Žmonijos gydymasis augaliniais preparatais žinomas nuo seno. Kai preparato gamybai naudojamas visas augalas arba jo dalys ir vertinamas kompleksinis jo poveikis sveikatai – tai vadinama fitoterapiniu gydymu.
© Shutterstock nuotr.

Pasak specialistų, klasikinės medicinos atžvilgiu fitoterapija priskiriama papildančiajai arba alternatyviajai medicinai, o jos veiksmingumas vis labiau pripažįstamas, todėl ne veltui gydymasis augaliniais preparatais sparčiai populiarėja visame pasaulyje, sakoma pranešime spaudai.

Renkasi augalinius preparatus

Fitoterapija įgauna pagreitį ir sparčiai populiarėja daugelyje šalių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, JAV beveik ketvirtadalis suaugusiųjų renkasi augalinius preparatus ar maisto papildus kaip prevencines priemones organizmui stiprinti. Azijoje ir Afrikoje net apie 80 proc. žmonių vartoja augalinius preparatus.

Vienintelio tik fitoterapinių produktų gamintojo Lietuvoje „Innovative Pharma Baltics“ (IPB) direktorė Kristina Golovanova teigia, kad fitoterapiniai preparatai vis labiau populiarėja ir Lietuvoje bei kitose Europos šalyse. „Kai kurių tyrimų duomenimis, Lietuvoje apie 80 proc. pajutusių peršalimo simptomus renkasi vaistažolių arbatas, o vidutiniškai 60 proc. gyventojų augalinius preparatus vartoja ir norėdami sustiprinti imuninę sistemą, atmintį, įveikti stresą, nerimą ar nemigą, padėti širdies ar kraujagyslių sistemai“, – tendencijas vardija IPB direktorė K. Golovanova.

„Prancūzijoje ir Vokietijoje gyventojai, pirkdami paskirtus receptinius vaistus, įsigyja ir eterinių aliejų, ekstraktų ar arbatų. Gydymasis augaliniais preparatais populiarus, dažnai juos gyventojai renkasi ir be gydytojo rekomendacijų. Didžiojoje Britanijoje kaip gydymo metodas naudojamas ir augalinis arba aromaterapinis masažas“, – priduria K. Golovanova.

Augalinius vaistinius preparatus visuomenė mažiau išsivysčiusiose šalyse renkasi dėl palyginti nedidelės jų kainos, sintetinių vaistų neprieinamumo, tuo tarpu ekonomiškai stipriose valstybėse vertinamas augalinių preparatų saugumas ir veiksmingumas.

Kodėl fitoterapija veikia

Fitoterapinių preparatų veiksmingumas labai priklauso nuo sudėtyje esančių skirtingų augalų kombinacijų, nuo to, kaip augalų sukauptos medžiagos veikia viena kitą, koks jų kokybinis ir kiekybinis santykis. IPB direktorė teigia, kad gydantis fitoterapiniais preparatais jų sudėtinės medžiagos (įvairūs flavonodai, taninai, saponinai, kt.) veikia tam tikras žmogaus organizmo ląsteles, organus ir tokiu būdu padeda kovoti su liga.

„Gaminant fitoterapinius preparatus naudojamos žaliavos, dažniausiai išgautos iš viso augalo ar jo lapų, žiedų, šaknų, kitų dalių. Tokiu būdu pagamintuose natūraliuose ekstraktuose išsaugomos visos augalo kaupiamos medžiagos, kurios, veikdamos sinergiškai, padidina jų efektyvumą ir sumažina šalutinių poveikių riziką. Pavyzdžiui, priešuždegiminiuose fitoterapiniuose preparatuose esančios medžiagos slopina uždegimą sukeliančius faktorius ir pavartojus juos išnyksta odos paraudimai, susilpnėja uždegimo sukelti skausmai, temperatūra“, – apie augalinių preparatų naudą pasakoja K. Golovanova.

Tačiau specialistė atkreipia dėmesį, kad fitoterapinių preparatų veikimas gali pasireikšti po kelių dienų ar savaičių, tad rekomenduojama stebėti savo savijautą ir preparatus vartoti pasitarus su gydytoju, vaistininku ar fitoterapeutu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Naujausia statistika: kuriose įmonėse algos skiriasi labiausiai (37)

Tarp didžiausių darbdavių daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų darbuotojų atlyginimai...

Indrė Makaraitytė. Klausimus, kurių neužduoda Landsbergis, paklausia Karbauskis (89)

– Sąžiningai pasakykite, jeigu jūs išeitumėte iš politikos, jūs neperimtumėte iš mamos savo...

Maldeikienė: iš Dalios Grybauskaitės šito nesitikėjau (557)

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniai pranešimai – lėkšti, o viešai skelbtas jos galimas...

Dvi šalys prieš Rusiją imasi veiksmų dėl virš Ukrainos numušto lainerio „Bellingcat“ įvardijo atsakingą pareigūną (352)

Australija ir Nyderlandai oficialiai apkaltino Rusiją 2014 metais numušus MH17 lėktuvą virš...

Ilgai tylėjusi Pikul advokatė įvertino Jasaičių dramą: papasakojo, kodėl Oksanai iš skyrybų pasipelnyti nepavyks (122)

Dainininkės, vizažo meistrės Oksanos Pikul ir krepšininko Simo Jasaičio santykių drama tapo...

DELFI eksperimentas: ar atpažįstame tikrų lietuviškų braškių skonį (11)

Pirmosios lietuviškos braškės šį pavasarį buvo apipintos legendomis. Ne vieną šokiravo jų...

„Samsung“ dėl telefonų dizaino kopijavimo „Apple“ turės sumokėti milžinišką baudą (1)

Pietų Korėjos technologijų milžinas „Samsung“ privalo sumokėti konkurentui „Apple“ 539...

Kaip per paskutinį skambutį apsirengė elitinės gimnazijos moksleiviai (96)

Penktadienį Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos prieigose būrėsi daugybė pasipuošusių...

Cukraus atsisakęs Rimvydas Širvinskas-Makalius: dabar man per saldžios net vynuogės! (13)

Pasitikdamas vasarą verslininkas, keliautojas Rimvydas Širvinskas-Makalius ryžosi avantiūrai:...

Dėl nėštumo paplūdimio tinklininkė Povilaitytė stabdo karjerą, žinia nustebino federaciją (19)

Lietuvos paplūdimio tinklininkams šis sezonas kaip niekad įtemptas. Tarptautinė tinklinio...