Pasak medicinos istorikės Louise Foxcroft, įvairios dietos ateidavo į madą jau nuo XVI a., kai Venecijos pirklys Luigis Cornaro parašė knygą apie lieknėjimą, kurioje patarė griežtai riboti kalorijas, rašoma huffpost.com.
Savo knygoje „Kalorijos ir korsetai: 2 000 metų trukmės dietų istorija“ L. Foxcroft rašo, kaip žurnalistai padėjo dietų guru pasiekti didesnes auditorijas XIX ir XX a.
„Yra ištisa dietų pramonė, kuri minta savo ir vartotojų dėka, – teigė ji leidiniui „HuffPost“. – Iš to uždirbami didžiuliai pinigai.“
Tiesa, pastaruosius 200 metų daugelis dietų veikiau kelia nuostabą, nei įkvepia jų laikytis. Pasak knygos „Dieta ir civilizacijos liga“ autorės Adrienne Rose Bitar, „dietos skatina platesnės apimties diskusijas apie istoriją, išsigelbėjimą, pinigus, galią... ir visas kitas idėjas pasaulyje, apie kurias verta pagalvoti“.
Toliau aprašomos kelios ekstremalios kadaise buvusios populiarios dietos, kai kurios iš jų turi paralelių ir šiais laikais. 1843 m. Masačusetse įkurtos (tiesa, trumpai gyvavusios) veganų bendruomenės idėjos artimos šiuolaikiniams švarios mitybos, organizmo valymo sultimis propaguotojams. Kai XIX a. suklestėjo pramonė ir žmonės ėmė gyventi sėsliau, baiminantis, kad vyrai praras vyriškumą, ėmė kurti barzdų augintojų, medžiotojų draugijos. XX a. pradžioje Bernarras Macfaddenas sužibo tarsi kometa su savo pieno dieta.
Visos šios dietos – nuo pieno gėrikų iki sekso ištroškusių vegetarų – yra be galo keistos. Sertifikuota mitybos specialistė Jill Weisenberger, parašiusi knygą „Visa informacija apie prediabetą“, pakomentuos, ar verta išmainyti šiuolaikinę keto receptų knygą į XIX a. mitybos filosofiją.
Dieta prieš masturbaciją
Kai valgysite rupių kvietinių miltų traputį, mintyse galite padėkoti kovotojui prieš masturbavimąsi Sylvesteriui Grahamui – pagrindinis komponentas, rupūs kvietiniai miltai, buvo jo išpopuliarinti.
Ministras, medikas S. Grahamas mirė 1851 m., būdamas 57 m. amžiaus. Jis agitavo už vegetarinę mitybą be baltojo cukraus, perdirbtų miltų ir prieskonių – jo įsitikinimu, būtent šie maisto produktai žadina besaikį seksualinį apetitą (kaip ir daugelis jo amžininkų, S. Grahamas manė, kad masturbavimasis sukelia psichines ligas).
Rupūs kvietiniai miltai išliko iki šių dienų, tik jų populiarintojui veikiausiai nepatiktų jų naudojimo variacijos – saldžiu šokoladu ir zefyrų mase sulipdyti du trapučiai.
Mitybos specialistės komentaras: „Manęs ši teorija negąsdina, tik ji pernelyg griežta“, – sako J. Weisenberger. Ji neskaičiusi tyrimų, kuriuose rašoma apie masturbavimosi žalą (kuo tikėjo ir S. Grahamas).
Įvertinimas – keistoka.
Kramtymas ir spjaudymas
Jei pabodo kalbėti apie dietas prie pietų stalo, jums gali patikti kramtymo propaguotojo Horace‘o Fletcherio idėjos. Pasak jo, kiekvieną kąsnį reikia sukramtyti 100 kartų. Tada tikrai neliks laiko kalboms prie stalo.
Pagal H. Fletcherio dietos teoriją, galima sulieknėti ne vienu kilogramu, kiekvieną kąsnį sukramtant iki skystos masės, o likusias kietas daleles išspjaunant. Kaip matyti iš 1899 m. knygos „Apsirijėlis Epikūras“, H. Fletcheris puikiai suvokė – spjaudymasis prie stalo gali nepatikti jo teorijos kritikams. Jis paneigė jų argumentus: „Tai – tiesiog pagrindo neturintis išankstinis nusistatymas.“
Mitybos specialistės komentaras: „Valgymas netektų malonumo, be to (ši teorija) neturi jokio pagrindimo.“
Įvertinimas – labai keista
Pieno dieta
Sporto guru Bernarras Macfaddenas amžių sandūroje sužibo su raumeningu pilvu ir abejotinu patarimu. Jam patiko badavimas, neapdorotas maistas, o pats keisčiausias mitybos patarimas buvo paprastas, tik turbūt nesuvirškinamas. Po badavimo laikotarpio B. Macfaddenas siūlė kažkiek laiko gerti tik pieną. Jo įsitikinimu, tai sugrąžintų žmogui sveikatą, išvalytų organizmo ląsteles nuo organinių toksinų. Kiekvienam 10–13 kūno kilogramų, jo siūlymu, reikia išgerti litrą su trupučiu pieno, arba maždaug 28 pieno stiklines per dieną.
Mitybos specialistės komentaras: „Iš pieno gauname baltymų, riebalų ir angliavandenių, o ląstelienos ar fitomaistinių medžiagų negauname.“
Įvertinimas – labai keista
Frutlandso bendruomenės dieta
Griežti Frutlandso bendruomenės veganai savo dieną ūkyje Masačusetse pradėdavo šaltu dušu, stikline vandens ir vaisių lėkšte. Frutlandso bendruomenė turėjo tikslą ne tik drausti vergų gamintus ar gyvūninės kilmės daiktus, bet ir siekė apvalyti žmones nuo gyvuliškų savybių. Šios bendruomenės nariai ne tik nevalgė kiaušinių, medaus, bet ir netręšė mėšlu, nevalgė žemėje augančių daržovių – bulvių, burokų, morkų. Žemėje augančios daržovės kirtosi su aukštesniais siekiais šioje bendruomenėje, kuri gyvavo tik septynis mėnesius 1843–1844 m.
Mitybos specialistės komentaras: „Žmonėms kyla labai keistų idėjų.“ Dietologė J. Weisenberger nurodo – yra tyrimų, rodančių, kad naudinga atsisakyti gyvūninės kilmės riebalų, kita vertus, jos nuomone, Frutlandso racionas nėra pakankamai maistingas.
Įvertinimas – keistoka
Valomoji daktaro Kellogo dieta
Daugelis garsenybių (Sojourner Truth, Henry‘is Fordas ir kt.) kasmet užsirašydavo į „Battle Creek“ sanatoriją Mičigane pavasariniam organizmo valymui. Šiai sanatorijai galiausiai ėmė vadovauti daktaras Johnas Harvey Kelloggas.
Kaip ir Sylvesteris Grahamas, J. H. Kelloggas šnairai žiūrėjo į seksą, alkoholį ir mėsą. Jis tikėjo, kad gali atgaivinti amerikiečių žarnyno florą grūdais, apdorotais taip, kad skatintų virškinimą. Jo išrasti dribsniai veikė dvejopai – juose esanti ląsteliena valė žarnyną, o prėskas skonis turėjo nuslopinti seksualinius troškimus. Jei tai nepadėdavo, J. H. Kellogas skirdavo dar ir litrą jogurto dienai – pusiau kaip užkandį, pusiau kaip klizmą.
Mitybos specialistės komentaras: Dietologei ši dieta neatrodo labai keista, tiesa, abejonių kelia smulkintų grūdų vietoje neskaldytų grūdų vartojimas.
„Man ši dieta neatrodo labai keista, tačiau valgant smulkintus grūdus, o ne visus grūdus, sumažinamos dalelės
Įvertinimas – keistoka
****
A. R. Bitar teigimu, dauguma dietų, mitybos planų – pradedant pieno dieta, baigiant instagraminiu švariu valgymu, nėra tokie nauji, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: „Lyg sakytum: „Valgyk greipfrutus ir daryk šuoliukus.“ Iš tiesų pasigilinus matyti – (patarimai) konservatyvūs.“
A. R. Bitar tyrimas parodė, kad daugelis Amerikos istorinių dietų tėra variacijos.
