Išmokti „skaityti“ kavą
Pirmiausia reikia suvokti, jog kava – natūralus maisto produktas ir dėl to itin svarbi jos geografinė pusė. Verta žinoti, iš kur kava atkeliavo. „Geografinė kavos kilmės vieta apsprendžia ir jos skonį. Šiuo atveju svarbi tiksli geografinė vieta, pavyzdžiui, Afrikos Etiopijos regionas, koks ūkis. Čia kaip su sūriu, galima pirkti lietuvišką varškės sūrį ir galima pirkti konkretaus ūkininko pagamintą – jie skirsis. Tad jeigu mėgstate Afrikos kavą, galite tyrinėti šio regiono kavos ūkius ir atrasti naujus skonius“, – sako kavos ekspertas.
Antras nemažiau svarbus aspektas – kavos šviežumas, skrudinimo laikas. Kuo kavos skrudinimo data yra arčiau jūsų pirkimo datos, tuo kava šviežesnė, mažiau išsivadėjusi, išsigaravęs jos kvapas, o kvapas yra svarbus ir skonio pajutimui.
Kavos kilmė atsineša skonį
Pasaulyje yra trys pagrindiniai regionai, kuriuose auginama kava: Amerika, Afrika ir Azija. „Jeigu žiūrėtume iš kosmoso, Žemėje, ties pusiauju yra vieta, vadinama kavos augimo diržu. Aš dar prie minėtų trijų stambiųjų regionų pridėčiau nedidelį, bet unikalų Jemeno regioną. Kiekvienas regionas atsineša ir skonines savybes“, – pasakoja E. Ryklys.
Pasak eksperto, Afrikos regionų kava yra lengva, gaivi, neretai su rūgštele, bet nieko panašaus į actą ar surūgimą. Tai – vaisių rūgštelė, tarsi vaisių sultys. Tokia, kai prinoksta obuoliai, uogos. Afrikos kava vadinama arbatiška dėl savo lengvumo. Kavos konservatoriams Afrikos regiono kava pirmą kartą gali pasirodyti keista, neįprasta. Amerikos regionų kavos dažnai lydimos tokių skoninių natų kaip šokoladas, riešutai, jeigu vaisiai – labiau džiovinti, kuomet rūgštelė tarsi prigesinta ir labiau kalbame apie saldžiąją kavos pusę.
Amerikoje labiausiai išsiskiria didžiausios augintojos: Brazilija ir Kolumbija. O Azija, nors kava ten auginama seniai, iki šiol yra tarsi netašytas deimantas. Čia, priklausomai nuo regiono, Indonezijos, Tailando ar Vietnamo, kava turi specifišką egzotinių vaisių, prieskonių, malonaus kartumo, cinamono ar muskato poskonį. Kai kuriems net sunkiai primena kavą. O Jemeno regionas yra tarsi visa ko mišinys. Čia kava turi ir saldumo, ir egzotiškumo, vaisių kvapų.
Viena kava – galybė skonių
„Esu ne kartą minėjęs, jog geriausia kavą pirkti pupelėmis ir namuose malti patiems prieš pat jos užplikymą. Kodėl? Nes tokiu būdu gersite pačią šviežiausią kavos formą – pupelės saugo skonius, kvapus. Nemalta kava ir džiūva lėčiau, pupelės labiau apsaugotos nuo išorės veiksnių, gadinančių ir sendinančių kavą. Malta, parduotuvėse perkama kava yra patogi, tačiau ji jau yra praradusi dalį skoninių savybių“, – sako E. Ryklys.
Tai tik vienas galimas kavos paruošimo būdas. Ją galima ruošti pasitelkus turkišką, ar itališką moka kavinuką – gausite kartesnę, intensyvesnę kavą, prancūziškas kavinukas suteiks natūralesnę, artimą užpylimui, espresso aparatas duos didesnę koncentraciją, išspaus tarsi kavos sirupą. Ir, pasak eksperto, nėra vienintelis geriausio būdo kavai ruošti, jie visi turi savo specifiką: „Aš net skatinčiau išmėginti namuose bent kelis ruošimo būdus, nes ta pati kava jums kaskart atsiskleis kitomis savybėmis.
Tačiau svarbu ir tai, kokios temperatūros vandeniu kavą užplikysite. Nereikėtų užpilti verdančiu. Trumpai tariant, apie 95 laipsnių temperatūros vandeniu geriau plikyti mažiau, šviesiau skrudintą kavą, nes ji kietesnė, jai karštesnė temperatūra padės atskleisti tikruosius skonius. Tamsesnio skrudinimo kavą derėtų plikyti dar kiek vėsesniu, 90 laipsnių temperatūros vandeniu, nes ji trapesnė, greičiau tirpsta, ir aukšta temperatūra jai pridės kartumo.“
Tai įdomu
„Nors daug kur šaltiniuose sutiksime faktą, jog kava kilusi iš Etiopijos, Afrikos, bet mūsų kavos kultūrai, kurią turime dabar, didžiausią įtaką padarė Jemenas, nes būtent čia prasidėjo pirmoji komercinė kavos ūkininkystė. Jie ilgą laiką buvo monopolistai ir drįsčiau teigti, jog net mūsų šalies didikų pirmosios ragautos kavos į šalį atvyko būtent iš Jemeno per Turkiją ar Venecijos pirklius.
Vėliau, pasaulyje prasidėjus kolonijiniam laikotarpiui, kavos ūkininkavimas pradėjo sparčiai plisti, ypač Afrikos, Azijos ir Amerikos regionuose. Dabar Jemenas augina mažiausius derlius, bet pačią brangiausią kavą ir turi itin senas tradicijas. Įsivaizdavimui, mažame Etiopijos ūkyje galima užauginti dvidešimt tonų kavos per metus, o Jemene – du šimtus kilogramų“, – pasakoja E. Ryklys.
