aA
Šaltuoju metų laiku ypač padaugėja įprastų susirgimų kvėpavimo takų infekcijomis. Viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų ligas dažniausiai sukelia virusai ir bakterijos, su kuriomis kovoja žmogaus imuninės ląstelės ir fermentai, dar vadinami enzimais.
Rauginti kopūstai
Rauginti kopūstai
© Shutterstock nuotr.

Šių cheminių medžiagų galima rasti gamtoje, tačiau žmogaus organizmas pats sintetina apie 10 tūkst. enzimų, kurie reguliuoja visus fiziologinius organizmo procesus ir yra svarbūs imuninei sistemai. Jeigu tokių fermentų dėl kažkokių priežasčių organizmas ima nebegaminti arba jie tampa neaktyvūs, sutrinka žmogaus sveikata ir ima vystytis lėtinės ligos.

Remiantis statistika, dažniausiai ir sunkiausiai peršalimo ligomis serga vaikai bei pagyvenę žmonės. Vaiko organizmas ir jo imuninė sistema dar nesubrendę, enzimų gaminama mažiau, todėl sergama dažniau ir ilgiau: virusologų atlikto tyrimo duomenimis, vaikai iki pilnametystės peršalimo ligomis vidutiniškai suserga 60 kartų, tai yra, 3-12 kartų per metus. Dažniau dėl kvėpavimo takų ligų nei moksleiviai kenčia ikimokyklinio amžiaus vaikai – atitinkamai sergama 3-4 ir 6-8 kartus per metus.

Senstant enzimų gamyba taip pat mažėja, bet organizmui dėl įvairių alinančių veiksnių šių fermentų regeneracijai reikia vis daugiau, todėl manoma, kad enzimų trūkumas gali būti viena senėjimo priežasčių.

Anksčiau buvo teigiama, kad organizmas pats pagamina reikiamą kiekį enzimų normaliam funkcionavimui, tačiau šiais laikais dėl aplinkos poveikio ir suprastėjusios mitybos jų nebepakanka. Natūralus enzimų šaltinis yra švieži ir džiovinti vaisiai, daržovės bei fermentuoti maisto gaminiai, bet termiškas apdorojimas aukštesnėje nei 45 laipsniai temperatūroje bei pramoniniai procesai juose sunaikina daugumą fermentų – taip organizmas virškinimui sunaudoja visų kūno audinių ir organų regeneracijai skirtus sisteminius enzimus.

Enzimų organizme taip pat sumažėja vartojant alkoholinius gėrimus, rūkant, nuolat patiriant stresą, nesveikai maitinantis ir kitaip alinant organizmą. Dėl šių cheminių medžiagų trūkumo ilgiau sergama, blogiau gyja žaizdos, ūmūs uždegimai dažniau išsivysto į chroniškus.

Peršalus ar prasidėjus uždegimui dėl traumos bei ligos, sisteminių enzimų poreikis padidėja, tačiau, jeigu organizmas jais nebesugeba apsirūpinti pats, reikalingi sisteminio poveikio enzimų preparatai.

Daugiau kaip prieš 50 metų austrų profesorius Maksas Wolfas sugebėjo išgryninti enzimus iš natūralių produktų, tokių kaip ananasas, papaja, veršelių kasa, ir sutalpinti į vieną tabletę, padengta skrandžio sultims atspariu sluoksniu, kad žmogus, išgėręs tabletę, galėtų papildyti savo enzimų atsargas.

Enzimų terapija – tai įvairių ligų gydymas natūraliais augalinės ar gyvulinės kilmės fermentais, kurie stiprina imuninę organizmo sistemą, mažina kraujagyslių pralaidumą, neutralizuoja uždegimą ir „suvirškina“ žuvusias ląsteles, taip pat pagreitina pažeistų ląstelių atsinaujinimą, o greita uždegimo „lokalizacija“ neleidžia infekcijai išplisti į gretimus audinius.

Enzimai neslopina paties uždegimo, o tik pagreitina jo natūralią eigą, t.y. padeda organizmui susitvarkyti pačiam. Organizme esant pakankamam enzimų kiekiui, gerėja kraujotaka ir audinių aprūpinimas deguonimi, nyksta audinių patinimas, mažėja skausmas. Kai ligos gydymas reikalauja antibiotikų, enzimai pagerina šių medikamentų „transportavimą“ į uždegimo vietą, taip suefektyvindami gydymą.

„Įrodyta, kad, vartojant su antibiotikais, enzimai mažina bakterijų išgyvenamumą: laboratorijoje atliktame tyrime nustatyta, jog, gydantis enzimų terapija kartu su antibiotikais, sumažėja bioplėvelių, dengiančių ligas sukeliančias bakterijas atsparumas, jos darosi plonesnės, nepatvarios, tad gydymas antibiotikais tampa efektyvesnis. Enzimai, sustiprindami antibiotikų poveikį mikroorganizmams, mažina bakterijų atsparumą ir išgyveninamumą – taip sveikstama greičiau, antibiotikų vartoti reikia mažiau, tad imunitetas nenualinamas ir gali pats kovoti su bakterijomis“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto profesorė Nijolė Savickienė.

Enzimų terapija itin veiksminga esant ūmiems ir lėtiniams uždegimams, kurių dažnai nepavyksta išgydyti įprastais vaistais, onkologinių, dermatologinių ir reumatinių ligų gydymui, taip pat sergant sinusitu, angina, bronchitu, plaučių uždegimu ar kitomis kvėpavimo sistemos ligomis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kęsto Komskio verslas žlunga nesumokėjęs našlaičiams (132)

Vilnietė Simona Kibirkštytė viena augina du mažus vaikus. Be tėvo juos paliko tragiška avarija,...

Pirkėjams rūpi ne tik kaina: už skandalus įmonės sumoka kritusiais pardavimo rodikliais (41)

Lietuviai skaito produktų etiketes, o specialūs produktų žymėjimai, tokie kaip „ekologiška“...

Nuramino dėl Vilniuje įtarto koronaviruso atvejo: visi mėginiai neigiami (122)

Dėl koronaviruso tirto iš šiaurės Italijos grįžusio vyro mėginiai buvo neigiami, patvirtino...

Italija ištikta šoko, pirminio koronaviruso šaltinio nustatyti nepavyksta šalį krečia ir politikų rietenos (34)

Europoje kilusios koronaviruso bangos paliestoje Italijoje tolydžio plinta panika. Šalies...

Mirė Sausio 13-osios byloje kaltu pripažintas buvęs sovietų gynybos ministras (41)

Maskvoje mirė buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas , pranešė Rusijos...

Koronavirusui skverbiantis į Europą, prognozuojamos pasekmės: Lietuvos ekonomikai tai atsilieps (22)

Lietuvos ekonomikai Kinijoje ir Šiaurės Italijoje siaučiančio koronaviruso pasekmės bus...

Ant suolo lemiamu metu paliktas Motiejūnas: Kinijoje gynybos principai kitokie

Donato Motiejūno sugrįžimas į Lietuvos rinktinę nebuvo rožėmis klotas. Pasitelkęs savo...

The Economist

Vėl paverskime Europą nuobodžia! (1)

ES ginčijasi dėl smulkmenų ir džiaugiasi grįžusiu nuobodžiu stabilumu.

Bankai nespėja dalyti paskolų, tačiau NT analitikas ragina pradėti galvoti logiškai (46)

Ekonomistai jau kelerius metus viešojoje erdvėje kalba, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja. Vienas iš...

Euras reaguoja į pasaulinio finansavimo isteriją: sunku atremti kitų valiutų patrauklumą (28)

Dar per anksti skelbti apie euro traukimąsi, net po prasčiausios jo metų pradžios nuo 2015 metų....

|Maža didelių žinių kaina