Miego norisi tuo pačiu metu
Nuo dešimto dešimtmečio pabaigos Harvardo universiteto psichiatrinės reabilitacijos centro psichologas Billas Anthony‘is tyrinėja dienos miego naudą. Jis nustatė, kad 20 minučių trukmės siesta perkrauna smegenų ląsteles, todėl gerėja atmintis ir žmogus efektyviai įsimena naujus duomenis. Kitų tyrimų duomenimis, miegas dieną 20 proc. paspartina protinę veiklą.
Neatsitiktinai daugelis genijų – nuo Archimedo, Isaaco Newtono, iki Victoro Hugo ir Andre Gide turėjo įprotį nusnūsti po pietų. Kaip sakoma, galėjo sau tai leisti – mums belieka pavydėti.
Siesta – šiltųjų kraštų šalių tradicija. Žodis kilęs iš lotyniško žodžio „Sexta“, t. y. „šeštas“. Šiuo atveju turima omenyje šešta dienos valanda – manoma, kad praėjus šešioms valandoms nuo pabudimo mums vėl norisi nusnūsti.
Miego tyrimų centro Tulūzoje neurologas Michaelas Tibergas patvirtino: „Žmogus genetiškai užprogramuotas 14–15 val. dienos užmigti. Šiuo metu dėmesys susilpnėja, limpa akys, galva pasidaro sunki. Vieni žmonės ima knapsėti, kitiems sunkiau susikaupti.“
„Popietiniu metu įvyksta daugiausiai kelių eismo įvykių“, – įspėja Paryžiaus mokslo muziejaus „Atradimų rūmai“ biologė Anna Marie Malabar, kuri yra ir parodos „Miegas, menas gyventi“ kuratorė.
Silpnumo ar brandos požymis?
„Kas valandą ar pusantros atsidaro vadinamasis „miego langas“ – 1–2 minutės, kai žmogui lengviausia užmigti, – aiškina M. Tibergas. – Tai archainis ritmas, mums įdiegtas gamtos. Pirmykščiai žmonės miegodavo dažnai po nedaug. Kad netaptum laukinių žvėrių grobiu, nebuvo galima ilgai būti vienoje vietoje.“
Leonardas da Vinci irgi praktikavo polifazinį miegą – po 15 min. kas dvi valandas. Galbūt čia ir yra jo gebėjimo produktyviai dirbti paslaptis.
Psichoneurologė iš Prancūzijos Lucille Garma teigia, kad mokėjimas gauti malonumo ir naudos iš dienos miego – brandos požymis: „Žmogus tampa suaugęs, kai pamėgsta dienos miegą. Juk mažiems vaikams liepia miegoti. Paauglystėje dauguma eina miegoti vėlai ir keliasi vėlai.“
Tačiau nereikia piktnaudžiauti dienos miegu, nes tai gali sukelti nemigą ir netgi depresiją. Dieną pakanka nusnūsti 20–30 minučių.
Miegas su taisyklėmis ir be jų
Amerikoje, „Facebook“ ir „Google“ kompanijose, dar toliau žengta – jose įrengtos patalpos meditacijoms.
Vos 20 minučių – tiek trunka vienas seansas – padeda atgauti dvasinę pusiausvyrą ir pripildo organizmą energijos. Atpalaiduojamą poveikį teikia spalvų terapija, raminamos melodijos ir elektromagnetinių bangų poveikį blokuojančios specialios plokštės.
Dviejų minučių pauzė
Iš esmės, norint perkrauti smegenis, pakanka nusnūsti 2 min. Galima net darbo vietoje, kėdėje. Pasiruoškite: išjunkite kompiuterio ekraną, išjunkite mobilųjį telefoną. Jeigu turite atskirą kabinetą, nuleiskite žaliuzes, išjunkite šviesą. Jei ne, tiesiog užsimerkite.
Mintyse ištarkite sau: „Noriu pailsėti ir galiu sau leisti visiškai atsitraukti nuo darbų. Paskui galėsiu dar produktyviau dirbti.“
Atpalaiduokite veidą, rankas ir kojas. Įsivaizduokite ką nors malonaus. Pvz., jūs gulite šezlonge paplūdimyje arba sėdite namuose mėgstamame fotelyje. Stebėkite kvėpavimą. Pajuskite, kaip su kiekvienu įkvėpimu jus pripildo naujos jėgos ir energija, su kiekvienu iškvėpimu pasišalina nuovargis, įtampa, nerimas ir rūpestis.
Atlikite šį pratimą, orientuodamiesi į iš anksto nustatytą laiką arba į savo pojūčius. Jei kartosite pratimą reguliariai, greitai išmoksite gauti maksimaliai naudos iš šių dviejų minučių, o mieguistumas praeis be kavos.
