aA
Ekspertai prognozuoja, kad mitybos genomika taps viena ryškiausių 2018 metų maisto tendencijų
Genetika ir mityba
© DELFI montažas / Shutterstock

Dauguma mitybos patarimų skamba maždaug taip: „Laikykitės šios bendros, visiems tinkamos taisyklės, kad valgytumėt sveikai“. Tačiau sparčiai augantis mokslas, vadinamas mitybos genomika (angl. nutrigenomics), tvirtina, kad toks mąstymas yra pasenęs, kaip kopūstų sriubos dieta, svetainėje shape.com rašo Macaela Mackenzie.

„Mitybos genomika yra studijos, kaip genetika sąveikauja su maistu, kurį valgome. Kaip jie bendradarbiauja, kad būtume sveikesni ar, atvirkščiai, susirgtume“, – teigia Claytonas Lewisas, įkūręs ir vadovaujantis bendrovei „Arivale“, kuri iš kraujo mėginio ištiria jūsų genus ir tuomet pagal juos parenka geriausią mitybos planą jūsų organizmui.

Kaip parodo vis augantis namuose atliekamų genetinių testų skaičius, kiekvienas žmogus genetiškai ir biochemiškai yra unikalus. „Tai reiškia, kad nėra sveikos mitybos, tinkančios visiems žmonėms“, – pažymi jis.

Pavyzdys: nors tokių sveikųjų riebalų kaip avokadų ar alyvuogių aliejaus nauda yra patvirtinta mokslo, kai kurie žmonės nuo daug riebalų turinčio maisto labiau priauga antsvorio, negu kiti. Nuo genų gali priklausyti ir tai, kaip jūsų organizmas pasisavina tokias maistines medžiagas kaip vitaminas D. Nors ir valgysite kilogramus lašišos, gali būti, kad dėl tam tikros genų variacijos jums vis tiek reikės gerti maisto papildus su vitaminu D.

Jūsų genetinė informacija gali padėti suprasti, ko tiksliai reikia jūsų organizmui. „Viskas susiję su individualiais poreikiais“, – sako C. Lewisas. Senuosius mitybos patarimus palyginkime su popieriniu žemėlapiu. Jūs turite informaciją, bet suprasti, kurioje vietoje esate, būna tikrai sunku. Tuo tarpu mitybos genomika yra tarsi žvilgsnis į „Google Maps“ – ji gali tiksliai parodyti, kurioje vietoje esate, ir kaip pasiekti norimą tašką.

„Kad suprastume mitybą ir sveikatą, turime suprasti, kaip mūsų unikali biologija užtikrina mūsų organizmo pusiausvyrą“, – sako Neilas Grimmeris, įkūręs startuolį „Habit“, kuris siūlo mitybos genomikos bei medžiagų apykaitos testus ir dietologų konsultacijas, padedančias suformuoti sveikesnius mitybos įpročius.

Gali būti, kad netrukus mitybos genomikos pavadinimas pradės skambėti kur kas dažniau: 740 dietologų apklausa, kurią atliko KIND, parodė, kad individualūs mitybos patarimai, paremti šio mokslo žiniomis, taps viena iš penkių 2018 metų maisto tendencijų. Štai pagrindiniai dalykai, kuriuos turite žinoti apie tai, kaip mitybos genomika gali padaryti įtaką jūsų mitybos planui.

Mokslas, kuriuo remiasi mitybos genomika

„Nors mitybos genomikos terminas išpopuliarėjo maždaug prieš 15 metų, pati idėja, kad kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į tuos pačius produktus, yra labai sena, – sakė N. Grimmeris. – Dar pirmajame amžiuje prieš Kristų romėnų poetas Lukrecijus rašė, kad „tai, kas vienam yra maistas, kitam gali būti nuodas“.

Galimybė nustatyti žmogaus genomo seką suteikė progą pritaikyti šią filosofiją praktiškai. Ištyrę jūsų kraujo mėginį („Arivale“ naudoja mėginius, surenkamus vietos laboratorijoje, o „Habit“ atsiunčia priemones į namus, kad žmogus pats paimtų mažą mėginuką), mokslininkai gali nustatyti biožymenis – genus, kurie lemia, kaip jūsų kūnas pasisavina tam tikras medžiagas.

Pavyzdžiui, paimkime geną FTO, kuris gamina baltymą, padedantį pažaboti norą sušlamšti viską, kas yra šaldytuve. „Viena šio geno versijų ar variantų, vadinama FTO rs9939609, jei norite mokslinės išraiškos, gali nulemti jūsų polinkį priaugti svorio, – aiškino N. Grimmeris. – Laboratorija ištirs, ar neturite šio genetinio žymens, ir pasirems šią informacija bei jūsų juosmens apimtimi, kad įvertintų jūsų riziką priaugti antsvorio“.

Taigi, nors kol kas dėl greitos medžiagų apykaitos ir intensyvių treniruočių galite būti liekni ir sportiški, jūsų genai jau gali atskleisti, ar ateityje nesustorėsite.

Kaip tai pritaikyti praktiškai?

Virtinės tokių naujų startuolių kaip „Arivale“ bei Habit“ ir namuose atliekamų testų ar paprasto kraujo mėginio dėka galite gauti išsamią ataskaitą, kuri jums nurodys, ką tiksliai turite dėtis į savo lėkštę ir kokie maisto produktai gali būti jums potencialiai rizikingi.

Tačiau šis mokslas vis dar plėtojasi. Viena 2015 metais atlikta mitybos genomikos tyrimų apžvalga, paskelbta leidinyje „Applied and Translational Genomics“, parodė, kad nors rezultatai yra daug žadantys, daugeliui studijų trūksta tikslių sąsajų tarp genų, kurie paprastai analizuojami per mitybos genomikos testus, ir kai kurių su mityba susijusių ligų. Kitaip tariant, vien tai, kad mitybos genomikos ataskaitoje nustatoma FTO mutacija, dar nereiškia, kad jūs tikrai turėsite antsvorio.

Mitybos genomikos ateitis turi netgi didesnį potencialą taikyti šio mokslo metodus kiekvienam žmogui individualiai. „Turime galvoti ne tik apie genus, bet ir apie tai, kaip baltymai ir kiti metabolitai, veikiami mūsų genų, reaguoja į maistą“, – sako N. Grimmeris.

Pastaroji tyrinėjimų kryptis yra tai, kas vadinama „daugiaomikos“ (angl. multi-omic) duomenimis: tai genomika, papildyta metabolomikos (ląstelių, audinių ir organizmo metabolitų tyrimų) bei proteomikos (baltymų tyrimų) informacija, aiškino C. Lewisas. Kalbant paprastai, tai reiškia dar gilesnį žvilgsnį į tai, kaip jūsų mėgstami avokadai darys įtaką jūsų juosmens apimčiai ir rizikai susirgti tam tikromis ligomis.

„Habit“ jau dirba su „daugiaomikos“ duomenimis. Šiuo metu tyrimams namuose skirtas rinkinukas gali įvertinti, kaip jūsų organizmas reaguos į tam tikrus maisto produktus. Tai atliekama lyginant kraujo mėginį, paimtą nieko nevalgius, su kraujo mėginiu, kai išgeriamas daug maistinių medžiagų turintis kokteilis.

„Tik visai neseniai molekulinės biologijos, duomenų analizės ir mitybos mokslų pažanga įgalino mus pasitelkti šiuos duomenis, kad parengtume individualesnes rekomendacijas“, – teigė N. Grimmeris.

Štai kaip tikslesnis kelio žemėlapis gali prisidėti prie geresnės sveikatos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prekybos centrų plėtra nestoja: po paslapties skraiste planuojamos dešimtys naujų parduotuvių (238)

Milijoninės investicijos , dešimtys naujų prekybos vietų – tokie laukia 2019 metais prekybos...

Skvernelis įvardijo, kas jį verčia mąstyti apie galimą kandidatavimą į prezidentus (33)

Premjeras Saulius Skvernelis kol kas tiesiai neįvardija, ar kandidatuos į prezidentus, tačiau...

Noah Smith. Taip, bitkoinas buvo klasikinis burbulas. Ir jis sprogo (154)

Regis, kiekvieną finansinį burbulą lydi koks nors visiems žinomas anekdotas apie tai, kaip kažkas...

Kaip perskaityti bendrą kraujo tyrimą: kokias ligas rodo nuokrypiai nuo normos (12)

Bene kiekvienam yra tekę atlikti bendrą kraujo tyrimą. Gavus rezultatus dažnam tai pasirodo tik...

Keleivių nepasitenkinimas: praleidusiems išvykstamąjį skrydį, grįžtamasis skrydis anuliuojamas (1)

Naujausio tyrimo metu paaiškėjo, kad keleiviams, kurie dėl kokių nors priežasčių praleido...

Žinoma fotografė pasidalijo pozavimo paslaptimis: ką daryti, kad nuotraukoje atrodytumėte puikiai

„Kiekviena nuotrauka skleidžia žinutę“, – įsitikinusi profesionali fotografė Monika...

„Maximai“ skyrė 17 tūkst. eurų baudą už vartotojų klaidinimą (61)

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) skyrė 17 000 eurų baudą...

Telšių eglė kaip niekad jauki: šiemet ją saugo švytintys lokys (13)

Telšių centre papuošta eglė siekia apie 18 metrų aukščio. Vietos gyventojai sako, kad tai pati...

Orai: savaitgalį gali užklupti pūga (14)

Savaitgalį Lietuvoje pasnigs, kai kur dėl stipresnio vėjo gali pustyti, LRT RADIJUI sako sinoptikė...