Šias ligas sukeliančios bakterijos gali ilgai išgyventi išorinėje aplinkoje, o patekusios į maisto produktus – daugintis. Kai kurios bakterijos, besidauginančios maiste, gali gaminti toksiną, kuris ir yra apsinuodijimo maistu priežastis.
Bakterijų, sukeliančių žmogui žarnyno užkrečiamąsias ligas, gali būti žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliame karvės ar ožkos piene, kiaušiniuose (sergančio paukščio ar gyvulio), daržovėse.
Šiomis ligomis užsikrečiama tik su maistu nurijus ligos sukėlėją, kuris lokalizuojasi žarnyne. Žarnyno užkrečiamųjų ligų inkubacinis periodas – nuo kelių valandų iki septynių parų. Dažniausi simptomai: pykinimas, vėmimas, pilvo, galvos skausmai, viduriavimas, karščiavimas. Ligos sunkumas priklauso nuo ligonio amžiaus, imuninės būklės ir patekusių sukėlėjų (toksino) kiekio.
Dažniausios žarnyno infekcinių ligų priežastys yra: netinkamas terminis maisto paruošimas, jo laikymas, kryžminis maisto užteršimas tvarkymo vietose, netinkamas maisto tvarkymo inventoriaus, indų plovimas, asmens higienos stoka.
Užsikrėsti žarnyno užkrečiamosiomis ligomis galima ir per atvirų vandens telkinių vandenį, užterštą žmonių fekalijomis ir šlapimu. Didelė rizika užsikrėsti maistu gamtoje iškyla poilsiautojams, kai greitai gendantis maistas (pieno produktai, karšto rūkymo mėsa, žuvis, kreminiai konditerijos gaminiai ir kt.) kelias valandas laikomi 20°C ir aukštesnėje temperatūroje.
Patarimai, kaip išvengti minėtų susirgimų
• Gyvūninės kilmės produktus būtina gerai išvirti ar iškepti, nes kai mėsos gabalo viduje temperatūra pasiekia +78o C, mikrobai žūva. Kiaušinius valgyti kietai virtus ar keptus. Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus, pirktus turgavietėse, būtina pakaitinti ar kitaip termiškai apdoroti.
• Maistui vartoti tik švarų geriamą vandenį. Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu. Prieš vartojimą kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti.
• Žalius produktus laikyti atskirai nuo paruoštų gaminių, jų pjaustymui naudoti atskiras lenteles. Šaldytuve laikomi gatavi maisto produktai neturi liestis su žaliais maisto produktais.
• Paruoštą maistą reikėtų kuo greičiau suvartoti, o nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą – laikyti šaldytuve, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. Šaldytuve ilgiau laikytą maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.
• Kadangi didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti įprastinėmis priemonėmis, t.y. muilu ir vandeniu, todėl būtina plauti rankas ne tik pasinaudojus tualetu ar prieš valgio gaminimą, bet ir jį gaminant. Reikėtų rūpestingai plauti virtuvės inventorių, indus, dezinfekuoti kempinėles, šluostes. Tai galima padaryti virinant arba pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus.
• Įsigyjant maisto produktus, būtina atkreipti dėmesį į realizavimo datą.
• Iškylai į gamtą patartina įsidėti negreitai gendančių maisto produktų, pvz.: duona, batonas, lašiniai, šalto rūkymo dešra, kumpis, pomidorai, agurkai, fermentinis ar lydytas sūris, sausainiai, džiūvėsėliai.
Jeigu nepavyko išvengti ūmios užkrečiamosios žarnyno ligos, pajutus pirmuosius ligos požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą), būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.