Mes turime apie 25 tūkst. genų, kuriuose įrašyta informacija, nulemianti tokius bruožus, kaip žalios akys ar garbanoti plaukai. Kartais juose būna nedidelių pakitimų, kurie padidina tam tikrų ligų riziką, womansday.com sako Amerikos medicinos genetikos ir genomikos koledžo prezidentė Louanne Hudgins.
Laimei, genai nėra vienintelis lemiamas veiksnys. Bendrai mūsų būklei didelės įtakos turi įpročiai. Tyrimo, paskelbto leidinyje „American Journal of Public Health“ išvadose teigiama, kad žmonėms, kurie įgyvendino keturis pokyčius – metė rūkyti, įprato valgyti daug daržovių, vaisių, liesų baltymų, sveikųjų riebalų ir visagrūdžių produktų, penkis kartus per savaitę sportavo ir apribojo alkoholio vartojimą – 63 proc. sumažėjo tikimybė mirti nuo bet kokių ligų per beveik du dešimtmečius.
Štai kaip galima perrašyti šeimos istoriją, kad jūs patys kontroliuotumėte savo būklę.
Dvynių tyrimai parodo, kad diabeto atveju labai svarbi yra genetika – kai vienas iš dvynių suserga šia liga, kitam dvyniui trimis iš keturių atvejų gresia rizika taip pat ja susirgti, praneša Amerikos Diabeto Asociacija. Tačiau labai svarbus veiksnys yra ir aplinka, sako endokrinologas Scottas Isaacsas iš Emory universiteto Atlantoje. Vienas iš geriausių būdų sumažinti pavojų susirgti diabetu yra kuo aktyviau gyventi, nes fizinio krūvio metu natūraliai sumažėja cukraus kiekis kraujyje, ir tai padeda palaikyti sveiką svorį. Padidinkite savo aktyvumą laikydamiesi šių paprastų nurodymų.
1. Mažiau sėdėkite.
Ilgalaikis sėdėjimas siejamas su didesne antrojo tipo diabeto rizika, teigiama Toronto universiteto tyrimo išvadose. „Sėdėjimas gali sutrikdyti organizmo gebėjimą asimiliuoti cukrų ir riebalus“, – sako dr. S. Isaacsas. Jei esate priversti visą dieną sėdėti, pavyzdžiui, biure, nepamirškite kas valandą pakilti ir bent 5 min. pasivaikščioti.
2. Po valgio trumpai pasivaikščiokite.
Kaskart po valgio pusvalandžio metu bent 10 minučių pasivaikštant – tai iš viso sudarys 30 min per dieną – cukraus kiekis kraujyje mažėja, išsiaiškino Naujosios Zelandijos mokslininkai (taip gali būti dėl to, kad sudeginami ką tik suvalgyti angliavandeniai).
Geriausia patikrinimo strategija:
Geriausiai diabeto tikimybę patikrinti padeda A1C – kraujo testas, kuris nustato cukraus kiekį kraujyje per paskutinius tris mėnesius. Amerikos diabeto asociacija rekomenduoja sulaukus 45 m. atlikti šį testą kas trejus metus, bet jei jūsų šeimoje pasitaikė diabeto atvejų, pasakykite tai šeimos gydytojui – galbūt jums reikės pradėti tikrintis anksčiau ir testą atlikti dažniau.
Kaip įveikti storosios žarnos ir krūties vėžį
Šių abiejų ligų atveju taip pat labai svarbi genetika: jei artimiausia jūsų giminaitė, pavyzdžiui, mama, dukra ar sesuo sirgo ar serga krūties vėžiu, jums rizika išauga kone dukart. O rizika susirgti storosios žarnos vėžiu išauga 30 proc., jei kam nors iš jūsų giminaičių buvo diagnozuota ši liga, teigia Amerikos vėžio bendrija. Riziką sumažinti padės šie patarimai:
1. Motyvuokitės atsikratyti antsvorio.
Antsvoris siejamas ir su storosios žarnos, ir su krūties vėžio rizika, sako vyriausiasis vėžinių susirgimų kontrolės pareigūnas Richardas Wenderis iš Amerikos vėžio bendrijos. Lyginant su sveiko svorio moterimis, antsvorio turinčioms moterims krūties vėžio rizika padidėja 17 proc., o labai didelį antsvorį (KMI daugiau nei 35) turinčioms moterims rizika išauga 58 proc., teigiama tyrime, kuris buvo paskelbtas leidinyje „JAMA Oncology“. Viena veiksminga strategija: maistą gaminkite namuose, o vakarieniaudami su šeima išjunkite televizorių. Suaugusieji, kurie laikosi šių abiejų taisyklių, mažiau linkę į nutukimą, kaip parodė tyrimai.
2. Ribokite alkoholį.
Beveik 9 procentai krūties vėžio atvejų iš dalies gali būti siejami su alkoholiu, teigiama tyrime, kurį paskelbė leidinys „Alcoholism Clinical & Experimental Research“. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, 10 gramų kasdien išgeriamo alkoholio (apytikriai 120 ml vyno) storosios žarnos vėžio riziką padidina 7 proc. Kasdienė taurė vyno daugumai žmonių gali nepakenkti, bet jei jūsų šeimoje yra buvę storosios žarnos vėžio atvejų, verčiau apsiribokite viena ar dviem taurėmis per savaitę, o geriau apskritai nebevartokite jokio alkoholio, sako dr. R. Wenderis.
Geriausia patikrinimo strategija:
Jei jūsų šeimos nariui buvo diagnozuotas krūties ar storosios žarnos vėžys dar nesulaukus 50-ies metų, paprašykite savo šeimos gydytojo paskirti jums genetiko konsultaciją, sako dr. R. Wenderis. Jums gali būti pasiūlyta atlikti BRCA genų mutacijos testą – ši genų mutacija siejama su 5-10 proc. krūties vėžio atvejų, arba išsitirti Lyncho sindromą, kuris siejamas su apytikriai 3 proc. storosios žarnos vėžio atvejų. Net jei jūsų organizme nebus rasta šių mutacijų, jums gali tekti dažniau tikrintis.
Galbūt jums reikės kasmet atlikti krūtų magnetinio rezonanso tyrimą ir mamogramą, siekiant išsiaiškinti, ar nėra krūties vėžio požymių, taip pat atlikti kolonoskopiją pradedant nuo 40-ies metų arba kai jums bus 10 m. mažiau, nei buvo jūsų šeimos nariui, kuriam buvo diagnozuota ši liga (jeigu, pavyzdžiui, jūsų tėvui storosios žarnos vėžys buvo diagnozuotas 55 m., jums reikėtų pradėti tikrintis nuo 45 m.).
Kaip įveikti osteoporozę
Jei jūsų šeimos nariui buvo diagnozuota osteoporozė, jums gresia 85 proc. didesnė rizika susirgti šia liga, ypač jei vienam iš jūsų tėvų buvo lūžęs klubas, teigia Šiaurės Amerikos stuburo sveikatos draugija. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar jums 30, ar 50 m., jūs galite apsaugoti save imdamiesi šių paprastų žingsnių.
1. Papildykite kalcio ir vitamino D atsargas.
Moterys gali netekti iki 20 proc. savo kaulų masės per penkerius-septynerius metus po menopauzės, teigia Nacionalinis osteoporozės fondas. Štai kodėl taip svarbu kasdien vartoti rekomenduojamą kalcio ir vitamino D dozę, sako osteoporozės specialistė Andrea Singer iš MedStar Džordžtauno universitetinės ligoninės. Geriausiai įsisavinamas iš maisto gaunamas kalcis. Jei nelabai mėgstate pieno produktus, galite valgyti sardines, žalialapes daržoves ir gerti vitaminais praturtintą migdolų pieną. Kadangi su maistu gali nepavykti gauti visos reikalingos vitamino D dozės, papildomai vartokite papildus.
2. Šokinėkite.
Nors skamba nelogiškai, bet kaulai į apkrovą reaguoja stiprėdami, sako Klivlando klinikos Osteoporozės ir metabolinių kaulų ligų centro vadovas Chadas Dealas. Tam, kad pastebėtumėte rezultatus, nebūtina šokinėti valandų valandas: leidinyje „American Journal of Health Promotion“ paskelbto tyrimo išvadose teigiama, kad moterų prieš menopauzę, kurios du kartus per dieną padarydavo po 20 šuoliukų, kaulai sustiprėjo labiau nei tų moterų, kurios padarydavo tik 10 šuoliukų.
Geriausia patikrinimo strategija:
Jei jūsų šeimoje buvo osteoporozės atvejų, artėjant menopauzei pasitikrinkite. Jei rezultatai atitinka normą, jums greičiausiai nereikės tikrintis artimiausius trejus metus. Jei rezultatai parodo osteopeniją (priešosteoporozinė būklė), jums teks kasmet tikrintis ir greičiausiai bus skirti vaistai.
