aA
Vasara, atostogos, saulė... Tačiau dažnai užmirštame, kad saulės spinduliai gali pridaryti ir žalos. Dr. Eglė Aukštuolienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Dermatovenerologijos centro gydytoja dermatovenerologė, primena, kaip tinkamai naudoti apsaugines priemones ir protingai elgtis saulėkaitoje, kad po lauke praleistos dienos nebūtume panašūs į virtus burokėlius.
© Shutterstock nuotr.

Statistiniai duomenys kelia nerimą – Lietuvoje tik trečdalis žmonių naudoja apsaugines priemones nuo saulės. Kodėl? Ar žinių trūksta, ar supratimo?

Manau, kad labiausiai trūksta sąmoningumo. Žmonės gyvena šia akimirka, džiaugiasi saule ir nesusimąsto, jog besaikis buvimas joje gali sukelti odos vėžį. Dauguma tikisi, kad liga juos aplenks. Be to, nemažai paauglių ir jų tėvelių laikosi nuomonės, jog intensyvus įdegis yra grožio, jaunystės simbolis, ir siekia kuo labiau įrusti.

Kita problema – bemaž pusė žmonių tas priemones naudoja netinkamai. Kokios dažniausios klaidos?

Apsaugos priemonę reikėtų tepti prieš 15–30 min. iki išėjimo į lauką, nes ji turi įsigerti į odą, turi pradėti veikti veikliosios medžiagos. Nevertėtų ja teptis ir prieš valandą, nes tada sutrumpės saugaus buvimo saulėje laikas. Net jei apsauginis kremas yra atsparus vandeniui, išsimaudžius, gausiai prakaituojant, dalis jo nusiplauna.

Tokiu atveju teptis reikėtų dažniau, vieno dviejų kartų per dieną nepakanka. Jeigu visą dieną būname saulėje, apsauginį kremą turėtume naudoti maždaug kas dvi tris valandas. Žinoma, įtakos turi ir jo apsaugos nuo saulės rodiklis: kuo jis didesnis, tuo rečiau galima teptis.

Priminkite, į ką būtina atkreipti dėmesį perkant ir naudojant apsauginius kremus, pienelius ar losjonus nuo saulės.

Svarbiausia, kad priemonė nebūtų pasenusi, todėl atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką. Kitas dalykas – pasirinkite tinkamiausią apsaugos nuo saulės rodiklį, jis žymimas raidėmis SPF. Šalia pateikiami skaičiai (dažniausiai nuo 15 iki 50) parodo, kokio stiprumo jis yra.

SPF parodo, kiek laiko galima būti saulėje. Tą laiką nesunku apskaičiuoti patiems. Pirmiausia reikia nustatyti minimalią paraudimo dozę, t. y. laiką, per kurį atsiranda negrįžtamas odos paraudimas. Šviesiaodžiams asmenims paprastai pakanka pabūti saulėje 10–15 min. Taigi, jei kremo SPF 15, o oda negrįžtamai parausta per 10 min., saugiai saulėje galite būti 150 min. (t. y. SPF 15 x 10 min.).

Renkantis priemonės stiprumą būtina atsakingai įvertinti savo odos tipą. Pirmojo odos tipo žmonės yra šviesios odos, žydraakiai ar žaliaakiai, šviesiaplaukiai ar rusvaplaukiai, strazdanoti. Šie asmenys saulėje smarkiai nudega ir beveik neįdega, todėl jie turėtų būti ypač atsargūs.

Pasisaugoti reikėtų ir antrojo odos tipo žmonėms, jiems būdinga šviesi oda, šviesūs plaukai, žalsva, pilkšva, melsva akių spalva. Šie asmenys lengvai nudega, švelniai įdega.

Taip pat svarbu apsauginio kremo užsitepti pakankamai, plonas sluoksniukas tikrai nepadės. Vieną kartą kūnui ištepti reikia maždaug 6 pilnų arbatinių šaukštelių kremo ar losjono nuo saulės. Jeigu tikrai sąžiningai tepsimės, kartais nedidelio flakonėlio gali užtekti vos vienai dienai. Dažnai žmonės nusiperka vieną indelį ir mano, kad visai vasarai užteks visai šeimai ir dar kitiems metams liks. Jeigu užteko ar net liko priemonės, aišku, jog tikrai netinkamai ją naudojate.

Lietuviai nemėgsta karštomis dienomis nešioti kepurių, akinių, drabužių ilgomis rankovėmis. Priminkite, kodėl tai svarbu. Juk ne visi žino, kad melanoma ir kitų piktybinių darinių gali atsirasti ir galvos odoje po plaukais, galima susirgti ir akių melanoma.

Pigmentinių ląstelių yra ir galvos odoje, o plaukai visiškai neapsaugo jos nuo žalingo saulės poveikio. Jų yra ir akyje (rainelėje, akies tinklainėje), todėl nesaugant akių nuo saulės gali išsivystyti akių melanoma.

Pastaruoju metu ypač pabrėžiama, kad reikia naudoti ne tik apsauginius saulės kremus, bet ir fizines apsaugos priemones, tokias kaip akinius, apsaugančius tiek nuo UVB, tiek nuo UVA spindulių, kepures, marškinėlius ilgomis rankovėmis. Juos turėtume vilkėti paplūdimyje net ir išsitepę apsauginiu kremu.

Užmirštame ar nekreipiame dėmesio ir į perspėjimus vengti saulėkaitos tam tikromis valandomis, kai saulės aktyvumas didžiausias. Meteorologai kiekvieną dieną skelbia UV indeksą, kuriuo įvertinamas saulės spinduliuotės intensyvumas, tačiau retas į jį atsižvelgia, o dauguma netgi nežino, ką jis reiškia. Patarkite, kaip turėtume elgtis.

Saulė pavojingiausia nuo 11 iki 15 val., tada yra didžiausia nudegimo rizika. Saulės spinduliais reikėtų lepintis anksti ryte arba jau pavakaryje. Tomis dienomis, kai skelbiama, kad saulės aktyvumas padidėjęs, patartina apskritai jos vengti. Kuo saulė aktyvesnė, tuo nudegimų pavojus didesnis, tuo labiau žalojama oda. Pirma, ką mes pamatome, tai nudegimą, tačiau ilgainiui dėl didelės saulės ekspozicijos gali atsirasti piktybinių odos darinių, oda greičiau sensta.

Dauguma nuo saulės saugosi tik paplūdimyje, tačiau ar to pakanka? Ar būtina kaskart prieš išeinant iš namų atviras kūno vietas išsitepti apsauginiu kremu?

Be jokios abejonės. Saulė mus veikia ir sode, ir miške, einant gatve ar sėdint lauko kavinėje. Todėl neišsitepus apsaugine priemone saulėtą dieną apskritai nereikėtų eiti iš namų. Ypač atidūs turi būti tėvai, auginantys mažus vaikus.

Kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus neturėtų būti tiesioginiuose saulės spinduliuose, tik pavėsyje. O reikiamam vitamino D kiekiui pasigaminti pakanka, kad saulė 15 min. apšviestų rankytes. Nudegimai vaikystėje yra vienas iš paties pikčiausio odos vėžio, melanomos, rizikos veiksnių. Apie 80 proc. viso gyvenimo UV spinduliuotės gauname iki 18 metų mažiaus.

Ar tiesa, kad nukentėti nuo saulės galime ir tada, kai apsiniaukę, kai esame vandenyje?

Vanduo praleidžia iki 95 proc. UV spindulių, jie pasiekia net 0,5 metro gylį, tad ir visą dieną mirkdami baseine, jūroje ar ežere galime nukentėti, jei nebūsime išsitepę apsaugine priemone ar nepakankamai dažnai ją naudosime. Pro debesis taip pat prasiskverbia iki 90 proc. saulės spindulių. Todėl net ir apniukusią dieną galime ne tik įdegti, bet ir nudegti, ir šilumos smūgį gauti.

Priminkite tiems, kurie į gydytojų perspėjimus apie pavojingas sunkias ligas numoja ranka, kuo dar gresia piktnaudžiavimas saule?

Saulė – mūsų draugas, ji pakelia nuotaiką, padeda gamintis vitaminui D. Tačiau ji gali tapti ir priešu. Ką jau kalbėti apie onkologines odos ligas, gerybinius odos darinius, bet saulė kalta ir dėl vadinamojo fotosenėjimo. Ką tai reiškia? Mūsų oda anksčiau sensta, atsiranda pigmentinių dėmių, nyksta elastinės ir kolageno skaidulos, dėl to oda praranda elastingumą, padaugėja raukšlių, išryškėja kraujagyslės.

Kai kuriems vos prasidėjusias atostogas apkartina odos išbėrimai. Ypač jei į vasaros malonumus neriame pavasarį ar vasaros pradžioje, kai oda po žiemos dar visai neįrudusi. Ar taip gali pasireikšti alerginė reakcija į saulę?

Taip, iš tiesų kai kurie žmonės taip reaguoja į saulės spindulius, nors alergija saulei nėra labai dažna. Pasikaitinus saulėje, saulės apšviestose vietose oda parausta, paburksta, niežti, atrodo tarsi nudilginta. Nebūnant saulėje, šie simptomai paprastai išnyksta per 24 valandas. Tačiau ne visi atsiradę odos pažeidimai yra alergija.

Jei išbėrimai (paraudimas, spuogeliai) laikosi ir neišgyja kelias dienas, galima įtarti polimorfinį šviesos sukeltą odos bėrimą.
Tie, kurie žiemą ir pavasarį praleido darbo kabinete ar uždarose patalpose, prie saulės spindulių pratintis ypač pamažu.

Rekomenduojama kūną tepti ne mažesnio kaip SPF 30 stiprumo apsauginiais kremais, o veidą – ne mažiau kaip SPF 50.

Būtina neužmiršti, kad saulė vartojant tam tikrus vaistus ar liečiant tam tikrus augalus gali sukelti fotoalergines ir fototoksines reakcijas. Pavyzdžiui, kai kurie antibiotikai, vaistai nuo skausmo, kontraceptinės tabletės įjautrina odą saulės spinduliams, dėl to net ir trumpai pabuvus saulėje gali atsirasti išbėrimų. Nustojus vartoti vaistą, odos pažeidimas praeina. Saulėtą dieną liečiant, pavyzdžiui, pomidorus, odą gali išberti tose vietose, kurios glaudėsi prie augalo ir buvo apšviestos saulės.

Verta žinoti

Daugiau kaip 50 proc. dienos UV spindulių dozės gaunama nuo 11 iki 15 val. (saulės laiku).

Ploni debesys gali praleisti daugiau negu 90 proc. UV spindulių.
Kylant aukštyn UV spinduliuotė didėja apie 4 proc. kas 300 m.
Vanduo praleidžia apie 95 proc. UV spindulių, 40 proc. jų prasiskverbia iki 0,5 m gylio.

Dauguma paviršių atspindi UV spindulius ir taip padidėja jų poveikis: smėlis, betonas ir asfaltas – iki 25 proc., žolė – apie 10 proc., vandens paviršius – iki 20 proc. UV. Štai dėl ko greičiau įdegame sėdėdami valtyje ar ant liepto, paplūdimyje, pievoje, žaisdami krepšinį ar futbolą asfaltuotoje aikštelėje.

Kas yra UV indeksas

UVI – UV spinduliuotės intensyvumo įvertinimo priemonė. Šio indekso reikšmės grupuojamos į kategorijas.

0–2 UVI žemas, apsaugos lygis minimalus, pakanka skrybėlės.

3–5 UVI vidutinis, apsauga – skrybėlė, akiniai, kremas, kurio apsaugos nuo saulės rodiklis ne mažesnis kaip 20.

6–7 UVI aukštas, apsauga – kas išvardyta aukščiau, o 11–15 val. geriau būti pavėsyje.

8–10 UVI labai aukštas, ekstremali apsauga, t. y. geriau į lauką neiti.

UVI visada pateikiamas vietos saulės vidurdieniui, t. y. momentui, kai saulė yra aukščiausiai danguje (zenite), tačiau šis momentas nėra vidurdienis vietos laiku. Lietuvoje vietos saulės vidurdienis – apie 13.30 val.

Kaip elgtis saulėje I ir II odos tipo žmonėms (ir vaikams)

8–10 (labai aukštas) Akiniai, skrybėlė, marškiniai, pavėsis, vaikų saulėje nelaikyti. Iki 15 min.

6–7 (aukštas) Akiniai, skrybėlė, marškiniai, pavėsis, vaikų saulėje nelaikyti. 15–25 min.

3–5 (vidutinis) Akiniai, skrybėlė, marškiniai, vaikų saulėje nelaikyti. 25–45 min.

1–2 (žemas) Akiniai. 60 min. ir daugiau

Šokiruojantis įrodymas

69 metų sunkvežimio vairuotojas iš JAV yra gyvas įrodymas, kokią žalą mūsų odai ir grožiui daro saulė. Dešinioji vyro veido pusė atrodo gerokai jaunesnė negu kairioji, ši daug labiau raukšlėta ir sudribusi. Taip atsitiko dėl to, kad jis 28 metus dirbo sunkvežimio vairuotoju. Pro kairįjį automobilio langą kairę veido pusę pasiekdavo kur kas daugiau saulės spindulių, ir ne tik tada, kai langas būdavo atidarytas, nes UV spinduliai prasiskverbia ir pro stiklą. Tai sukėlė ankstyvą odos senėjimą, kuris vadinamas dermatohelioze, arba fotosenėjimu. Jį sukelia ilgalaikė UVA ir UVB spindulių ekspozicija. Šį atvejį ištyrinėjo dermatologai ir aprašė medicininiame leidinyje „New England Journal of Medicine“ (JAV).

Dermatologai atkreipia dėmesį, jog paciento oda sustorėjo, susiraukšlėjo, prarado elastingumą. Nustatyta, kad kai kuriose vietose audinys netgi suragėjo, oda padengta inkštirais, diagnozuota mazginė elastozė, dėl kurios atsiranda ypač gilių, vertikalių raukšlių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Landsbergis: Lietuva prarado Meką taip ir nesupratusi, ką iš tikrųjų turėjo (267)

Trečiadienį mirė vienas garsiausių lietuvių kilmės kino menininkų Jonas Mekas . Jam buvo 96-eri.

Andrius Užkalnis. Išaiškėjo, ką Užkalnis iš tikrųjų veikia JAV ir ką liepia dirbti jums (214)

Pamatėte nuotrauką ir žinote, kodėl iš tikrųjų taip ilgai ir dažnai būnu Amerikoje....

Rusija viešai pademonstravo raketą, galinčią sužlugdyti ginkluotės sutartį su JAV (203)

Rusija trečiadienį pademonstravo raketų sistemą, anot Vašingtono, pažeidžiančią svarbą...

Sielos išsivystymas liks

V. V. L.: Atsimenu gražius tavo tekstus iš dienoraščio, kai maždaug 1950-ais metais rašei, kad...

Dainiaus Sinkevičiaus filmo „Pravieniškių mafija“ premjera (70)

Visą Lietuvą sudrebinusios ir kalėjimų sistemos tamsiąją pusę atskleidusios ir jau betseleriu...

Kelionės tikslas – Jordanija: turistų neišlepinti vietiniai atostogas paverčia tobulomis (59)

Prieš pradėdamas norėčiau įspėti – jei Jūs esate poilsį paplūdimyje mėgstantis turistas,...

Karbauskis nori pertvarkų partijoje: jau žino, kokių žmonių nebeliktų (112)

Artėjant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) suvažiavimui, į partijos narius...

Įtampa Vilniaus daugiabutyje: kaimynui pradėjus remontą – pradėjo griūti visas namas (192)

Nenori susipykti su kaimynu, nepradėk remonto, – sako žmonės. Vieno Vilniaus daugiabučio...

Rusijos grėsmių akivaizdoje – svarbus iššūkis Lietuvai: ekspertai įvardijo, koks žingsnis būtų pražūtingas (600)

Kas turi dar įvykti, kad lietuviai nebesiilgėtų Sovietų Sąjungos? Kuri šalis mums atrodo pati...

Iš „Eurovizijos“ atrankų pasitraukusiam Sashai Song gresia tūkstantinė bauda papildyta dainininko komentaru (29)

Trečiadienio vakarą LRT televizijoje filmuojant dar vieną „Eurovizijos“ atrankų laidą...