Taigi, pirmiausia buvo... noras. Žodis “noriu”. Ir priimtas sprendimas. Jie susitiko – Karlas Lagerfeldas ir Žanas – Klodas Udre. Po metų ar šiek tiek daugiau Karlas prabudo kitu žmogumi. O Udre – garsenybe...
“Man ir anksčiau tekdavo “liekninti” įžymius žmones, tik jie apie tai niekuomet nepasakodavo, būdavo verčiau linkę nutylėti savo pasikeitimo priežastis. O štai Karlas Lagerfeldas, numetęs 42 kg, ėmė pasakoti apie tai visiems, netgi įkalbėjo mane kartu rašyti knygą...”
- Iš kur, jūsų nuomone šiais laikais atsirado lieknėjimo kultas?
- Na, nepavadinčiau to kultu. Pirmiausia, tikrai ne visi nori palieknėti. Yra šalys, kuriose tai nieko nejaudina: pavyzdžiui, Afrikoje arba arabų regionuose manoma, kad kuo turtingesnis ir įžymesnis vyras, tuo apkūnesnė turi būti jo žmona. Tai JAV ir Europoje lieknumas tapo identifikacijos problema, sutapatinimas savęs su idealais, kuriuos diktuoja mada. Taip, lieknumas pirmiausia yra mados fenomenas. Jeigu atvirai – aš manau, kad šiuolaikinės moters sąmonėje yra paprastas palyginimas: lieknumas lygu jaunystei. Visi siekiame būti ir išlikti jauni. Kodėl? Todėl, kad bijome senatvės. O šiais bedvasiškumo laikais tolimi nuo religijos žmonės bijo mirties. Ir į pagalbą savo baimei kviečiasi išviršinį, efemerišką, t.y. išorinį aspektą.
- Tai taip išeina, kad jeigu mes sustorėsime, tai nebebijosime mirties?
- Ne, aš visai ne už tai, kad žmonės nesirūpintų savo svoriu. Tačiau aš manau, kad nėra reikalo aklai sekti kažkokiais primestais mados kanonais, - paprasčiausiai riekia gyventi harmonijoje su savo svoriu ir kūnu. Kaip sakydavo senovėje: “Mano kūnas turi būti gražus ir sveikas, kad sielai jame nebūtų gėda gyventi.” O mada juk keičiasi. Prieš 100 metų moterys po suknelėmis dėdavosi pagalvėles, kad jų sėdynės atrodytų didelės. O štai prieš 300 metų, Rubenso epochoje, gražia buvo laikoma tik moteris, turinti daug celiulito ant šlaunų.
Kitas klausimas, ar reikia būti lieknu, kad būtum sveikas? Atsakymas: taip, bet tai reliatyvu. Kad būtum sveikas, reikia sekti balanso tarp svorio ir ūgio. Bet tai visiems gerai žinomi standartai. Tačiau šie standartai skiriasi nuo mados: madingi standartai kur kas žemesni už visuotinai priimtus, medicininius. Reikia stengtis mesti svorį nepakenkiant savo sveikatai, gerinant savo išvaizdą, tačiau nereikia pulti į kraštutinumus, stengiantis bet kokiais būdais tapti panašia į mergaitę iš blizgančio žurnalo viršelio.
Būtent žmonėms, siekiantiems turėti sveiką sielą sveikame kūne, remdamasis savo ilgamečio darbo patirtimi aš ir sukūriau savo sistemą, kuri visiškai nekenkia organizmui ir susideda iš dviejų principų. Pirmiausia tai mitybos sistemos reorganizavimas. Tai reiškia, kad reikia peržiūrėti ir pertvarkyti visą mitybą, reikia išmokyti organizmą maitintis. Juk jeigu jūs priaugote svorio, vadinasi, jums kažkas netinka. Gal anksčiau ir tiko, bet dabar nebetinka. Taigi, mitybą reikia sutvarkyti pagal organizmo poreikius.
Antra, naudoti augalus tam, kad būtų lengviau pasiekti norimo rezultato, padėti organizmui. Aš daug metų užsiiminėjau homeopatija ir žinau begalę augalų savybių, kurie, skirtingai nuo cheminių preparatų, nedaro neigiamos įtakos organizmui.
- O kaip jūs manote, be paliovos atsirandantys vis nauji “stebuklingi” kremai, padedantys lieknėti ir atsikratyti celiulito, ar jie kuo nors naudingi? O gal tai provokacijas, susijusi su tos pačios mados marketingu?
- Aš nemanau, kad tie kremai visai neveiksmingi. Tačiau tai nereiškia, kad jie stebuklingi. Kodėl šie kremai veiksmingi? Dalis juose esančių medžiagų iš tiesų prasiskverbia pro odą ir padeda pagerinti išorinį aspektą. Tačiau pagrindinis jų veikimas yra kitas: pats tokio kremo naudojimo faktas, jo tepimo ant odos procesas, šie paprasti pirštų judesiai teigiamai veikia ne tik odą, bet ir sielą. Besirūpindami savo kūnu, mes išmokstame jį mylėti, pasikeičia mūsų požiūris į save. Tačiau nepamirškite, kad išorinis rūpesti turi derintis ir su absoliučia dvasine harmonija.
- Kuo unikali jūsų dieta – juk Karlo Lagerfeldo knyga vadinasi “Geriausia dieta”?
- Ji unikali tuo, kad yra labai paprasta. Daugelis gydytojų ir mokslininkų, dievai žino kam, apsunkina šį procesą. Sugalvoja įmantrias dietas, kada ką galima valgyti ryte, o negalima – vakare, ir dar galybę visokių nereikalingų sąlygų. O viskas yra žymiai paprasčiau. Yra trijų tipų produktai: geri, blogesni ir kenksmingi. Savo dietoje aš nedraudžiu jokių produktų. O augaliniai papildai – jie tikrai unikalūs. Juk aš buvau fitologijos profesoriumi, ir mano sukurti maisto papildai yra tik iš augalų. Dažnai šiuolaikinėje medicinoje mes sutinkame papildus ir priedus, kurie yra lyg tai augalinės kilmės, tačiau tai – tiktai širma. Ten, be tų augalų, yra daugybė chemijos. Mano papilduose – žolelės iš Afrikos, Meksikos, Indijos, Europos. Ir šie priedai absoliučiai unikalūs. Na, jeigu norite, tai mažytė paslaptis.
Kalbant apie dietą, štai paprastas pavyzdys. Jūs pietums galite suvalgyti 200 g jautienos + 200 g keptų bulvių. Arba 200 g bet kokios žuvies ir + 200 g špinatų. Ir vienu, ir kitu atveju į jūsų skrandį pateks 400 g maisto. Tačiau pirmu atveju jūs priaugsite 40 g svorio, o antruoju – 40 g neteksite. Suprantama? Kaip jau minėjau, reikia išmokti iš naujo maitintis, įprasti vietoj mėsos pirkti vištieną, vietoje riebaus sūrio – liesą jautieną, vietoje bulvių – špinatus.
- Ką jūs manote apie labai madingą šiais laikais dietą “pagal kraujo grupę”?
- Mano manymu, tai tiesiog juokinga! Kraujo tyrimas, renkantis dietą, reikalingas gydytojui, kad nustatytų, ar jūs esate sveikas, ar jums nereikia atsisakyti cukraus, koks cholesterolio kiekis kraujyje ir pan. Tačiau pagal kraujo tyrimą nustatyti, kad žalieji žirneliai jums tinka, o žalios salotos – kenkia – tai juokinga ir labai nerimta!
10 gydytojo Udre priesakų norinčioms sulieknėti
Dietologai dažnai rekomenduoja besilaikančiam dietos pacientui gerti kiek galima daugiau vandens – kad išsivalytų šlakai. Aš su jais nesutinku. Vandens reikia gerti tiek, kiek norisi, kiek žmogus yra įpratęs gerti. Beprasmiška versti jį visur su savimi nešioti buteliuką mineralinio vandens, jeigu jis pats nejaučia tam jokio poreikio.
Atsisakykite sulčių pakeliuose, kurios visuomet yra su cukrumi. Cukrus – didžiausias priešas. Reikia išmokti gyventi be jo ir be visų jį savo sudėtyje turinčių produktų (saldainių, pyragaičių, pagardų). Šiandien aš daug dirbu, stengdamasis sukurti natūralų cukraus pakaitalą vienos afrikietiškos žolelės pagrindu. O druskos – atvirkščiai, nereikia išbraukti iš savo raciono, jeigu tik tam nėra priežasčių.
O štai prieš raudonąjį vyną aš neturiu nieko prieš Dvi taurės per dieną pagerina kraujotaką ir užkerta kelią daugeliui negalavimų.
Visos daržovės labai naudingos, nereikia atsisakyti ir bulvių. Jos ne tokios jau ir kaloringos – su sąlyga, kad jas gaminant apsiesite be riebalų. Šis principas galioja ir kitų patiekalų gaminimui. Ir labai karštai agituoju naudoti kuo daugiau prieskoninių žolelių – jų dėka viskas, ką paruošite bus skaniau.
Reikėtų atsisakyti ryžių. Ir neturi reikšmės, balti ar rudi tie ryžiai – jie visi kenkia figūrai.
Sviestas ir grietinėlė turi būti nuriebinti. Patys kaloringiausi, bet ir naudingiausi riebalai – tai augalinis aliejus. Jo galima suvartoti ne daugiau 3 arbatinių šaukštelių per dieną. Ir visai nesvarbu, ar jis saulėgrąžų, ar alyvuogių. Jame visame yra 900 kcal/100 g.
Iš visų rūšių mėsos nerekomenduoju kiaulienos, avienos ir kai kuriais atvejais – jautienos. Kas lieka? Veršiena, triušiena, bet kuri paukštiena, netgi antiena ir žąsiena.
Nesu atskiros mitybos sistemos šalininkas. Iš naudingų produktų sąrašo galima valgyti viską, ką su kuo norite. Ir, beje, kada norite: atsisakyti maisto po 18 val.– didžiausia kvailystė. Jeigu jūs kasdien atsibosite artimiausiems žmonėms savo gausybe draudimų – jie neilgai jus galės pakęsti...
Dabar apie vaisius. Aš nerekomenduoju atsisakyti šio vitaminų ir kitų naudingų medžiagų šaltinio – išskyrus slyvas, vyšnias, vynuoges ir bananus. O taip pat džiovintus vaisius be jokios išimties. Beje, tai liečia ir džiovintus ankštinius, kuriuos prieš gaminimą reikia mirkyti (pupeles, žirnius, lęšius).
