Atšilus orams, susirūpiname savo kojų išvaizda – juk teks avėti atvirą avalynę. O vaizdelis dažno nedžiugina: sutrūkinėję sausi kulnai, nuospaudos, o gal net grybelis. Gydytojai dermatologai atkakliai tvirtina: pėdomis, kaip ir visu kūnu, reikia rūpintis nuolat, o ne tik prieš vasarą. Tačiau ką daryti, jeigu nutiko taip, kaip DELFI skaitytojui Petrui, kuris klausia, kaip atsikratyti suragėjusios odos ant kulnų, kuri, be kita ko, dar ir skausmingai sutrūkinėjusi.
© Shutterstock nuotr.

Apie kojų priežiūrą bei visas bėdas teiraujamės Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ gydytojos dermatologės Jolantos Žilienės.

Karpos, grybeliai, nuospaudos ir kita bjaurastis, tykanti mūsų pėdų
© Asmeninio albumo nuotr.

- Kodėl skilinėja kulnai?

- Kai išdžiūsta stipriai sustorėjęs raginių ląstelių sluoksnis, kulnų oda tampa šiurkšti, kieta, atsiranda paviršiniai, o vėliau ir gilesni įtrūkimai.

Galėčiau išskirti du žmonių tipus. Pirmieji geriau jaučiasi žiemą. Jei nevargina padidėjęs kojų prakaitavimas ir dėvima tinkama avalynė, jiems kojas prižiūrėti lengviau, nes avalynėje pėdų oda ne taip greitai išdžiūsta. Tokiems žmonėms didesnės problemos kyla vasarą, kai renkamės atvirą avalynę, daugiau laiko praleidžiame gamtoje ir saulėje, dažnai maudomės, vaikštome basomis per smėlį ar žolę. Minėti faktoriai greitina ragėjimo procesą ir odos sausėjimą, o kadangi nėra galimybių kaskart nusimaudžius pasitepti pėdas kremu, ar apsaugoti nuo UVS, gana greitai pastebime, kad kulnams reikia skirti daugiau dėmesio.

Kita grupė žmonių vargsta žiemą. Tikriausiai visi yra pastebėję, kad žiemą viso kūno oda tampa sausesnė. Tai laikotarpis, kai daugiau laiko praleidžiame patalpoje, kur prasidėjus šildymo sezonui oras yra sausas. Taip pat mažiau judame, kitaip maitinamės, maiste ima stigti vitaminų, vargina peršalimo ligos, todėl kartu su sausėjančia viso kūno oda greičiau ragėja ir kulnų oda. Be to, odos priežiūra žiemą ir vasarą skiriasi, todėl ją būtina adaptuoti atsižvelgiant į metų laiką.

Odos polinkis greičiau ragėti gali būti įgimtas, taip pat didėja vyresniame amžiuje. Kuo vyresnis žmogus, tuo lėtesni regeneracijos procesai, todėl raginės ląstelės lėčiau pasišalina ir šis sluoksnis natūraliai sustorėja. Taigi, kuo daugiau metų, tuo daugiau priežiūros reikia.

Karpos, grybeliai, nuospaudos ir kita bjaurastis, tykanti mūsų pėdų
© Shutterstock nuotr.

- Kaip prižiūrėti kulnus, turint tokią problemą?

- Kaip savo pėdas prižiūrėti, priklauso nuo žmogaus poreikių. Jeigu yra galimybė susilenkti, galima pačiam pasidaryti pedikiūrą namuose. Prieš atliekant šią procedūrą, reikėtų panaudoti priemones, turinčias minkštinančių ir keratolitinių (tirpinančių raginį sluoksnį) savybių. Tai kremai ar tepalai, kurių sudėtyje yra šlapalo, salicilo rūgšties, vaisinių rūgščių. Jie skirti būtent suragėjusios kojų odos priežiūrai, tad vaistinėje reikėtų pasiteirauti preparatų su šiais minėtais komponentais. Naudoti juos reikėtų reguliariai, ryte ir vakare, maždaug savaitę. Po to pasidaryti minkštinamąją vonelę ir pašalinti suragėjusį sluoksnį, kuris šių priemonių yra išpurenamas. Kokį mėnesį taip padirbėjus, problema bus išspręsta.

Tačiau jeigu žmogus yra apkūnesnis ar vyresnis ir negali susilenkti, rekomenduočiau pasidaryti pedikiūrą salone. Prieš einant darytis pedikiūro, reikėtų paruošti pėdas anksčiau minėtomis priemonėmis bent savaitę.

- Ar galėtų padėti kokios nors naminės priemonės?

- Jeigu atsirado problema, reikėtų priežiūros priemonių paieškoti vaistinėje. Jeigu problema rimta, gydytojai išrašo ir stipriau veikiančių didesnio procento gaminamų tepalų, kurie gerai išpurena raginį sluoksnį ir pedikiūro procedūros metu jis lengvai pasišalina. Po pedikiūro labai svarbi išlieka pėdų priežiūra, o kaip dažnai reikės kartoti pedikiūro procedūras, kiekvienas turėtų spręsti pats. Idealu yra kartą į mėnesį. Jeigu to negalime sau leisti, bent kartą per sezoną pedikiūras turėtų tapti įpročiu – tiek žiemą, tiek vasarą.

- Ar šios priemonės padėtų ir turint nuospaudų?

- Ne. Nuospauda yra visai kitas dalykas. Ji atsiranda kaip apsauginė odos reakcija į nuolatinį spaudimą ir traumavimą tam tikrose vietose, pvz.: paduose, kur remiantis tenka didžiausias krūvis, arba ties pirštų sąnariais, kai jie įsiremia į bato skliautą ir trinasi. Iš pradžių oda tose vietose storėja, kietėja, paskui centre atsiranda taip vadinamas „geluonis” , panašus į vinuką ar smeigtuką. Jeigu nuospaudos nesutvarkysime laiku, jis skverbsis gilyn. Nuospauda gali tapti tokia skausminga, kad darosi sunku vaikščioti nešlubuojant.

Tad jeigu tik pajutote, kad pade atsirado sukietėjimas ir čiuopiate nors ir nediduką mazgelį, reiškia, atsirado nuospauda ir idealu būtų tą „geluoniuką” pašalinti, kol jo dar neskauda. Jeigu kartą per mėnesį ar bent per sezoną darysite pedikiūrą, aptikusi tokį darinį specialistė laiku pašalins ir išvengsite tų nemalonių skaudžių dalykų.

Jei nuospaudos vis atsiranda tose pačiose vietose, gali būti, kad pėda yra deformuota. Tokiu atveju galėtų padėti supinatoriai – įdėkliukai į batus, kurie leidžia pėdai remtis kitose vietose, o probleminę vietą tiesiog “nukrauna”. Tuomet nuospauda nesiformuoja. Problemas gali kelti ir konkreti avalynė, pvz., išeiginiai bateliai, su kuriais užtenka dieną pavaikščioti ir vakare jau nuospauda pradeda formuotis.

Taigi, jokie kremukai šiuo atveju nepadės. Naudojant pleistrus nuospaudoms didžiausia problema yra ta, kad veikliųjų medžiagų talpyklos diametras yra didesnis už patį geluonį. Užklijavus tokį pleistrą, veikiamas ne tik skausmingasis geluonis, bet ir aplinkinė oda, kur sukeliamas cheminis nudegimas. Tuomet oda sudirgsta, tampa skausminga, o geluonies dugnas taip ir nepasiekiamas. Todėl pleistrai nuospaudoms kartais ne tik nepadeda, bet dar ir sukuria naujas problemas.

Karpos, grybeliai, nuospaudos ir kita bjaurastis, tykanti mūsų pėdų
© Shutterstock nuotr.

- Jeigu yra karpų ant padų, ar galima šalinti patiems, ar būtina kreiptis į specialistą?

- Patiems šalinti karpų nesiūlyčiau. Dažnai sulaukiu žmonių, bandžiusių savarankiškai pašalinti karpas namuose, tačiau rezultatai juos nuvylė - karpos ne tik neišnyko, bet dar ir išplito. Reikia pažymėti, kad karpos - virusinis susirgimas. Nuo organizmo imuninės būklės priklauso, ar užsikrėsime virusinėmis karpomis, ir kaip seksis jų atsikratyti. Karpoms atsiradus paduose labai svarbūs gijimą apsunkinantys faktoriai - drėgmė ir traumatizacija. Minant karpa auga gilyn, tampa skausminga, aplinkui formuojasi nuospauda. Uždelsus tenka gydyti ilgiau.

Vaistų nuo karpas sukeliančio viruso, deja, nėra. Organizmas su juo turi susidoroti pats. Šalindami karpą, mes šaliname audinius, kuriuose virusas yra įsitaisęs. Ar karpa šalia atsiras ar ne – priklauso nuo imuniteto. Nerekomenduojama karpų traumuoti ir mirkyti. Šiuo atveju pedikiūras nebūtų privalumas, nes odai išmirkus karpos gali pasisėti. Jeigu karpa atsiranda netinkamoje vietoje, netgi specialistams tenka pavargti.

- Kokios dar bėdos tyko mūsų pėdų?

- Žiemą avalynėje kojos labiau prakaituoja, todėl padidėja rizika užsikrėsti grybeliu. Neretai rudenį, žiemą ir pavasarį, kai avima siauresnė ir uždaresnė avalynė, pakinta ir kojų nagai. Kai nepatogi avalynė spaudžia nagą, jis atšoka nuo nago guolio ir negražiai atrodo. Tada žmonės nutaria, kad tai grybelis, ir neatlikę jokio tyrimo ima gydytis patys. Deja, tik tyrimais patvirtinus grybelio diagnozę galima imtis gydymo ir tikėtis rezultato.

Negydoma grybelinė infekcija gali išplisti, apimti gretimus nagus, todėl delsti neverta ir gydymą reikia pradėti kuo anksčiau. Jei atlikus nagų tyrimą grybelio nerandama, reiškia tai onicholizė (atšokęs nagas). Tuomet belieka netraumuoti nago ir leisti jam savaime nuaugti. Vasaros sezonas tam puikiai tinka, nes turime galimybę avėti atvirą avalynę ir taip išvengti net minimalaus spaudimo ir traumavimo. Klysta tie žmonės, kurie nutaria vasarą pakitusius nagus „slėpti" uždaroje avalynėje, o gydymą nukelia šaltajam metų sezonui.

Turint pakitusius nagus siūlyčiau pirma išsiaiškinti, ar dėl to kaltas grybelis, ar tai tik distrofiniai nago pakitimai su onicholize. Jei grybelio nerandama, patarčiau pasinaudoti vasaros galimybe – vaikščioti su atvira avalyne. Taip išvengsite pakartotino nagų traumavimo, o savaime nuaugant pakitimams nagai ims gražėti.

- Ar galima patiems gydytis grybelį?

- Jokiu būdu nepatarčiau to daryti patiems. Grybelinė nagų infekcija yra labai atkakli ir linkusi atsinaujinti. Gydymo priemonių pasirinkimas didelis ir priklauso ne tik nuo grybelio rūšies, bet ir nuo daugelio kitų faktorių. Gydymas trunka ilgai, kartais tenka kombinuoti išorinius ir geriamus priešgrybelinius vaistus, cheminėmis ar chirurginėmis priemonėmis pašalinti nago plokštelę.

Paskutiniu metu labai populiarus tampa ir grybelio gydymas lazeriu. Tai efektyvus ir saugus būdas, praplečiantis grybelio gydymo galimybes, pagreitinantis nago augimą ir puikiai tinkantis tiems, kas negali ar nenori naudoti geriamų vaistų. Labai svarbi ir avalynės bei kojinių dezinfekcija. Taigi, net gydytojams nėra lengva suvaldyti šią atkaklią infekciją.

- Tad svarbu nepamiršti savimi rūpintis...

- Taip, nuo ko ir pradėjom – suragėjusių ir skilinėjančių kulnų. Taigi, nenorite turėti papildomų rūpesčių - skirkite daugiau laiko pėdų priežiūrai: pasirinkite tinkamas priežiūros priemones, atsižvelkite į metų laiką, jei neturite galimybių dažniau, pedikiūro procedūromis pasilepinkite bent kartą per sezoną.

Nepamirškite pavojų, tykančių mūsų pėdų, ir jų profilaktikos. Ir žinokite, kad su metais atsiradę amžiniai pakitimai sudaro prielaidas atsirasti papildomoms problemoms. Kad jų išvengtumėte, labiau rūpinkitės savimi, o prireikus, laiku kreipkitės į specialistą.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Saugojosi, bet pastojo: apie gyvybei pavojingą negimdinį nėštumą įspėjo ne vienas simptomas (12)

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja, norėdama pasidalinti savo istorija. Ji viliasi, kad kitoms...

Kemzūros prognozė nepradžiugins „Žalgirio“ sirgalių: tai sportas, kitaip nebūna (42)

Laiko patikrintas Kęstučio Kemzūros ir Davido Blatto duetas, panašu, ruošia dirvą dar vienam...

Prabilo dar viena su „Alfa vyru“ pasimatyme buvusi mergina: bandė bėgti, bet jis ją sekė (237)

„Ėjau į troleibusą, jis iš paskos“, – apie bandymą pasprukti nuo „Alfa vyro“ Airino...

Atkakliose 1006 km lenktynėse Palangoje – trigubas „Porsche“ triumfas ir rekordas (48)

Šeštadienį Palangoje vyko didžiausias lenktynių festivalis Rytų Europoje – „Aurum 1006 km...

Visa tiesa apie nuolaidų korteles: kam jos iš tiesų naudingos? (86)

Lojalumo kortelės Lietuvoje atsirado prieš gerus 11 metų ir šiandien jau nieko nebestebina, kad...

Klaipėdą drebina įspūdingas cirko šou su Donatu Montvydu: per „Žiūrėk, ką padarei“ dainą arena pašėlo (4)

Šeštadienio vakarą Klaipėdos „Švyturio“ arenoje įvyko ilgai lauktas vienintelis dainininko...

Išskyrė 9 akivaizdžiausius partnerių neištikimybės ženklus: juos pajutus, reiktų sunerimti (3)

Vyrus ir moteris į neištikimybę pastūmėja skirtingos priežastys, tačiau ir vieni, ir kiti...

Palangoje skamba vienintelis solinis Jazzu koncertas pajūryje: žiauriai jaudinuosi, vos gaudau kvapą (20)

Palanga šį savaitgalį tapo Lietuvos centru – čia ne tik vyksta „Aurum 1006 km“ lenktynės,...

DELFI eksperimentas Palangoje atskleidė tikrąją situaciją: nepilnamečių tėvai turėtų sunerimti rezultatai šokiruoja (127)

Prieš pusę metų pradėjo galioti įstatymas, kuris numato, kad alkoholį vartoti gali asmenys nuo...

Šalys, kuriose labiausiai verta pirkti nekilnojamąjį turtą (26)

Jei turite minčių įsigyti nekilnojamojo turto užsienyje, tikriausiai svarstote, kokios šalys tam...