„Kad jūs žinotumėte, kaip verkiau, išgirdusi diagnozę. Visą gyvenimą galvojau, kad kepenų cirozė yra tik viena – alkoholinė...“ - prisimena moteris.
Įtarė alergiją
„Man pradėjo labai smarkiai niežėti kūną. Iš pradžių gydytojai įtarė alergiją. Visą mėnesį nuo jos gėriau vaistus, bet nepadėjo. Tada nutarė, kad man – niežai. Galiausiai pradėjau gelsti ir buvau išvežta į ligoninę“, - prisimena kaunietė.
Diagnozė šokiravo - pirminė biliarinė kepenų cirozė. „Darbe šešiolika metų liejau plastmasę. Gal chemikalai pakenkė? – svarsto moteris. – Visą gyvenimą galvojau, kad kepenų cirozė yra tik viena – alkoholinė... Mano brolis išgerdavo ir, kai giminėje pasklido žinia, kad man kepenų cirozė, jis apsikabinęs mane verkė: sako, aš išgeriu, o tau – cirozė... Tai paskui, kai atvažiavome į klinikas, profesorius Limas Kupčinskas man atnešė knygelę apie cirozės formas.“
Vienintelis išsigelbėjimas – kepenų transplantacija, jos moteris laukė šešerius metus.
Gydytojai – kaip krikšto tėvai
Šiemet gegužę suėjo dešimt metų nuo G.Puzinienei atliktos kepenų transplantacijos.
„Žinau, kad moteriškė, kuriai transplantaciją darė pirmai, išgyveno dvi savaites. Antras pacientas „traukė“ metus ir aštuonis mėnesius. Koks likimas ištiko trečiąjį – net ir nežinau, - pasakoja transplantacijai pasiryžusi moteris. - Man svarbiausia buvo keturiolikmetis sūnus. Vyro, kuris jau buvo laikomas našlys, vis prašiau: jeigu išeisiu, tik neskriausk vaiko, neleisk, kad jį skriaustų kiti. Bet taip gyvenimas pasisuko, kad man teko vyrą palaidoti. Jau ketverius metus esu našlė.“
Ponia Genė dažnai prašoma pasikalbėti su žmonėmis, kurie nesiryžta transplantacijai.
„Gydytojus, kurie mane operavo, laikau krikšto tėvais. Jie dėl manęs taip bijojo, kad laikė izoliuotą pusantro mėnesio, dar važinėjo konsultuotis su vokiečiais. Tie sako, jūs kaip lėlę ją laikote! Negi tai darysite visą gyvenimą? Ji turi pati išmokti apsisaugoti“, - pasakoja moteris.
Poniai Genei save reikia labai tausoti.
„Jeigu atsiranda žaizdelė, turiu žiūrėti, nes vaistais slopinama imuninė sistema, kad nebūtų atmestas donorinis organas. Nors po penkerių metų organas pasidaro kaip ir tavo, bet vis tiek baimė išlieka“ – prisipažįsta moteris, pridurdama, jog dabar į ligoninę dažniausiai tenka važiuoti dėl nelaimingų atsitikimų: žiūrėk, tai raktikaulį susilaužo, tai dar kas nutinka.
Kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovu, profesoriumi Limu Kupčinsku:
- Sakykite, kuo minėtos pacientės, jau dešimtmetį gyvenančios su transplantuotomis kepenimis, atvejis yra išskirtinis?
- Tai šiek tiek retesnė kepenų cirozės rūšis. Ponia Genė sirgo stipriai progresuojančia ir gyvenimo kokybę bloginančia kepenų liga – pirmine biliarine ciroze. Tai yra autoimuninės kilmės kepenų liga, kuomet svarbi tam tikra genetinė predispozicija, pasireiškianti pačių smulkiausių tulžies latakėlių kepenyse autoimuniniu pažeidimu. Dėl to sutrinka tulžies nutekėjimas iš kepenų.
Pirmas simptomas, pasireiškiantis pacientams, – varginantis niežulys. Kepenų pažeidimas pamažu progresuoja į kepenų cirozę. Tulžinė kepenų cirozė ir sukelia žmogaus gyvybei pavojingas komplikacijas.
Dėl sustambėjusių, surandėjusių kepenų skystis kaupiasi pilvaplėvėje, plečiasi stemplės ir skrandžio venos. Gali prasidėti gyvybei pavojingi virškinamo trakto kraujavimai. Galiausiai kepenys neatlieka detoksikacinės funkcijos, nebesintezuoja organizmui reikalingų medžiagų ir imunitetui palaikyti reikalingų baltymų. Prisideda infekcijos, sepsis, ir ligonis gali žūti nuo cirozės komplikacijų.
Tačiau minėtai pacientei buvo laiku atlikta kepenų transplantacija, po kurios nekilo komplikacijų. Pacientė, galima sakyti, grįžo į visavertį gyvenimą.
- Ar pagrindinis kepenų „žudikas“ yra alkoholis?
- Toli gražu nėra taip, kad alkoholis - pagrindinė kepenų cirozės priežastis. Lietuvoje ir Europoje pagrindinė šios ligos priežastis, dėl kurios pacientams persodinamos kepenys –hepatito C sukeltas uždegimas.
Tokių pacientų Lietuvoje yra apie penkiasdešimt tūkstančių. Deja, ne visi jie diagnozuojami. Ir jeigu liga išryškėja tik kepenų cirozės stadijos, neretai vienintelis išsigelbėjimas – kepenų transplantacija.
Tačiau galima pasidžiaugti, kad dabar nuo hepatito C atsirado efektyvūs vaistai ir, jeigu liga bus diagnozuojama ankstyvesnėje negu kepenų cirozės komplikacijų stadijoje, net ir transplantacijų poreikis sumažės. Bet „dygs“ kitos ligos. Kaip minėta biliarinė kepenų cirozė, Vilsono liga, pirminis sklerozuojantis cholangitas ir, aišku, alkoholinis kepenų pažeidimas.
- Kiek galima išgerti alkoholio, kad „nesuerzintume“ kepenų?
- Iš karto pasakau, kad moterų kepenys yra dvigubai jautresnės alkoholiui. O vyrams kepenų rimto pažeidimo rizika atsiranda, jeigu per dieną vartojama daugiau kaip trys keturi vienetai alkoholio. Vienetas alkoholio – dešimt gramų gryno spirito arba šimtas mililitrų dešimties procentų stiprumo vyno arba atitinkamas kiekis alaus.
- O be alkoholio, kas dar kenkia kepenims?
- Taip pat reikėtų vengti besaikio, nemotyvuoto vaistų vartojimo, pavyzdžiui, netgi ir toks „nekaltas“ plačiai paplitęs vaistas kaip paracetamolis, jeigu viršijamos dozės, gali sunkiai pažeisti kepenis.
Nutukimo epidemija gresia kepenų suriebėjimu. Jungtinėse Amerikos Valstijose ji tampa viena rimtesnių kepenų transplantacijos priežasčių. Taigi sveikas gyvenimo būdas labiausiai gali apsaugoti mūsų kepenis.
