešis kartus. Statistikos duomenimis, tik 20 procentų visų „nukentėjusių“ kreipiasi į gydytoją. Nestokite į neatsargiųjų žmonių eiles – pasirodžius pirmiesiems depresijos požymiams ( nemiga, apetito sumažėjimas, vidinės tuštumos pojūtis, nusivylimas ) kreipkitės tiesiai į psichologą.
Patarimas. Rūpinkitės savo dvasine sveikata. Psichologų įrodyta, kad pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas kovoti su visaapimančiu liūdesiu – bendravimas ir fiziniai krūviai. Dažniau susitikite su draugais ir lankykitės sporto klube. Jei depresijos simptomus jau pajutote – neatidėliokite vizito pas gydytoją.
11. Ar jūsų mama patyrė saulės nudegimus iki nėštumo ar nėštumo metu?
Jeigu jūsų tėvai dažnai nudegdavo saulėje, rizika jums susirgti odos vėžiu padidėja keletą kartų. Tai labiausiai liečia baltaodes europinio tipo moteris. Kuo daugiau saulės nudegimų jūs „užsidirbote“ iki 20 metų, tuo situacija pavojingesnė. Paklauskite tėvų, ar buvo kada nors jiems diagnozuota melanoma. Jei mama patvirtins, turėkite omenyje: rizika išsivystyti melanomai išauga daugybę kartų, paveldimumo faktorius čia vaidina labai reikšmingą vaidmenį.
Patarimas. Nuo dabar kremai su SPF faktoriumi – jūsų amžinieji palydovai ir mieste, ir poilsiaujant (prie jūros – faktorius, ne mažesnis nei 30). Kiekvieną mėnesį savarankiškai ištirkite odą: atkreipkite dėmesį į apgamus, kurie padidėjo, pakeitė spalvą, į pažeistus odos plotus ( pūsles nuo nudegimų, pavyzdžiui). Sveiki apgamai panašūs į taškelius, pažymėtus pieštuku: lygi spalva, aiškios ribos. Kartą per metus apsilankykite pas dermatologą – kontroliuokite tuos odos plotelius, kurie jums nematomi, ir tuos, kuriuos nudeginote saulėje.
12. Kaip jūsų mama gimdė? Ar kilo komplikacijų ir kokios jos buvo?
Jei jūs negirdėjote baisių istorijų apie tai, kaip atėjote į šį pasaulį, galima manyti, kad jums pasisekė. Vaginos forma ir išmatavimai užkoduoti genetiškai, todėl jūsų vaikelio atėjimo į pasaulį scenarijus, galima sakyti, lengvai įsivaizduojamas. „Cezario pjūvis“ į “genetinį komplektą“ neįeina.
Patarimas. Jaunųjų mamų paskaitose jums pasakys, kad svarbiausia – pozityvus nusiteikimas. Klausykitės savęs ir patyrusių gydytojų.
13. Ar kas nors iš jūsų artimųjų sirgo krūties vėžiu?
Genetinis paveldimumas šiam susirgimui taip pat labai reikšmingas. Šeimose, kur moterys ir vyrai (kas sutinkama kur kas rečiau) sirgo krūties vėžiu iki penkiasdešimties metų, ligos vystymosi rizika išauga.
Patarimas. Mokslininkams iki šiol neišsiaiškino, kodėl sveikos ląstelės virsta vėžinėmis. Tačiau egzistuoja tam tikra statistika: moterys, kurios nerūko, nejaučia jodo trūkumo, yra seksualiai aktyvios, nepiktnaudžiauja kava, rūpinasi krūtine (naudoja kontrastinį dušą) ir tiesiog džiaugiasi gyvenimu, serga kur kas rečiau.
14. Kaip jūsų mama išgyvena stresą?
Problemų sprendimo strategiją žmogus perima iš tėvų. Jeigu jūs pastebite, kad lengvai pasiduodate nerimui, dažnai panikuojate, tai, visiškai įmanoma, kad visi šie įpročiai priklausė ir jūsų tėvams. Padidintą nerimą jums gali „įteigti“ hormonas kortizolis, jeigu mama nėštumo metu išgyveno stiprų stresą.
Patarimas. Jeigu visa jūsų šeimos dailioji pusė puola į paniką atsiradus menkiausiai problemai, pabandykite į šeimyninę buitį įvesti naujas tradicijas – pavyzdžiui, išvykas i gamtą arba jogos užsiėmimus. Vakarais vietoj televizoriaus ir vakarinių žinių svetainėje uždekite žvakes, padėkite ant stalelio vazą su vaisiais, įsitaisykite patogiau ant pagalvėlių ir aptarkite praėjusią dieną.
