Kokios gali būti raumenų skausmo rūšys? Ką reikėtų žinoti, norint išvengti raumenų skausmo?
Dažniausiai pasitaikančios raumenų skausmo rūšys
Su trauma susijęs raumenų skausmas – jis gali pasireikšti iš karto po raumenų pažeidimo ar šiek tiek vėliau. Trauminis raumenų skausmas pasižymi didesniu intensyvumu ir aštrumu. Tikroji skausmo priežastis paprastai aiški. Geriausia po traumos skirti ramybės režimą pažeistai vietai, 2–3 paras ją šaldyti (tik vėliau galima šildyti) ir vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Vėliau gali būti naudinga fizioterapija ir masažai;
Su fiziniu krūviu susijęs raumenų skausmas – paprastai toks skausmas stiprėja fizinio krūvio metu. Jis jaučiamas tol, kol fizinė veikla nenutraukiama arba kol nesumažinamas jos krūvis. Geriausiai padeda fizinio krūvio apribojimas – tuomet skausmas susilpnėja ar visai dingsta. Tokiu atveju labiausiai padeda poilsis, kuris būtinas raumenų atsigavimui;
Mėšlungis arba raumenų spazmai – tai nevalingi, mėšlungiški raumenų susitraukimai, kuriems būdingas gana didelis skausmingumas. Raumenų spazmai dažniausiai apima apatines galūnes. Mėšlungio pasireiškimo priežastys gali būti pačios įvairiausios. Dažniausiai tai pernelyg didelis fizinis krūvis, nervinė įtampa, staigus temperatūros pasikeitimas, magnio trūkumas, kai kurios centrinės nervų sistemos ligos;
Raumenų skausmo sindromas – dažniausiai pacientai tokį raumenų skausmą apibūdina kaip nestiprų, tačiau įkyriai maudžiantį ir ilgą laiką gyvenimo kokybę trikdantį skausmą. Raumenų skausmo sindromas dažnai diagnozuojamas po sunkesnių traumų. Jis taip pat gali pasireikšti dėl pernelyg didelio fizinio krūvio, didelės nervinės įtampos (pervargimo), netaisyklingos laikysenos, kai kurių ligų, pavyzdžiui, artrito. Su raumenų skausmo sindromu kovoti padeda speciali mankšta, fizioterapija, atpalaiduojančios veiklos.
Rūpestis savo sveikata padeda išvengti raumenų skausmo
Pateikiame svarbiausius patarimus, padedančius išvengti raumenų skausmo:
- Prieš aktyvesnę fizinę veiklą būtina atlikti apšilimo pratimus, o po užsiėmimo reikėtų atlikti raumenų atpalaidavimo pratimų. Apšilimo pratimai padeda sušildyti raumenis, tempimo pratimai ištempia skaidulas, todėl jos tampa atsparesnės didesniam fiziniam krūviui;
- Pradėjus sportuoti po ilgesnės pertraukos būtina fizinį krūvį didinti pamažu. Iš karto užsibrėžiami pernelyg dideli tikslai labai didina įvairių traumų riziką. Taigi treniruočių intensyvumą reikėtų didinti po truputėlį, neskubant – geriausia konsultuotis su profesionaliais sporto instruktoriais ir kineziterapeutais, nes sportuojant netaisyklingai galima sulaukti daugiau žalos, nei gauti naudos;
- Raumenis būtina saugoti – sporto metu negalima atlikti pernelyg staigių ir grubių judesių. Reikia vengti stiprių temperatūros pokyčių, skersvėjo ir naudoti specialias apsaugos priemones, padedančias sumažinti traumų riziką;
- Reikia rūpintis savo mityba, nes raumenų „savijauta“ labai priklauso ir nuo to, ar mityba sveika ir subalansuota, ar joje netrūksta svarbiausių raumenų atsinaujinimui ir funkcijos palaikymui reikalingų maistinių medžiagų. Mityboje turi netrūkti nei įvairių baltymų, nei sveikųjų riebalų, nei sudėtinių angliavandenių, nei vitaminų ir mineralų. Raumenų funkcijai ypatingai svarbus kalcis, kalis, magnis, B grupės vitaminai ir kt.;
- Būtina rūpintis savo laikysena – netaisyklinga laikysena yra vienas svarbiausių kaklo, pečių juostos ir nugaros raumenų skausmo rizikos faktorių;
- Darbo vieta turi būti ergonomiška, o miegui skirtas čiužinys – kokybiškas. Verta investuoti į šių daiktų kokybę, nes jie iš tiesų labai reikšmingai nulemia tai, kaip kasdien jaučiasi žmogus.
