aA
Vasarą dauguma, kai tik turi progą, stengiasi išsprukti į gamtą, pailsėti prie ežero ar jūros. Karštomis dienomis žmogaus organizmas bando atvėsti prakaituodamas, todėl tirštėja kraujas, pasunkėja širdies darbas, sumažėja ir mineralinių medžiagų, būtinų normaliai širdies veiklai. Todėl gali pablogėti savijauta tų žmonių, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
© Shutterstock nuotr.

Pavojingi karščiai

„Vasara nėra pats pavojingiausias metų laikas žmonių sveikatai, tačiau yra tam tikrų pavojų, kurie gali labai pabloginti savijautą, – teigia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas gydytojas kardiologas med. dr. Mykolas Biliukas. – Vasarą sveikatai didžiulės įtakos turi trys dalykai, sudarantys vadinamąją terminio komforto zoną: vėjo greičiai, oro drėgmė ir temperatūra. Jei veikia visi trys šie veiksniai, sveikata gali nukentėti.“

Daug žmonių mėgsta vasarą, tačiau ne visada karštomis dienomis jaučiasi gerai. Net ir sveikam organizmui nelengva pakelti didelius karščius bei didelę drėgmės koncentraciją. Sveikam žmogui orų kaita ligų nesukelia, tik gali pabloginti savijautą, nuotaiką, sutrikdyti miegą.

Varginantys karščiai ypač kenkia žmonėms, kenčiantiems nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Gali sumažėti ar padidėti arterinis kraujospūdis, išsivystyti galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas, ištikti šilumos smūgis ir kt.

Paūmėja ligos

„Žmogaus vidinė temperatūra, pavyzdžiui, kepenų, yra apie keturiasdešimt laipsnių, o jei lauko temperatūra yra aukšta, kūnas nebespėja atvėsti ir vyksta organizmo perkaitimas, – aiškina kardiologas M. Biliukas. – Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad yra naudinga išplėsti kraujagysles šiluma, tačiau daugumai širdininkų tai reiškia, jog į išsiplėtusias kraujagysles iš gilumos priteka daugiau kraujo ir jose cirkuliuoja didesnis kraujo tūris. Dėl to širdžiai pasidaro sunkiau dirbti.“

Tokiais atvejais, jei žmogus sirgo širdies nepakankamumu, liga gali paūmėti. Gydytojo M. Biliuko teigimu, dar per mažai ištirta sritis – širdies kraujagyslių aterosklerozės problema. Gali būti, kad dėl pakilusios temperatūros (labai aukštos net ir nereikia – pakanka dvidešimt penkių laipsnių šilumos) sunkėja širdies darbas, o jeigu kraujagyslės susiaurėjusios, seniai prasidėjęs aterosklerozės procesas ar kitos priežastys, širdies raumuo nebeatlaiko ir išsivysto stenokardija arba krūtinės angina.

„Tuomet pradeda skaudėti krūtinę. Jei skausmas trunka ilgau kaip dvidešimt minučių ir žmogui nesuteikiama pagalba, gali įvykti miokardo infarktas – širdies raumens negrįžtamas pažeidimas“, – tvirtina kardiologas M. Biliukas.

Kai pradeda skaudėti krūtinę, tai dar ne pats blogiausias atvejis – žmogui, pajutusiam skausmą, galima laiku suteikti pagalbą, bet būna, kad žmogus nepajunta jokio skausmo ir miršta, nes staiga sustoja širdis.

Vyraujant karštam, drėgnam, vėjuotam orui gali sutrikti širdies ritmas. „Širdis pradeda vartaliotis, neišstumia tinkamai kraujo nei į smegenis, nei į inkstus, – sako gydytojas. – Maža to, juk į aplinkos dirgiklius reaguoja mūsų nervų sistema, receptoriai, esantys kūno paviršiuje – odoje, akyse. Impulsai perduodami į nervų sistemą ir ji suaktyvėja keičiantis visiems trims minėtiems veiksniams (oro temperatūrai, drėgmei, vėjo greičiui) bei kitiems veiksniams.“

Taip sudirginus nervų sistemą hipertonikams kils spaudimas, tiems, kurių sutrikęs širdies ritmas, dar labiau pasireikš arit­mija. Vienas didžiausių tokiomis sąlygomis kylančių pavojų – per karščius žmogus daug prakaituoja, netenka daug skysčių, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas ir kyla trombų susidarymo grėsmė, hipertenzinės krizės, galinčios komplikuotis miokardo infarktu ar ūminiu insultu.

Karštomis vasaros dienomis būtina gerti daug skysčių – apie 2–3 litrus per dieną. „Jei oro drėg­mė didesnė, galima gerti ir mažiau – apie 1,5 litro, bet jei karšta ir sausa – reikia iki 3 litrų, – pataria kardiologas M. Biliukas. – Gerti reikia ne tik paprastą vandenį, bet ir mineralinį, nes jame yra medžiagų, kurias mes išprakaituojame: natrio, magnio, kalio ir kt.“

Mineralinio vandens per dieną reikėtų išgerti vieną litrą, o kitus du turėtų sudaryti vanduo, arbata, sultys.

„Alus, kava, limonadai, sriu­ba – tai ne vanduo, juos pačius reikia užgerti vandeniu, nes jie yra koncentruoti ir patys vandenį pritraukia, o ne organizmui jo suteikia“, – perspėja kardiologas.

Tarsi maži magnetukai

Žmogaus organizmą veikia ir magnetinės audros. Ypač jautriai į jas reaguoja širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis sergantys ligoniai.

„Kuo žmogus sveikesnis, tuo magnetinių audrų įtaka sveikatai yra menkesnė. Labiausiai artėjančias ir jau vykstančias audras jaučia širdininkai, sergantys išemine širdies liga, ateroskleroze“, – tvirtina gydytojas kardiologas M. Biliukas, savo disertacijoje nagrinėjęs klimato veiksnių įtaką širdies ligomis sergantiems pacientams.

Magnetinė audra kyla dėl galingų žybsnių Saulėje – staigių Saulės atmosferoje esančios mag­netinės energijos išsiveržimų. Po jų Žemės link skrieja daug įelektrintų Saulės medžiagos dalelių.

Keletą dienų prieš magnetinę audrą padaugėja širdies priepuolių, pagausėja pacientų, kuriems trinka širdies ritmas, atsiranda dusulio priepuolių, smarkiai kyla kraujospūdis, nors, regis, spaudimas buvo sureguliuotas, vaistai nutaikyti, žmogus gyveno įprastai, vaistus gėrė tvarkingai, o spaudimas vis vien išsiderino.

Šiemet yra didesnis saulės aktyvumas – daugiau vainikinės masės išsiveržimų (saulės žybsnių). „Jei šių išsiveržimų yra penkiasdešimt per mėnesį, tai jau pavojinga sveikatai, o dabar jų intensyvumas – septyniasdešimt per mėnesį, – sako M. Biliukas. – Nuo saulės aktyvumo priklauso ir žemės magnetinis aktyvumas. Kai taip smarkiai svyruoja žemės magnetinis laukas, to pakanka, kad „sujudintų“ mūsų sveikatą. Kad ir kaip būtų, juk esame maži magnetukai, turime daug geležies.“

Daugiausiai magnetinių audrų kyla sausio–gegužės mėnesiais, vasarą jų būna mažiau. Artėjančią magnetinę audrą širdininkai pradeda jausti prieš kelias dienas iki piko pradžios – pablogėja jų savijauta. Žinodami, kad bus magnetinė audra, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės turėtų jai pasirengti iš anksto: pasirūpinti ne tik kraujagysles plečiančiais ir kraują skystinančiais vaistais, bet ir raminamaisiais. Sveikatos pablogėjimo jie galbūt išvengtų, jei pakoreguotų savo gydymąsi ir papildomai išgertų vaistų.

Sveikam žmogui per magnetinę audrą gali kilti nežymių negalavimų: paskaudėti galvą, pakilti kraujospūdis. Reikėtų sulėtinti gyvenimo tempą, vengti didelių fizinių ir psichologinių krūvių, stresinių situacijų, nevykti į keliones, kuriose tenka ilgai sėdėti sulenktomis kojomis, nes didėja rizika trombui susidaryti.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Iš Kurtinaičio lūpų – negirdėti faktai: nuo „Timberwolves“ dėmesio iki lemtingo pokalbio su Algirdu Brazausku

VTB Vieningosios lygos interneto svetainės parengtas interviu su Maskvos srities „Chimki“...

Keliaujantiems prie jūros gali kilti dar didesnių problemų – Klaipėdos žiedus rekonstruos vienu metu (12)

Jau kitąmet Klaipėdoje vairuotojų gali laukti nemenkas išbandymas. Tikėtina, kad vienu metu bus...

Vilniuje siaubą kėlęs, įtariama, maniakas, kurio policija ieškojo net feisbuke, – suimtas (163)

Mažamečių ir nepilnamečių tėvai Vilniuje gali būti ramūs – itin sunkius nusikaltimus...

Stilingoje Palangos vietoje nustebino vaizdas lėkštėje: tokių šaltibarščių dar nematėte

„Sodas jūros mieste“ – taip save prisistato gastrobaras esantis Palangoje , vos kiek paėjus...

Proto industrija. „Žalgirio" ir arenos valdymas. Moteris statybose. Hostingo verslas

Šešioliktoji Proto industrijos laida. „Žalgirio" ir arenos valdymas. Moteris statybose. Hostingo...

Prancūzijos prokurorai skelbia, kas galėjo sukelti gaisrą Dievo Motinos katedroje (5)

Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrą balandį nuniokojusį gaisrą sukėlė blogai užgesinta...

Rita Lebedeva. Vaikystė Sibire, kur vaikai turėjo pareigų ne taip, kaip dabar (67)

Skiriu tiems, kurių vardus žinau: Sibiro darbo suluošintai Izabelei, Ignui bei jų negimusiems...

Nuo policijos bėgusį keturračio vairuotoją gina bendražygiai: kalta galiojanti tvarka

Keturračio vairuotojas, supratęs, kad yra stabdomas kelių policijos, smarkiau sukteli...

Po DELFI publikacijos Adomėną pasiekė nemaloni žinia: VTEK aiškinsis, kodėl nedeklaruota būsto paskola (21)

Trečiadienį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Seimo nario Manto...

Lietuviškoje Meilės saloje kažkada kunkuliavo aistros: šiandien ištroškę nuotykių ją atranda iš naujo (8)

„Druskininkai vis dar per mažai atsigręžę į Nemuną. Plaukiam, aš jums parodysiu“, – sako...