aA
Gimdos kaklelio vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų. Apie ją kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja ginekologe Kristina Jariene.
© Shutterstock nuotr.

- Kokio amžiaus moterys daugiausia serga šia liga?

Lietuvoje dažniausiai serga moterys apie 40 metus, bet liga vis jaunėja. Vėžys gali užklupti bet kokio amžiaus moteris, net ir labai jaunas. Nuo 2004 metų vykdoma gimdos kaklelio vėžio patikros programa 25–60 metų moterims. Aktyviai dirbant šioje srityje, o gal ir moterims mažiau rizikuojant savo sveikata, konsultuojantis su ginekologais, daugiau aptinkama ir išgydoma ankstyvos stadijos vėžio atvejų.

- Kokios gimdos kaklelio vėžio atsiradimo priežastys?

Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys yra didelės onkogeninės rizikos žmogaus papilomos virusas (DR ŽPV). Žmogaus papilomos virusų yra daug, vieni jų mažos rizikos, kiti – didelės onkogeninės rizikos. Vien didelės onkogeninės rizikos virusų priskaičiuojama nuo 13 iki 18. Skaičius toks netikslus, nes iki šių dienų vis dar tiriamas virusų onkogeniškumas. Vakar buvęs mažos rizikos virusas šiandien jau gali būti pripažintas kaip didelės onkogeninės rizikos.

Lietuvoje moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, infekuotumas DR ŽPV – 93 proc. Tai reiškia, kad tik septynioms iš šimto, sergančioms gimdos kaklelio vėžiu, šio viruso nerandama. Kita vertus, tai gali reikšti, kad turimais diagnostikos metodais mes šio viruso tiesiog neaptinkame.
Aštuonios iš dešimties moterų per visą savo gyvenimą nors kartą užsikrės šiuo virusu – tai lytiškai plintanti infekcija.

Tikėtis, kad pateksi tarp tų dviejų, kurios neužsikrės, beveik tas pats, kaip tikėtis išlošti loterijoje. Jau po vieno lytinio akto užsikrėtimo galimybė siekia nuo 5 iki 100 proc. Didžioji dalis moterų šio viruso atsikrato – po dvejų metų net 90 proc. buvusių infekuotų moterų jo nerandame. Po metų beveik 20 proc. tų moterų, kurioms viruso jau neaptikome, vėl bus juo užsikrėtusios. Jei infekcija išlieka, vystosi invazinis vėžys.

Tik pradėjusioms lytinį gyvenimą merginoms DR ŽPV infekcija diagnozuojama dažniausiai. Kai kurių tyrimų duomenimis, tik keturios iš šimto šio viruso neturi. Lietuvos duomenimis, apie pusė jaunesnių nei 19 metų lytiškai aktyvių merginų yra užsikrėtusios didelės onkogeninės rizikos virusu. Virusas joms išnyksta greičiau nei vyresnėms moterims, tačiau kuri iš jų taps viruso nešiotoja – kol kas tiksliai pasakyti negalime.

Vyresnėms moterims DR ŽPV nustatomas rečiau. Joms rečiau aptinkama ir patologinių gimdos kaklelio pokyčių, palyginti su jaunesnėmis nei 30 metų moterimis, tačiau jei moteris užsikrečia DR ŽPV vyresniame amžiuje, šis joms išlieka ir suaktyvėja dažniau, šio viruso joms atsikratyti sunkiau. Kuo DR ŽPV nešiotoja vyresnė, tuo didesnė tikimybė jai diagnozuoti patologinius gimdos kaklelio pokyčius.

- Kokie ligos simptomai? Į kokius požymius moterys turi atkreipti dėmesį?

Pradžioje gali nebūti jokių simptomų. Tam ir vykdoma gimdos kaklelio vėžio patikros programa, kad anksti aptiktume ikivėžinius pokyčius gimdos kaklelyje, tuomet juos išgydyti nesudėtinga. Vėliau gali atsirasti kontaktiniai kraujavimai – po lytinio akto ar ginekologinės apžiūros. Moteris gali pradėti kraujuoti ne per mėnesines ar kai mėnesinių jau kuris laikas nėra (pomenopauzėje).

Jei liga išplitusi, galimas skausmas pilvo apatinėje dalyje, gausus kraujavimas iš lytinių organų. Kraujuoti gali ir iš šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos, gali būti sunkiau pasišlapinti ar pasituštinti. Mažėja kūno svoris, atsiranda kitų sistemų sutrikimų, nelygu, kur liga išplito.

Moterys turi profilaktiškai tikrintis, net jei yra paskiepyta profilaktine vakcina, apsaugančia nuo dviejų onkogeninių ŽPV tipų, galinčių sukelti gimdos kaklelio vėžį.

- Ką daryti, kad liga būtų aptikta kuo anksčiau?

Tikimybė, kad liga bus pražiūrėta, jei moteris profilaktiškai lankysis pas ginekologą, išlieka, bet mažesnė nei visai nesilankant pas gydytoją.
Citologinis gimdos kaklelio tyrimas, atliekamas pagal gimdos kaklelio vėžio patikros programą siekiant įvertinti ikivėžines gimdos kaklelio būkles, nėra 100 proc. patikimas. Bet įtraukus šį tyrimą į patikros programas, gimdos kaklelio vėžio dažnis smarkiai sumažėjo.

Šalyse, kur patikra vykdoma sklandžiai ir organizuotai (pavyzdžiui, Islandijoje), – net iki 80 proc. Tačiau šimto procentų sumažėjimo dar niekas nepasiekė, nes citologinis tyrimas nepakankamai jautrus, jį atlieka ir vertina žmogus.

Gal tyrimas buvo imtas ne tą ciklo dieną, gal gydytojas jį atliko ir fiksavo netinkamai, o gal laboratorijos gydytojas dar nelabai patyręs?

Daugumos laboratorijų priimtas klaidingas neigiamų rezultatų interpretavimas siekia 20–25 proc. Įrodyta, kad kai kuriuos pokyčius skirtingi tyrėjai gali vertinti nevienodai. Apskaičiuota, kad kas antra moteris, susirgusi gimdos kaklelio vėžiu, reguliariai lankėsi pas ginekologą, vadinasi, apie 50 proc. ikivėžinių ligų yra tiesiog pražiūrima.

Būtent dėl šių priežasčių kai kuriose šalyse į pirmines gimdos kaklelio vėžio patikros programas jau įtrauktas ir DR ŽPV tyrimas. Kai kur siūloma šį tyrimą daryti vietoj citologinio tyrimo ir tik vėliau, aptikus DR ŽPV, atlikti ir citologinį tyrimą. Lietuvos laboratorijose šio viruso diagnostika taip pat atliekama, tačiau tyrimas nėra pigus, o ligonių kasos jo nekompensuoja. Kita vertus, šis tyrimas rekomenduojamas ne visų amžiaus grupių moterims. Juk jei pulsime tirti labai jaunas merginas, daugiau nei pusė jų bus infekuotos DR ŽPV, o tada gali atsirasti nenumaldomas noras šį virusą kažkaip „pagydyti“. Gydomųjų skiepų mes dar neturime.

- Kokios ligos gydymo galimybės ir perspektyvos?

Gimdos kaklelio vėžys diag­nozuojamas neskausmingais metodais: citologiniu gimdos kaklelio tyrimu, kolposkopija bei tiksline biopsija. Gydymas ir išgyvenamumas labai priklauso nuo vėžio stadijos. Ankstyvos stadijos (vadinamasis mikroinvazinis) vėžys yra išgydomas. Diagnozavus vėlyvųjų stadijų vėžį, situacija sudėtingesnė.

Jei diagnozuojamas pirmos, antros stadijos vėžys, penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 60–75 proc., tačiau sergant trečios, ketvirtos stadijos vėžiu – tik 10–40 proc. Tokiais atvejais mes jau daugiau kalbame apie gyvenimo kokybės optimizavimą, o ne ligos išgydymą.

- Ar moterys linkusios tikrintis sveikatą profilaktiškai?

Kuo daugiau apie tai kalbėsime, tuo daugiau moterų ateis pasitikrinti. Kuo daugiau moterų žinos apie gimdos kaklelio vėžį, tuo didesnė tikimybė, kad ligą aptiksime anksti ir galėsime išgydyti.
Mane stebina keistas moterų nenoras skiepytis. Juk tai gali padėti išvengti gimdos kaklelio vėžio.

Savo dukras dažniau skiepija tos mamos, kurioms buvo diagnozuotos ikivėžinės gimdos kaklelio būklės ir kurios jau žino, kas gali nutikti. Bet kodėl reikia būtent tokios skaudžios pamokos tai suvokti? Kai kurioms turbūt sunku įsivaizduoti, kad jų dukros kažkada turės lytinių santykių, o tikimybė užsikrėsti didelės rizikos žmogaus papilomos virusu yra labai didelė. Kita vertus, suprantamai pateiktos informacijos, ko gero, yra nepakankamai, be to, pastaruoju metu vis aktyviau propaguojama, kad skiepai apskritai yra blogis.

- Jau senokai galima pasiskiepyti nuo gimdos kaklelio vėžio. Nuo kokio amžiaus geriausia tai daryti? Koks šių skiepų efektyvumas?

Skiepijasi labai mažai. Kartais per mėnesį paskiepijama tik 10–20 merginų ar moterų, kartais daugiau, o kartais netgi dar mažiau. Tokiais tempais greitai iš duobės neišlipsime.

Skiepyti geriausia dar neturėjusias lytinių santykių merginas. Leidžiama skiepyti jau nuo devynerių metų. Kada skiepyti mergaites ir kodėl reikia daryti būtent taip, patvirtinta moksliniais tyrimais.

Kartą per savaitę dirbu vaikų ir paauglių ginekologijos kabinete ir galiu pasakyti, kad situacija liūdna. Dalis paauglių norėtų būti skiepijamos, bet dėl skiepų dažniausiai sprendžia tėvai. Vienus stabdo kaina, kitus – priešiškas požiūris į skiepus, dar kiti galvoja, kad galima palaukti, nes dukra neturi lytinių santykių. Pasakysiu grubiai: šiandien neturi, o rytoj – jau gimdo. Ne kartą mergaitė, nuvesta į gretimą kambarį apžiūrėti, kai mama negirdi, norėdama daugiau sužinoti apie kontracepciją, pasisako turinti lytinių santykių.

Šiuo metu turime du skiepus, abu veiksmingi. Vienas turi vienų pranašumų, kitas – kitų. Kuriuo skiepytis, renkasi pati moteris, o daktaro misija šioje situacijoje yra ne kryptingai siūlyti kurį nors vieną skiepą, bet paaiškinti abiejų privalumus.

Abu skiepai apsaugo nuo dviejų labiausiai paplitusių didelės rizikos žmogaus papilomos virusų – 16 ir 18 tipų. Jie randami beveik 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Likusius 30 proc. sukelia kiti didelės rizikos žmogaus papilomos virusai, kurių, kaip minėjau, yra daugiau. Keturvalenčio skiepo Silgard sudėtyje yra dar dviejų virusų dalelių – mažos rizikos žmogaus papilomos virusų 6 ir 11 tipų, kurie sukelia gleivinių karpas. Šių skiepų efektyvumą geriausiai atspindi Australijos duomenys – ten stebimas žymus lytinių organų karpų sumažėjimas.

Tyrimais pastebėta, kad dvivalentis skiepas Cervarix papildomai, nors ir ne šimtu procentų, bet gan gerai, apsaugo nuo papildomų trijų didelės rizikos žmogaus papilomos virusų (31, 33 ir 45 tipų), kurių vakcinos sudėtyje nėra. Vadinasi, yra galimybė išvengti dar trijų didelės rizikos žmogaus papilomos virusų, sukeliančių gimdos kaklelio vėžį. Iš viso – penkių. Europoje šie penki didelės rizikos žmogaus papilomos virusai dažniausiai randami gimdos kak­lelio vėžio atvejais.

Net jei jau esate infekuota kuriuo nors žmogaus papilomos viruso tipu, nuo kurio apsaugo šiuo metu esančios vakcinos, vis tiek verta skiepytis, nes skiepas apsaugos nuo pakartotinio užsikrėtimo arba nuo reinfekcijos. Kad virusas patektų į ląstelę, jam reikia laiko. Jei mūsų organizme jau yra antikūnų, jie virusą sunaikins dar iki jam pakliūvant į ląstelę. Nesvarbu, ar virusas į organizmą pateks iš naujo, ar iš vienos ląstelės bandys patekti į kitą.

- Kas naujo skiepų srityje?

Kuriamas skiepas nuo devynių didelės rizikos žmogaus papilomos virusų. Labai laukiu jo efektyvumo duomenų ir tikiuosi, kad jis bus toks pat veiksmingas kaip ir šiuo metu esantys skiepai.

Tiriami gydomieji skiepai. Šiuo metu esančios vakcinos yra profilaktinės, o ne gydomosios. Gydomasis skiepas turėtų būti skiriamas jau nustačius ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius, bet jo kol kas mes neturime.

Svarbu tai, kad beveik metai, kaip nuo gimdos kaklelio vėžio gali skiepytis bet kokio amžiaus moterys, nėra amžiaus ribos limito. Nors, be abejo, didžiausias efektyvumas, jei skiepijamos dar neturėjusios lytinių santykių mergaitės.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuvė išbandė karališką kelionę traukiniu po Airiją: čia keleiviai prabanga kabina šaukštais (1)

Kai Dublino geležinkelio stotyje sustoja prabangusis „Grand Hibernian“, visų perone esančių...

Eksperimentuos su moksleiviais: ikimokyklinis ugdymas – nuo 5, pirma klasė – nuo 6 metų (109)

„Nesame beviltiški autsaideriai. Nesame šiame klube blogiausi“, – po penkiolikmečių tyrimo...

Užkalni, kiek tu gali valgyti? (206)

Turiu gyvenime kelias pramogas, ir viena jų yra rašyti apie maistą, nes rašyti man net labiau...

Rimvydas Valatka. Prezidentas futliare (65)

Stojo ketvirtieji Lietuvos labą nušvilpusio lizinginio Karbauskio premjero metai. Gandrai ir...

Pirkėjai pamiršta turgelius: iš rinkos išstumia prekybos tinklai (23)

Turgaus pardavėjui jau nebeužtenka paprasto prekystalio ir stogelio nuo lietaus. Kad išsilaikytų...

Gyvai / „Betsafe-LKL“ rungtynės: „Žalgiris“ – „Šiauliai“ tiesioginė vaizdo transliacija (18)

Eurolygoje į pralaimėjimų liūną patekęs Kauno „Žalgiris“ prieš kitos savaitės mūšius su...

Leonid Bershidsky

Ką tik išverčiau „1984“ į rusų kalbą. Dūstu, man trūksta oro... (2)

Šiais metais gyvenau keturis dusnius mėnesius su George Orwello knyga „1984“. Nesupratau, į ką...

Prieš didžiąsias šventes Anglijoje dingo lietuvis, artimieji prašo pagalbos (15)

Prieš didžiąsias metų šventes socialiniame tinkle ir Anglijos lietuvių feisbuko grupėse plinta...