aA
„Sportuoju ir...“ Šią frazę galima užbaigti labai įvairiai: vieni mūsų pridėtų galūnę „jaučiuosi sveikas, stiprus ir energingas“, kiti – „esu puikios nuotaikos“, treti (o galbūt ir daugelis!) pridurtų žodį „lieknėju“. Turbūt nėra jau taip ir svarbu, kaip baigiasi šis sakinys – kur kas svarbiau, ar treniruojantis, gyvenant aktyviau organizmui nepradeda trūkti kokių nors medžiagų. Kokiais atvejais tai nutinka ir kodėl?
Kaip nenusilpti sportuojant?
© Shutterstock nuotr.

Kaip žinia, nė viename maisto produkte nėra visų sportuojančio žmogaus organizmui reikalingų medžiagų, todėl labai svarbu, kad mityba būtų visavertė arba, kitaip tariant, kuo įvairesnė.

Specialistai pataria treniruojantis gerti pakankamai vandens, valgyti grūdinių kultūrų produktų, nepamiršti šviežių vaisių ir daržovių, liesos mėsos, žuvies, augalinių aliejų. Rečiau vartoti ar visiškai atsisakyti derėtų įvairių saldumynų, konditerijos gaminių, riebių patiekalų.

Kas padeda atstatyti prarastas jėgas?

Ilgametis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės masažuotojas Juozas Petkevičius įsitikinęs, kad organizmo nenualinti ir traumų išvengti sportuojant padeda trys dalykai: visavertė mityba, elementarios žinios, kaip teisingai treniruotis bei, esant poreikiui, pagalba iš šalies – įvairūs vitaminai ir mineralinės medžiagos.

„Žmogus gali valgyti pačius kokybiškiausius maisto produktus, jo mityba gali būti subalansuota, tačiau jis bėdų prisidarys jei intensyviai sportuos sočiai prisivalgęs ar juo labiau persivalgęs. Tuomet organizmas jaučiasi apsunkęs, kai kuriems kyla rūgštingumas, pučia pilvą. Galimos ir kitokios traumos, pavyzdžiui, gali trūkti skrandis. Kitas reikalas, jei mityba nėra subalansuota, o fizinis krūvis – nemažas. Tokiu atveju organizmui ilgainiui gali pradėti trūkti vienokių ar kitokių medžiagų. Pasekmė – energijos stoka, nuovargis, įvairios traumos“, - pasakoja J. Petkevičius.

Anot Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės masažuotojo, intensyvius fizinius krūvius nuolat patiriantiems asmenims būtina vartoti maisto papildų, vitaminų. Jie padeda atstatyti prarastas jėgas, organizmui grąžina prarastas medžiagas. Žinoma, derėtų prisiminti, kad maisto papildas nėra maisto pakaitalas, preparatą pasirinkti derėtų tik pasitarus su specialistu ar vaistininku. Vienos svarbiausių mineralinių medžiagų sportuojant – tai kalis ir magnis. Jos reikalingos geram širdies darbui, raumenims.

„Aktyviai treniruojantis dar labai svarbu vartoti pakankamai skysčių, nes organizmas skysčius išprakaituoja. O su prakaitu juk netenkama ir įvairių biologiškai aktyvių medžiagų“, - tvirtina J. Petkevičius.

Kaip teigia bendrosios praktikos gydytojai, magnio trūkumas apie save praneša raumenų mėšlungiu, t.y. nevalingu šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų susitraukimu.

Daug magnio turi: žuvis, duonos gaminiai iš grubiai maltų grūdų miltų, avižų dribsniai, ryžiai, kopūstai, špinatai, riešutai, pupelės, žirniai, paprika, moliūgų ir saulėgrąžų sėklos, soja, šokoladas, bananai, abrikosai, arbūzai).

P.S. Dirbtinai išaugintos ar per visą žiemą cheminių priemonių pagalba išlaikytos daržovės bei vaisiai magnio visai neturi ar turi labai mažai.

Kalis būtinas normaliai širdies veiklai bei arteriniam kraujo spaudimui palaikyti. Trūkstant kalio, jaučiamas nuovargis, gali sutrikti širdies veikla, padidėti kraujospūdis, skaudėti raumenis. Kaliu organizmas aprūpinamas valgant pakankamai džiovintų vaisių, riešutų, pupelių, žirnių, bulvių, špinatų, kviečių, sėlenų, moliūgų.

Jei šių produktų valgote nepakankamai, verta pagalvoti apie maisto papildus, tačiau prieš juos vartojant rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Būtinos pertraukos

Gerą savijautą ir dailias figūros linijas sportuojantiems garantuoja pusryčiams valgomas angliavandenių gausus maistas, sotūs pietūs bei liesas baltymų turtingas vakarienės patiekalas. Valgyti reikėtų reguliariai, kasdien maždaug tuo pačiu metu, stengtis nepersivalgyti. Jokiu būdu negalima nevalgyti sportuojant. Tuomet organizmui trūks energijos ir jis pradės naikinti save iš vidaus. Pasekmės gali būti nepataisomos

Nėra vienos universalios taisyklės, kiek kartų per savaitę derėtų mankštintis. Tai daryti galima kasdien, kas antrą ar kas trečią dieną. Svarbiausia - įsiklausyti į savo organizmą. Minimalus laiko tarpas tarp treniruočių – 8 valandos. Jei siekiama numesti svorio, treniruotės turėtų būti reguliarios.

Ne paslaptis, jog patyrus traumą organizmui būtina gauti kur kas daugiau įvairių medžiagų, kad šis kuo greičiau sustiprėtų. Neretai dauguma žmonių šį patarimą supranta pernelyg pažodžiui – lepina save dideliais kaloringo maisto kiekiais, mažiau juda. Rezultatas – akivaizdūs: padidėjęs svoris, fizinio darbingumo sumažėjimas. Norint to išvengti, būtina nepamiršti subalansuotos mitybos principų. Jei organizmui kažko trūksta, galima vartoti vitaminų ar mineralų.

Motyvacijos sportui neprarasti padeda savaitės ar dviejų pertrauka. Ją būtina daryti kas kelis mėnesius. Kodėl? Nes organizmas ilgainiui pripranta prie tų pačių pratimų, krūvio, tad jam reikalingi pokyčiai. Be to, tokiu būdu išvengiama monotonijos, sportas netampa prievarta. Svarbu atminti, jog net tuomet kai nesportuojama, būtina laikytis sveikos mitybos principų, jie neturėtų pasikeisti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vairuotojai priversti izoliuotis, o algų negauna: įmonės kalba apie nuostolius (17)

Dėl karantino Lietuvos vežėjai skaičiuoja, kad nuostolių tikrai bus ir jų patirs visi – tiek...

Profesorius Ambrozaitis – apie karantino švelninimą: per anksti atleidus vadeles, epidemija persiris į antrą fazę (491)

Gydytojas infektologas, Vilniaus universiteto Medicinos universiteto profesorius Arvydas...

Lietuvoje nustatyti 75 nauji koronaviruso atvejai iš viso – 771 užsikrėtęs  (342)

Lietuvoje iki šeštadienio ryto patvirtintas 771 koronaviruso atvejis, skelbia Vyriausybė.

Patyrę šiuos priepuolius juos vadina didžiausiu košmaru: atrodo, kad mirsi arba išprotėsi

Išgyvenimai, netektys, finansinės problemos, rūpesčiai darbe, sveikatos sutrikimai, santykių...

Darbo netekusi sporto trenerė karantino metu įsidarbino kasininke: nusiimi karūną ir eini dirbti (137)

Iš Vilniaus kilusi, bet gyvenimą jau kelerius metus Klaipėdoje kurianti Silvija Jučepytė...

Lietuvos gamyklose mažėja užsakymų: didžiausias iššūkis – ką daryti su darbuotojais (197)

Užsakymų mažėja, o kai kur stringa ir tiekimas. Su tokia realybe susiduria Lietuvoje veikiančios...

„Kitsy“ laidoje – vieni pagrindinių žmogaus organų ir kodėl mes miegame

Šioje „ Kitsy “ laidoje susipažinsi su vienais iš pagrindinių žmogaus organų. Sužinosi,...

Po Šimašiaus pasipiktinimo – naktinis SAM paaiškinimas: mobilieji punktai bus uždaryti tik 2 dienas atnaujinta 00:10 val. (964)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle užsiminė apie dar vieną papiktinusį...

Klaipėdoje nuo šeštadienio apribojama universitetinės ligoninės veikla (83)

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vėlyvą penktadienio vakarą savo feisbuko paskyroje...

„NBA2K“ turnyre – pirmoji staigmena: Sabonis su Durantu nesusitiks (16)

Praėjusią naktį startavo didelio ažiotažo sulaukęs „NBA2K“ vaizdo žaidimo turnyras, kuriame...

|Maža didelių žinių kaina