aA
„Pacientai manęs niekada nevargina“, - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologas profesorius Pranas Šerpytis (58), atsisakęs direktoriaus medicinai pareigų, kad galėtų būti kuo arčiau pacientų. Skubią medicinos pagalbą, kur grieš pirmuoju smuiku, kardiologas vadina tikru gyvenimo iššūkiu.
dr. Pranas Šerpytis
© A.Solomino nuotr.

- Ilgai dvejojote, ar siekti Santariškių klinikose įsteigto ir netrukus pradėsiančio veikti Skubios medicinos pagalbos centro vadovo pareigų?

- Galiu drąsiai pasakyti, kad klinikinis darbas man yra žymiai artimesnis negu biurokratinis.
Galvoju, kad Skubios medicinos centre, kuris po dviejų mėnesių pradės veikti visu pajėgumu, tikrai galėsiu save realizuoti daugiau ir būti naudingas. Tai yra bridimas į visiškai naują, dar nežinomą upę. Jau prieš dvejus metus pirmieji skubiosios medicinos rezidentai buvo pradėti ruošti tiek Vilniuje, tiek Kaune. Daug kas žvelgia skeptiškai į šią specialybę, kuri dar turi užsiauginti raumenis. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Pirmas dalykas, kad būtų skubios medicinos gydytojai, turi atsirasti skubios pagalbos skyriai. Man teko būti vienu šio projekto ideologų ir ruošėjų – tai ne tik ligoniai, kurie priimami ir paguldomi, bet kurie skubiai ištiriami, nustatoma diagnozė. Jie arba stacionarizuojami, arba atliekamos diagnostinės, gydomosios procedūros ir išleidžiami namo. Tai yra darbas, vykstantis dvidešimt keturias valandas per parą ir tris šimtus šešiasdešimt penkias dienas per metus. Kad galėtų teikti pagalbą, specialistai turi būti paruošti ekstrinių būklių gydymui. Taip pat reikia ir tam tikrų charakterio savybių – greičio, gero fizinio, intelektinio pasiruošimo.

- Jūs pats esate greičio mėgėjas?

- Aš greitį tikrai mėgstu, ir kartais netgi esu nubaudžiamas už jo viršijimą. Tai yra mano juodoji gyvenimo pusė. (Juokiasi.)

Medikai, kurie dirba skubios pagalbos skyriuje, sprendimus privalo priimti žaibiškai – ne šešiasdešimt kilometrų per valandą, o nepalyginamai greičiau.

- Nebijote, kad šie medikai anksčiau ar vėliau pakels sparnus į Vakarus?

- Niekaip neapsaugosime nuo to, kad jie nekeltų sparnų į Vakarus. Meluočiau, sakydamas, kad šie medikai tikrai liks Lietuvoje. Jau dabar jie turi įvairių pasiūlymų, bet tam tikri dalykai sulaiko. Tu išvažiuoji, o po penkerių metų grįžęs, čia jautiesi svetimas.
Aišku, pirmiausia specialistą vilioja geros darbo sąlygos, geras darbo klimatas. Ir uždarbis ne paskutinėje vietoje. Atlyginimai, man atrodo, vis tiek turi augti. Jeigu nebus karo, Europos atlyginimų vidurkį vis dėlto turėtume pasiekti.

- O jūs, eidamas naujas pareigas, nenutolsite nuo kardiologijos?

- Nuo kardiologijos niekur nenutolsiu. Ir dabar dirbu kaip kardiologas ne tik valstybinėje įstaigoje, bet ir privačioje. Manęs ligoniai kol kas nenervina. (Šypsosi.)

Jaunimas entuziastingai padeda man įgyvendinti kai kurias idėjas, pavyzdžiui, skubios pagalbos mokymus. Tai - be atlygio dirbantys žmonės. Juos netgi vadinu Aro grupe, kuri padeda kitų specialybių gydytojams formuoti tam tikrus skubios pagalbos įgūdžius.

Ilgus metus buvau Intensyvios kardiologijos skyriaus vedėjas – įsitikinau, kad vienas žmogus, koks jis bebūtų auksinis, deimantinis, proto bokštas, niekada tiek nepadarys kiek komanda. Jeigu generolas neturi armijos, nebus pergalių.

- Ar žmonės jau išmoko atpažinti pirmuosius širdies ligų simptomus, laiku ieškoti pagalbos, ar vis dėlto yra delsiama?

- Man tikrai gaila, kad, pavyzdžiui, dėl infarkto kreipiasi pavėluotai daugiau kaip penkiasdešimt procentų pacientų. Pavyzdžiui, yra pagalbos organizavimo tinklas – klasteris, bet viskas prasideda nuo pacientų švietimo. Džiaugiuosi, kad padedant Krašto apsaugos ministerijai ir Vilniaus universitetui, ruošiamės įsteigti Skubios pagalbos mokymo centrą. Kaune toks jau neblogai veikia, turi tam tikras tradicijas.

- Dažnai tenka pagrūmoti ant valdžios?

- Visada sakau: užuot keikus tiesiai, geriau uždegti žvakelę ir bus šviesiau. Valdžią galime keikti kiek norime, bet turėtų būtų matomas pilietiškumas, turėtume teikti pasiūlymus – ir gydytojų sąjungos, ir kitos organizacijos turėtų aktyviau dalyvauti formuojant sveikatos apsaugos politiką.

- Kur reikėtų stipriau padirbėti, kad mūsų sveikatos sistemą galėtume vadinti gera?

- Galiu pasakyti, kad, jeigu chirurginė pagalba Vilniaus mieste yra organizuota gerai, terapinių – kardiologinių, neurologinių - lovų tikrai trūksta. Ir jeigu pasižiūrėsime į Kauno, Panevėžio regionus – ten jų šimtui tūkstančiui gyventojų tenka žymiai daugiau negu pas mus. Paliatyvių slaugos lovų Vilniaus mieste irgi trūksta. Kada pacientas atvyksta iš rajono, turime galimybę jį išvežti tolesniam gydymui į rajono ligoninę. Bet jeigu jis yra iš Vilniaus miesto, visada susiduriame su tam tikromis problemomis. Matyt, tokio logistinio modelio sukūrimas tikrai yra pribrendęs, kur ir kaip turėtų keliauti ligonių srautai.

Sveikatos ir socialinis sektorius yra labai jautrus.

Svarbiausia – kad sveikatos sektorius, ligoninės ir skubios pagalbos skyriai sprendžia netgi socialines problemas. Atvyko benamiai, neturintys gyvenamosios vietos, sveikatos draudimo, vis tiek turi jam teikti pagalbą ir pasirūpinti, kur jis turi išvažiuoti. Turėtų veikti socialinės įstaigos, nes dabar dalis medikų yra priversti spręsti ir socialines problemas. O tuo labiau skubios pagalbos skyriai turėtų būti mūsų ligoninės veidrodis.

Dosjė

1983 m. baigtas Kauno medicinos institutas, įgyta medicinos specialybė.
Gydytojo darbo stažas skaičiuojamas nuo 1983 metų.
1984–1987 m. Vilniaus universiteto ligoninė, gydytojas anesteziologas-reanimatologas.
1987–1991 m. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikos, I reanimacijos skyriaus vedėjas.
1991 – 1994 m. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikos, Kardiologinės reanimacijos ir širdies stimuliacijų skyriaus vedėjas.
Nuo 2000 m. – Vilniaus universiteto, Anesteziologijos reanimatologijos klinika, profesorius.
2009–2010 m. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikos, direktorius pavaduotojas skubiai ir intensyviai medicinai.
Nuo 2010 m. dirbo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, generalinio direktoriaus patarėju.
Nuo 2012 m. – Vilniaus universiteto, Širdies ir kraujagyslių klinikos profesorius.
Nuo 2015 m. kovo mėn. – Santariškių klinikų Skubios medicinos pagalbos centro vadovas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ramanausko-Vanago brolis Albinas: kai mane paleido, iškart supratau, kodėl (1)

Ilgi metai miškuose, tamsiuose, šaltuose ir ankštuose bunkeriuose, sveiku protu nesuvokiami...

Pagrindinių mokesčių trūkumas siunčia rimtą signalą apie Lietuvos ekonomiką (5)

Finansų ministerija skelbia, kad per devynis šių metų mėnesius valstybės ir savivaldybių...

Bankų krizėje įklimpusi Graikija – vis dar be gelbėjimosi plano

Jei manėte, kad Graikijos nesėkmės jau praeityje, manykite iš naujo.

Guoga traukiasi iš aktyvios politikos: kitąmet nedalyvausiu jokiuose rinkimuose (92)

Buvęs liberalas Antanas Guoga , ilgą laiką buvęs laikomas realiausiu „valstiečių“ kandidatu...

Nuošalioje Vilniaus vietoje tiekia autentišką armėnišką maistą: stulbina kainomis ir porcijų dydžiu (196)

Jeigu nebūčiau vykusi automobiliu pro šalį, apie Valakampių paplūdimyje kepamus armėniškus...

Rezultatyvumu pradžiuginęs Lekavičius padėjo „Panathinaikos“ sutriuškinti Eurolygos debiutantus (2)

Miunchene antausį gavę Atėnų „Panathinaikos“ (2-1) krepšininkai išliejo susikaupusį...

Orai: artėja šalčiai (10)

Meteorologų teigimu, penktadienis bus gerokai vėsesnis nei praėjusios dienos. Naktį daug kur...

Lietuvių augintojus prispaudė kinai ir ukrainiečiai (125)

Šalies medaus eksportuotojai išgyvena sunkmetį – pirkėjų prireikė žvalgytis net tolimoje...

Panevėžyje nugriaudėjo galingas sprogimas: visiškai sugriauti keli garažai (90)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Panevėžyje, Ateities g. 28, garažų masyve nugriaudėjo...

Grigas garantuoja, kad „Žalgiris“ šį sezoną eis toli, Čeponis stabdo arklius (63)

Trys pralaimėjimai iš eilės – ne „Žalgirio“ stilius. Šarūno Jasikevičiaus pamokslo...