aA
Vieną didžiausių įtakų žmogaus gyvenimui daro orai. Lietus gadina nuotaiką, speigas – švelnią veido odą, staigūs orų pokyčiai susuka sąnarius... Ką daryti? Bėgti ten, kur nesibaigia vasara? O gal tiesiog prisitaikyti prie orų įtakos? Juolab kad skirtingi orai atneša ne tik blogį.
Kaip mus veikia orų kaita?
© Shutterstock nuotr.

Saulėta šypsena ir apniukęs liūdesys

Retas drįstų teigti, kad orai nedaro įtakos nuotaikai. Kai šilta ir šviečia saulė, atrodo, energija liejasi per kraštus, o kai lyja, norisi tik tingiai drybsoti, be to, kai kuriuos dėl to apima liūdesys. Tai, kad skirtingi orai nevienodai veikia nuotaiką, neabejoja ir mokslininkai.

Pasak jų, kuo labiau apniukusi diena ir kuo mažiau saulės spindulių, tuo didesnė rizika pajusti liūdesį ir apatiją. Taip yra dėl to, kad tamsoje organizmas gamina daugiau hormono melatonino. Jis lėtina medžiagų apykaitą, slopina skydliaukės veiklą. Dėl to žmogus jaučiasi mieguistas, apatiškas, nedarbingas, išsiblaškęs ir nori tik ilsėtis.

Pamažu energijos stygius gali virsti liūdesiu, melancholija ir netgi depresija. Dėl pastarosios šaltuoju metų laiku skundžiasi net penktadalis amerikiečių. Savijauta dar labiau pablogėja, jeigu ima dažnai lyti. Anksčiau minėti simptomai paaštrėja, be to, atsiranda nepagrįstas nuovargis ir didelis psichologinis pažeidžiamumas.

Žmonės jautriau priima kritiką ar skaudžius žodžius, greičiau supyksta ar nuliūsta, verkšlena dėl smulkmenų ir kt. Geriausias būdas to išvengti – kuo daugiau laiko būti gerai apšviestoje ir šiltoje patalpoje. Kartais naudinga apsilankyti soliariume. Tačiau ir nepakeliamas karštis gali gadinti nuotaiką.

Mokslininkų įsitikinimu, kaitra sukelia ne tik nuovargį, išsiblaškymą bei apatiją, bet ir irzulį, netgi agresiją. Vis dėlto yra žmonių, kuriuos rudens dargana nuteikia romantiškai ir net jaučiamas snaudulys negadina nuotaikos. Taigi svarbus nusiteikimas – juk kiekvienas metų laikas ir oras yra savotiškai gražūs.

Orų kaita – išbandymas sveikatai

Jautresni žmonės patvirtins, kad orai daro įtaką ne tik nuotaikai, bet ir sveikatai. Tiesa, svarbiau ne tai, ar šviečia saulė, ar lyja (nepaisant didesnės tikimybės peršalti), o tai, kaip greitai keičiasi orai.

Kuo pokytis staigesnis, tuo didesnis poveikis sveikatai. Tą ypač jaučia sąnarių, širdies ir kraujotakos, kvėpavimo takų ir nervų ligoniai. Taip pat pastebėta, kad orų permainos labiau veikia senolius, mažus vaikus ir moteris. Svarbu įsidėmėti, kad orai žmogaus nesusargdina, tik paaštrina esamas sveikatos problemas.

Orų pokyčiai gali „padovanoti“ įvairių nemalonių simptomų, bet dažniausiai pasitaiko galvos skausmas, svaigulys, pakilęs ar nukritęs kraujospūdis, oro stygius, nuovargis, sąnarių ar buvusių lūžių vietų maudimas ir kt. Dėl visų šių negalių paaštrėjimo kaltas kintantis atmosferos slėgis.

Nuo jo pabėgti nepavyks, tačiau nemalonius pojūčius susilpninti įmanoma. Jeigu žinote, kad esate jautrūs orų permainoms, joms vykstant turėtumėte stengtis daugiau ilsėtis, nepervargti, sveikiau maitintis, nevartoti alkoholio bei atsisakyti kitų žalingų įpročių, užsiimti mėgstama veikla, apsilankyti SPA ir pan.

Saulė kaitina ne tik Žemę

Aliaskos universiteto profesorės Suzanos Vomak-Strisik teigimu, apniukusiomis dienomis mažėja ne tik oro temperatūra, bet ir žmogaus libido. Kuo mažiau saulės, tuo organizmas mažiau gaminama hormono seratonino. Pastarasis skatina laimės jausmą, atsipalaidavimą, kartu didina lytinį potraukį.

Štai kodėl pavasarį ir vasarą kyla noras gundyti, flirtuoti ir leistis į romantiškus nuotykius. Dėl to kaltas ne tik didesnis seratonino kiekis, bet ir feromonai. Kai karšta, smarkiau prakaituojama ir į aplinką skleidžiama daugiau feromonų, viliojančių priešingos lyties atstovus.

Taigi šilti orai skatina nerūpestingumą, todėl padažnėja atsitiktinių lytinių santykių. Didėja ne tik seksualinių potyrių skaičius, bet ir jų kokybė. Kai plieskia saulė, atmosfera meilės guolyje kur kas aistringesnė. Tai leidžia daugiau eksperimentuoti ir patirti stipresnius orgazmus.

Tačiau ir saulės gali būti per daug. Itin saulėtą ir karštą dieną jaučiamas irzlumas bei nuovargis. Dėl to kenčia seksualinis gyvenimas. Jeigu tokiu oru partneriai nusprendžia lytiškais santykiauti, tikėtina, kad rinksis „greituką“. Taip pat pastebėta, kad esant kaitriam orui seksas tampa grubesnis, agresyvesnis.

Šaltuoju metų laiku, kai seksualinis potraukis sumažėjęs, o subjurę orai skatina liūdesį, žmonės trokšta švelnumo, meilės ir artumo. Dėl to seksas tampa jausmingesnis, švelnesnis ir lėtesnis. Šiuo metu daug laiko skiriama glamonėms, bučiniams, glostymams. Taip pat dažniau stengiamasi sukurti jaukią atmosferą: deginamos žvakės, klausomasi romantiškos muzikos, ruošiami užkandžiai – afrodiziakai.

Kas bendro tarp grožio ir oro?

Kiekvienas metų sezonas daro įtaką grožiui. Deja, dažniausiai tenka susidurti su neigiamomis pasekmėmis. Norint to išvengti, būtina žinoti, kokių problemų gali sukelti skirtingi orai.

Daugiausia problemų kyla vėlyvą rudenį ir žiemą, kuomet darosi vis žvarbiau, pučia ledinis vėjas ir iš dangaus krinta lietus arba sniegas. Šiuo metų laiku tyko trys didžiausi pavojai: padidėjęs svoris, sužvarbusi oda ir nualinti plaukai.

Pirmoji problema kyla dėl to, kad esant šaltiems orams norisi daugiau valgyti. Be to, sumažėja aktyvios veiklos, daugiau laiko leidžiama namie prie televizoriaus arba kompiuterio. Išeitis – sportas ir sveika mityba.

Šaltis ir atšiaurus vėjas paveikia ir odą. Ji išsausėja, suskeldėja, šerpetoja ir t. t. Išsigelbėjimas – riebūs kremai, kaukės ir, žinoma, tinkama apranga.

Ką daryti su nualintais plaukais? Pirmiausia nukirpti nesveikus galiukus. Tuomet nepamiršti kepurės – juk šaltis labiausiai juos alina! Galiausiai naudoti specialias plaukų priežiūros priemones, apsauginius balzamus, kaukes. Visa tai padės plaukams iškęsti šaltąjį metų laiką. Tačiau sulaukus vasaros užklumpa kitos problemos.

Kaitri saulė nurudina odą. Ji tampa švelni, tviskanti ir gundanti. Tiesa, tik tuomet, jeigu dažnai nesilepinama saulės voniomis. Šiltymetis neatsiejamas ir nuo nudegimų saulėje, besilupančios, įraudusios, skausmingos odos. Norint to išvengti, reikia naudoti apsauginius kremus ir saikingai mėgautis saulėkaita.

Užpuolė strazdanos? Kodėl neišbandžius liaudiškų receptų? Sakoma, kad jas šviesina tarkuoto agurko kaukė, citrinos sultys ir lauro lapų užpilas. Galima įsigyti specialių kremų, tačiau juos reikėtų pradėti naudoti dar šaltuoju metų laiku.

Dar viena problema – nualinti plaukai. Ultravioletiniai spinduliai juos vargina ne mažiau negu speigas. Pats metas išmėginti namines kaukes (padeda medus, alyvuogių aliejus, kiaušiniai, avokadai ir kt.) ir specialius apsauginius kremus, balzamus arba aliejukus.

Ką daryti, jeigu saulė nublukino plaukų spalvą? Džiaugtis vasarišku įvaizdžiu, o jeigu jis netenkina, einant į lauką nepamiršti galvos apdangalo. Gera žinia ta, kad šiltymečiu lengva atsikratyti antsvorio. Aktyvūs užsiėmimai gamtoje, lengvesnis maistas, kelionės – papildomi kilogramai išnyksta nepastebimai.

Emigruoti dėl darganos

Šaltesnio klimato zonų gyventojai dažnai skundžiasi, kad prasti orai juos varo į neviltį. Jie svajoja gyventi ten, kur niekada nesibaigia vasara, o lietus – tik retas svečias. Daugumai tai ir lieka svajonė, tačiau kai kurie dėl šios priežasties ryžtasi emigruoti.

Vieni ilgam, kiti tik šaltuoju metų laiku lepinasi trumpomis atostogomis šiltuosiuose kraštuose. Kas gi čia blogo? Prisiminti vasarą ir pasisemti gerų emocijų naudinga. Deja, ir pavojinga. Medikai įspėja, kad itin rizikinga vykti ten, kur oro temperatūra kardinaliai skiriasi nuo įprastos.

Kai iš šaltos lietuviškos žiemos staiga atsiduriama atogrąžų karštyje, organizmas nespėja adaptuotis ir patiria šoką. Pasekmės gali būti įvairios: nuo nuovargio, galvos skausmo, silpnumo iki rimtų susirgimų. Tai itin pavojinga kenčiantiems nuo širdies ir kraujotakos ligų, migrenos, turintiems problemų dėl nervų sistemos.

Žiemą išsiilgusiems šilumos rekomenduojama rinktis artimesnius kraštus, kur oro temperatūra didesnė nei tėvynėje, bet nėra kardinalaus kontrasto. Vis dėlto ilgalaikė emigracija arba gyvenamosios vietos pakeitimas dėl orų kartais iš tiesų gali būti naudingi, ypač sąnarių ir kvėpavimo takų ligoniams. Tokiems žmonėms nerekomenduojama gyventi drėgnose, šaltose vietovėse.

Tačiau tai nereiškia, jog dėl sveikatos problemų būtina palikti tėvynę. Netgi Lietuva gana didelė, kad skirtinguose miestuose skirtųsi ir klimatas. Jeigu žmogus turi minėtų sveikatos problemų, jam gali pakakti iš pajūrio persikelti į rytinę šalies dalį, kur orai gerokai sausesni. Prieš priimant tokį sprendimą rekomenduojama išbandyti naują vietą ir įsitikinti, kad jos klimatas tikrai nekenkia sveikatai.

Įdomu

Žmonės, kurie jautriai reaguoja į orų kaitą, vadinami meteorolabiliais.

Gyvūnai orų permainoms jautresni nei žmonės. Pastebėta, kad tokiu metu šunys tampa apatiškesni, suprastėja jų apetitas, o katės daugiau laiko miega ir keliasi tik tada, kai reikia patenkinti fiziologinius poreikius.

Orų permainoms jautresni žmonės, dirbantys protinį darbą ir propaguojantys neaktyvų gyvenimo būdą.

Du trečdaliai pasaulio gyventojų pripažįsta, kad orai turi įtakos jų savijautai ir nuotaikai. Lietuvoje tokių žmonių yra net 80 %.

Mokslininkai nustatė, kad žmonių jautrumas orams per pastarąjį pusšimtį metų padidėjo 50 %.

JAV mokslininkai pastebėjo, kad esant žemam atmosferos slėgiui pablogėja depresija sergančių žmonių būklė ir padaugėja savižudybių.
Per magnetines audras padaugėja miokardo infarkto atvejų, dažniau skundžiamasi dėl širdies rimto sutrikimo.

JAV mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad migrenos priepuoliai padažnėja ne tik keičiantis atmosferos slėgiui, bet ir esant vėjuotam orui.

Orų įtaką organizmui pastebėjo dar senosios civilizacijos.
Hipokratas rašė, kad dauguma ligų susijusios su metų laikų kaita.

Dėl jautrumo orams kentėjo ir žymūs žmonės: L. da Vinčis, V. A. Mocartas, Ž. Ž. Ruso, Napoleonas, F. Nyčė, J. V. Gėtė bei kt. Pastarasis netgi rašė savijautos dienoraštį mėgindamas išsiaiškinti, kokie orai palankiausi dirbti. Rašytojas buvo įsitikinęs, kad jo kūrybinės galios geriau atsiskleidžia esant aukštam atmosferos slėgiui.

XVIII a. antroje pusėje gimęs vokiečių kilmės gamtininkas Aleksanderis fon Humboltas suprato, kad įtaką savijautai daro ne tik oro temperatūra ar kritulių kiekis, bet ir atmosferos slėgis, vėjas, santykinis oro drėgnis, atmosferos švarumas ir dienos šviesos ryškumas.

Savaitraštis „Prie kavos“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuvos įtakingiausieji 2020: politikų sąrašas

Jau šeštus metus iš eilės „Delfi“, pradėdamas nuo politikų sąrašo, startuoja su projektu...

Porinkiminė naktis Baltarusijoje: miestuose netyla šūvių ir granatų garsai papildyta 3.02 (901)

Sekmadienio pavakarę A. Lukašenkai pasiskelbus prezidento rinkimų laimėtoju akiplėšiška...

Nuo šiandien grįžtantiems iš šių 5 šalių – privaloma izoliacija (6)

Iš Lenkijos, Nyderlandų, Islandijos, Kipro ir Turkijos grįžtantiems lietuviams nuo pirmadienio...

Orai: po alinančio karščio netrukus lauks permainos (3)

Pirmadienį šalyje dar tęsis karšti orai. Tačiau nuo antradienio rytiniu virš Skandinavijos...

Kodėl japonai tokie ilgaamžiai? Onkologas Tsuji įvardijo pagrindinę geros sveikatos taisyklę (60)

Japonai – viena ilgiausiai gyvenančių tautų pasaulyje. Net ir būdami garbaus amžiaus jie...

Pirmieji oficialūs rezultatai: Lukašenka „gavo“ apie 82 proc. balsų Minske - susirėmimai tarp protestuotojų ir pareigūnų (1254)

Baltarusijos rinkimų pareigūnams sekmadienį suskaičiavus balsus uždarytose rinkimų apylinkėse...

Atlikėja Liveta Kazlauskienė susidūrė su klastinga liga: skausmas – sunkiai pakeliamas (76)

Jau ne pirmus metus sveikatos specialistai įspėja gyventojus dėl itin aktyvių erkių. Patariama...

Pokyčiai po pandemijos: įdarbinti ir atleisti tapo greičiau ir paprasčiau (18)

Iki prasidedant pandemijai, Lietuvoje virtualiai samdyti darbuotojus ryždavosi vos viena kita...

Kokių įvaizdžių galima išvysti Žaliųjų ežerų paplūdimyje karštą vasaros dieną (126)

Sinoptikai nejuokavo – savaitgalis sostinėje buvo išties pragariškai karštas, tad nieko keisto,...

Valančiūną be čempiono žiedo palikę „Raptors“ tarpusavio akistatoje paliko lietuvį ir be taškų (31)

Eilinį pralaimėjimą NBA reguliariojo sezono pratęsime patyrė į vis didesnę duobę...

|Maža didelių žinių kaina