Konsultuoja VUL Santaros klinikų Kardiologijos centro gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis.
Padidėja miokardo infarkto grėsmė
„Pastebėjome, kad iš tikrųjų pacientų, persirgusių COVID-19, kreipiasi į kardiologus kur kas dažniau“, – sako kardiologas. Literatūros duomeninis, pacientai, susirgę šia infekcija, turi ženkliai padidėjusią trombozinių komplikacijų riziką. Itin padidėja miokardo infarkto tikimybė. Palyginti su nesirgusiais COVID-19, ji didesnė net 3-5 kartus.
Dažnai pasitaikanti komplikacija, anot literatūros, yra giliųjų venų trombozė, kuri gali komplikuotis plaučių embolija, ypač pacientams, gydomiems nuo COVID-19 infekcijos reanimacijos skyriuose. Jei trombai susidaro arterinėje sistemoje, gali įvykti miokardo infarktas, insultas ar periferinių kraujagyslių užsikimšimas.
Keturi mechanizmai
Gydytojas kardiologas išskiria keturis mechanizmus, kaip nuo koronaviruso nukentėjusiame organizme susidaro trombai.
„Pastebėta ir anksčiau, kad kelių mėnesių periodas po persirgtos virusinės ar bakterinės infekcijos, tokios kaip gripas, pneumonija, ūmūs bronchitai, – sako R.Šerpytis, – turi itin padidėjusią miokardo infarkto riziką. Atsiradus infekcijai, kraujyje padidėja uždegiminių ląstelių kiekis, jos gali migruoti į kraujagyslės sienelėje esančią aterosklerozinę plokštelę, ji gali tapti nestabili ir įplyšti. Aplink įplyšusią plokštelę pradeda lipti trombocitai, gali formuotis trombas. Antras mechanizmas – kai pati infekcija aktyvuoja trombocitų dirglumą organizme, jie žymiai lengviau vienas su kitu sulimpa. Trečias – galimai dėl vazokonstrikcijos (kraujagyslių susiaurėjimo) kraujagyslės žymiai lengviau ir dažniau susitraukia, tokiu būdu sulėtindamos kraujotaką. Taip pat gali sutrikti kraujagyslės endotelio – vidinio sluoksnio – funkcija, dėl to gali žymiai lengviau formuotis krešuliai.“
Per pandemiją pailgėjo kreipimosi laikas
„Susirgus ar persirgus COVID-19, dėl medikamentinių priemonių norint išvengti trombozinių komplikacijų, sprendžiama individualiai“, – teigia gydytojas kardiologas. Žmonėms, kurie turi rizikos veiksnių, tarkim, antsvorį ar nutukimą, aukštą kraujospūdį, aukštą cholesterolio koncentraciją kraujyje, jis pataria laikytis tausojančio režimo, gerti daugiau skysčių, atidžiai stebėti savo sveikatą ir pajutus būdingus miokardo infarktui simptomus, nedelsiant kviesti greitąją pagalbą ir kreiptis į medikus kuo anksčiau.
„Per pandemiją pastebėjome, kad daugelis infarktą patyrusių žmonių pagalbos kreipiasi pavėluotai, – pasakoja jis. – Prieš pandemiją vidutinis laikas nuo krūtinės skausmų pradžios iki kreipimosi į medikus buvo šešios valandos, o dabar jis reikšmingai padidėjo – tapo vidutiniškai keturiolika valandų. Kai kurie žmonės uždelsia net kelias dienas. Todėl žymiai padidėjo širdies nepakankamumo dažnis po miokardo infarkto. Pacientai kreipiasi vėliau į medikus, matyt, daugiausiai dėl baimės užsikrėsti ligoninėje ar neįvertindami, kad tie simptomai gali būti pavojingos ligos požymis. Įtakos turi greičiausiai ir tai, jog jie negali laiku kreiptis į šeimos gydytoją, o nuotoliniu būdu ne kiekvienam pacientui pavyksta aiškiai pasakyti simptomus ar nusiskundimus.“
Svarbu
Pagrindiniai miokardo infarkto požymiai
* Pagrindinis miokardo infarkto simptomas yra stiprus skausmas krūtinėje. Jis gali plisti į rankas (dažniausiai kairę), kaklą, apatinį žandikaulį, duobutę po krūtine. Skausmas gali trukti nuo 20 min. iki kelių valandų.
* Skausmas krūtinėje susijęs su fiziniu krūviu.
* Dažnai pasireiškia ir gretutiniai miokardo simptomai: dusulys, šaltas prakaitas, galvos svaigimas, silpnumas, pykinimas (kartais vėmimas).
