aA
Žmonijos gydymasis augaliniais preparatais žinomas nuo seno. Kai preparato gamybai naudojamas visas augalas arba jo dalys ir vertinamas kompleksinis jo poveikis sveikatai – tai vadinama fitoterapiniu gydymu.
© Shutterstock nuotr.

Pasak specialistų, klasikinės medicinos atžvilgiu fitoterapija priskiriama papildančiajai arba alternatyviajai medicinai, o jos veiksmingumas vis labiau pripažįstamas, todėl ne veltui gydymasis augaliniais preparatais sparčiai populiarėja visame pasaulyje, sakoma pranešime spaudai.

Renkasi augalinius preparatus

Fitoterapija įgauna pagreitį ir sparčiai populiarėja daugelyje šalių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, JAV beveik ketvirtadalis suaugusiųjų renkasi augalinius preparatus ar maisto papildus kaip prevencines priemones organizmui stiprinti. Azijoje ir Afrikoje net apie 80 proc. žmonių vartoja augalinius preparatus.

Vienintelio tik fitoterapinių produktų gamintojo Lietuvoje „Innovative Pharma Baltics“ (IPB) direktorė Kristina Golovanova teigia, kad fitoterapiniai preparatai vis labiau populiarėja ir Lietuvoje bei kitose Europos šalyse. „Kai kurių tyrimų duomenimis, Lietuvoje apie 80 proc. pajutusių peršalimo simptomus renkasi vaistažolių arbatas, o vidutiniškai 60 proc. gyventojų augalinius preparatus vartoja ir norėdami sustiprinti imuninę sistemą, atmintį, įveikti stresą, nerimą ar nemigą, padėti širdies ar kraujagyslių sistemai“, – tendencijas vardija IPB direktorė K. Golovanova.

„Prancūzijoje ir Vokietijoje gyventojai, pirkdami paskirtus receptinius vaistus, įsigyja ir eterinių aliejų, ekstraktų ar arbatų. Gydymasis augaliniais preparatais populiarus, dažnai juos gyventojai renkasi ir be gydytojo rekomendacijų. Didžiojoje Britanijoje kaip gydymo metodas naudojamas ir augalinis arba aromaterapinis masažas“, – priduria K. Golovanova.

Augalinius vaistinius preparatus visuomenė mažiau išsivysčiusiose šalyse renkasi dėl palyginti nedidelės jų kainos, sintetinių vaistų neprieinamumo, tuo tarpu ekonomiškai stipriose valstybėse vertinamas augalinių preparatų saugumas ir veiksmingumas.

Kodėl fitoterapija veikia

Fitoterapinių preparatų veiksmingumas labai priklauso nuo sudėtyje esančių skirtingų augalų kombinacijų, nuo to, kaip augalų sukauptos medžiagos veikia viena kitą, koks jų kokybinis ir kiekybinis santykis. IPB direktorė teigia, kad gydantis fitoterapiniais preparatais jų sudėtinės medžiagos (įvairūs flavonodai, taninai, saponinai, kt.) veikia tam tikras žmogaus organizmo ląsteles, organus ir tokiu būdu padeda kovoti su liga.

„Gaminant fitoterapinius preparatus naudojamos žaliavos, dažniausiai išgautos iš viso augalo ar jo lapų, žiedų, šaknų, kitų dalių. Tokiu būdu pagamintuose natūraliuose ekstraktuose išsaugomos visos augalo kaupiamos medžiagos, kurios, veikdamos sinergiškai, padidina jų efektyvumą ir sumažina šalutinių poveikių riziką. Pavyzdžiui, priešuždegiminiuose fitoterapiniuose preparatuose esančios medžiagos slopina uždegimą sukeliančius faktorius ir pavartojus juos išnyksta odos paraudimai, susilpnėja uždegimo sukelti skausmai, temperatūra“, – apie augalinių preparatų naudą pasakoja K. Golovanova.

Tačiau specialistė atkreipia dėmesį, kad fitoterapinių preparatų veikimas gali pasireikšti po kelių dienų ar savaičių, tad rekomenduojama stebėti savo savijautą ir preparatus vartoti pasitarus su gydytoju, vaistininku ar fitoterapeutu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Bogušienė kirto ministerijai: turime išsaugotą susirašinėjimą, po kurio ir margarinas virto sveiku produktu papildyta SAM komentaru (70)

Maisto technologė Raminta Bogušienė antradienį išplatino spaudos pranešimą, kuriame kaltina...

Sinoptikų prognozė – be šviesių akimirkų: rytoj ryte pasiruoškite gramdyti ledą (6)

Sinoptikė Izolda Marcinonienė perspėja, kad ateinanti naktis gali atnešti dar didesnių...

Venclova: kalbos, kad popiežių pasitiko per tamsios veido spalvos mergaitė, – pražūtingos Lietuvai (588)

Kalbos apie tai, kad popiežių pasitikusi mergaitė buvo per tamsios veido spalvos – pražūtinga...

Užsimojo patikrinti sostinės darželius ir mokyklas: paaiškės, kur sąlygos neatitinka higienos normų

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuo šiandienos,...

Vainienę juokina 12 Skvernelio laiškų: gali ir dievui parašyti, bet nesitikėk stebuklų (298)

Bent vieną laišką su kvietimu investuoti Lietuvoje premjeras Saulius Skvernelis galėjo įteikti...

„Mano eksperimentas“: pomidorų auginimo paslaptis – firminis dilgėlių užpilas

Paaiškėjo DELFI Agro organizuojamo „Mano eksperimentas“ konkurso rugpjūčio mėnesio...

Paksas nesiliauja: savo siūlymais gąsdina ekspertus (552)

Neseniai sumanymą organizuoti referendumą dėl lito sugrąžinimo deklaravęs europarlamentaras...

Šaltinis: Rusija ruošia grėsmingus povandeninius laivus (218)

Rusijos povandeninis laivynas, aprūpintas tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis su...

Martynas Tyla griežtai nesutinka su išgirstu teismo verdiktu, žada jį apskųsti: čia jau virš visko (12)

Antradienį Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad žinomas prodiuseris Martynas Tyla namo,...

Seimas siunčia dar vieną žinią antstoliams: nori riboti atlyginimus balsavo vienbalsiai (125)

Antradienį Seime prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa...