aA
Kaip ir kiek išgyvensime su onkologine liga, priklauso ne tik nuo medicinos, bet ir nuo mūsų reakcijos į diagnozę. Pernelyg rimtai nežiūrintys į vėžį (tačiau atsakingai besigydantys), nuoširdžiai tikintys Dievu arba ligą priimantys kaip iššūkį turi gerokai daugiau šansų ilgiau gyventi nei pasidavusieji nevilčiai. Apie tai pasakojo Nacionalinio vėžio centro psichologė Sandra Birbilaitė.
© Shutterstock nuotr.

Norinti gyventi ląstelė

Kas yra vėžinė ląstelė? Prieš skaitydami toliau stabtelkite mintyse ir pabandykite sau atsakyti į šį klausimą, kurį seminare uždavė psichologė S. Birbilaitė. Jeigu jūs – ne onkologas, tikriausiai, kaip ir daugelis neturinčių medicininio išsilavinimo žmonių, manote, jog onkologinė ląstelė yra organizmo svetimkūnis, žudikas, „ėdantis“ sveikąsias organizmo ląsteles, net jei ir žinote, jog šių ląstelių kiekvienas turime savo organizme nuo pat gimimo. „Gal net jau ir motinos įsčiose“, - sako S. Birbilaitė.

Ir savo aiškinimais griauna agresyvų vėžinės ląstelės įvaizdį: „Tai – pati natūraliausia ląstelė. Bet kuo gi ji skiriasi nuo sveikųjų? Paprasta ląstelė gimsta, bręsta, dauginasi ir miršta kaip bet kuris gyvas organizmas. Onkologinė ląstelė gimsta, bet nespėja bręsti, dauginasi ir nemiršta. Jos susinaikinimo funkcija yra sutrikusi. Tai ląstelė, kuri nori gyventi. Paplitęs mitas, kad vėžys „valgo“ sveikąsias ląsteles. Priešingai, vėžines ląsteles žudo mūsų vienos rūšies imuninės ląstelės, kurios ieško būtent neišsivysčiusių ląstelių. Tačiau kažkas nutinka organizmui, kad šių vėžinių ląstelių nebeatpažįsta. Ir tada susergame“.

Vienos priežasties nėra

Psichologė pasakojo, kad nėra žinoma, kodėl išsivysto onkologinė liga: „Vieno atsakymo nėra. Yra puokštė įvairių faktorių. Pirma, genetika. Tačiau kraujo vėžiui genetika įtakos turi tik 10-15 proc. Ir apskritai tai nėra lemiamas veiksnys. Net ir turėdamas polinkį į susirgimą žmogus gali niekada nesusirgti. Antras faktorius – aplinka. Tai – ir sąlytis su kancerogeninėmis medžiagomis, ir Černobylio pasekmės. Juk buvome perspėti, kad pasekmes patirsime po kelių dešimtmečių. Pavyzdžiui, įtakos susirgti odos vėžiu brandžiame amžiuje turi reikšmės saulės poveikis būtent vaikystėje“.

S. Birbilaitė kalba ir apie mitybą, bet jos taip pat nesureikšmina: „Pati viena savaime mityba stebuklų nepadarys. Dabar sveika mityba yra „ant bangos“ – galbūt todėl, kad būtent šį faktorių žmogus jaučiasi galįs kontroliuoti. Žinoma, mums reikia žinoti, kad gyvenantiems Lietuvoje labai sveika valgyti raugintus kopūstus, keptas morkas, orkaitėje keptus obuolius, bulves. Tačiau dažnai susirgę žmonės drastiškai pakeičia mitybos įpročius. Tai gali teigiamai juos veikti kaip placebo efektas, jeigu žmogui tai priimtina ir patinka. Tačiau jeigu sergantis dar ir valgo tai, kas jam visai neskanu, tai sukelia tik papildomą stresą. Nebus taip, kad pakeitę mitybą išgysime“.

Streso laikas neišgydo

Psichologė kalba ir apie gyvenimo būdo įtaką vėžiniams susirgimams atsirasti. „Svarbu atkreipti dėmesį, ar gerai išsimiegame. Ir suprasti, kad labiausiai mums kenkia ne staigus didelis stresas, o nuolatinis, kad ir nedidelis. Patyrę skaudžia netektį mes turime galimybę išliūdėti, išgedėti, sulaukti aplinkinių paramos. Didžiausią neigiamą įtaką mums daro nesibaigiantis, nuolatinis stresas, neišsimiegojimas, – aiškino psichologė. – Ir labai svarbi yra mūsų reakcija į stresą. Viena iš psichologinių teorijų tvirtina, kad neįveiktas stresas niekur savaime su laiku neišgaruoja. Stresas kaupiasi ir sumuojasi, ir kas kartą vis nauji sunkumai dar sunkiau išgyvenami, jeigu su ankstesniais nebuvo susitvarkyta“.

Keistis sunku, bet įmanoma

S. Birbilaitė sako, kad kūdikiai jau gimsta su įgimtu jautrumu. Ir vis dėlto reakciją į nepalankias aplinkybes jie ugdosi žvelgdami į artimųjų, visų pirma – tėvų, reakciją.

„Mūsų reakcija į stresą susiformuoja, bet ją galime keisti, nors ir nelengvai“, – sako psichologė ir duoda užduotį – sunerti abiejų rankų pirštus į kumštį. Tada paprašo atidžiai pasižiūrėti, kurios – kairės ar dešinės – rankos nykštys yra viršuje. Tuomet paprašo vėl atlikti tą patį pratimą, bet sukeičiant pirštus. Jeigu prieš tai buvo dešinysis nykštys viršuje, dabar sunerti pirštus taip, kad būtų kairysis. Ir atvirkščiai. Paaiškėja, kad tai padaryti nėra taip paprasta.

Sulaukiame paaiškinimo, kad kaip automatiškai suneriame pirštus, taip automatiškai, nemąstydami reaguojame į stresą. Ir jeigu mums prireikia įjungti mąstymą vien norint pakeisti pirštų padėtį kumštyje, tuo labiau reikia pastangų ir mokytis kitokios reakcijos į stresą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prezidentiniai reitingai: atsakius į šiuos keturis klausimus galima eiti lažintis dėl rinkimų rezultato (7)

Lapkričio mėnesio prezidentiniuose reitinguose toliau savo pozicijas tvirtina jų lyderis Gitanas...

Pensijų reformai ruošiamas planas B

Dar šių metų liepą Seimo parlamentinė opozicija kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl nuo...

Orai: gausesnis sniegas – tik trumpam (14)

Atkeliavusi sniego zona pirmadienio dieną iš Lietuvos po truputį trauksis. Keliai kai kur vis dar...

Itin nuožmus diktatorius savo aukų ramybėje nepaliko net po kankinančios mirties (117)

Idi Aminas ne be pagrindo įtraukiamas į nuožmiausių pasaulio diktatorių sąrašą. Tai...

Kraupus 14-metės iš Lietuvos nužudymas apauga vis naujomis detalėmis: tarnyboms buvo žinomas ir žudikas, ir jo auka (119)

16-metis, kaltinamas išžaginęs 14 m. Viktoriją, o paskui mirtinai uždaužęs ją į plaktuką...

Žvaigždės, kurių tam tikros kūno dalys tapo jų vizitinėmis kortelėmis: daugeliui teks pasukti galvą bandant pažinti

Žmones kartais labai paprasta atpažinti dėl tam tikrų jų išskirtinių ar į akis labiausiai...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (367)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Gudaitis po rungtynių susimušė su varžovu (29)

Artūras Gudaitis sekmadienį Italijos krepšinio čempionate surengė sėkmingą pasirodymą, tačiau...

Kaip meluoja filmų kūrėjai: kas iš tiesų nutinka, kai į automobilį pataiko kulka (35)

Automobiliai yra dažnas veiksmo filmų motyvas. Suderinkite automobilių gaudynes su susišaudymu...

Sabonis sustiprino savo pozicijas lygos lyderių sąraše, „Pacers“ pratęsė pergalių seriją

Ilgiausią savo šio sezono pergalių seriją NBA pirmenybėse pratęsė Indianos „Pacers“...