aA
Moterų krūtys labai nevienodos. Tuo, matyt, įsitikinote dar paauglystėje, atėjus metui įsigyti liemenėlę. Tik nesvarbu, kiek esate jomis patenkinta, tai vis tiek yra jūsų tapatybės dalis, ne tik nuolat primenanti, kad esate moteris, bet ir pranešanti apie begalę įvairių individualių organizmo pokyčių, kaip antai padidėjęs svoris, nėštumas ar hormonų svyravimai.
© Fotolia

Krūtys, deja, signalizuoja ne tik apie pokyčius, bet ir apie sveikatos problemas. Daugiausia baimės, matyt, kelia mintys apie vėžį, tad ir didžiausias išgąstis apima užčiuopus krūtyje gumbelį arba sukietėjimą, mat kaip tik jis signalizuoja apie galimą ligą.

Nerimą didina ir tai, kad, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose krūties vėžys yra antras pagal dažnumą moteris ištinkanti onkologinis susirgimas. Remiantis JAV kovos su vėžiu organizacijos „American Cancer Society“ (ACS) duomenimis, krūties vėžiu suserga net 1 iš 8 amerikiečių.

Žinia, kad moterys vis rečiau miršta nuo krūties vėžio, nuteikia optimistiškai.

„Vėžys jau nebėra ta liga, kuriai nebūtų galima užbėgti už akių. Moterys savo gyvensena daro kur kas didesnį poveikį ligos pasireiškimui, nei pačios mano“, – sako gydytoja radiologė Margaret I. Cuomo, knygos „A World Without Cancer“ autorė.

Specialistė teigia, kad viskas, ką mes darome nuo tos akimirkos, kai atsibundame, t. y. ką valgome, geriame, kaip intensyviai sportuojame, ar vengiame parabenų ir kitų kancerogenams priskiriamų cheminių medžiagų, yra genetiškai užkoduotus procesus suaktyvinantys arba prislopinantys, taigi, ir vėžį lemiantys veiksniai. Daugelio rūšių vėžio rizika gerokai sumažėja laikantis sveikos gyvensenos, rašoma portale prevention.com.

Deja, didžiausias rizikos veiksnys susirgti šia liga yra faktas, kad jūs moteris. Laimei, galima imtis tam tikrų toliau išvardytų priemonių ir tikimybė, kad liga išsivystys, gerokai sumažės.

Išsiaiškinkite krūtų audinio tankį

Kodėl tai svarbu. Žinant, ar krūties audinys tankus, lengviau suprasti, kokia prevencija aktuali. Kuo daugiau vietos krūtyje užima krūties audinys, palyginti su riebalais (tai paprastai būdinga jaunesnėms moterims), tuo sunkiau nustatyti vėžį mamogramoje, kadangi tiek auglys, tiek krūties audinys atrodo kaip baltos dėmės (riebalai atvaizde matomi kaip tamsios sritys).

Dar svarbiau tai, kad tankaus krūtų audinio savininkėms kyla net šešiskart didesnė vėžio išsivystymo rizika. Kodėl taip yra, specialistai užtikrintai paaiškinti negali. Minėtina, kad bent Jungtinėse Valstijose krūties audinio tankio nustatymas dar nėra priskirtas prie standartinių tyrimų, todėl gydytojų vertinimai laikytini subjektyviais.

Ką galime padaryti, kad krūties vėžio rizika bent kiek sumažėtų
© Shutterstock

Ką daryti. Net ir tuo atveju, jei jūsų krūtų audinys nėra tankus, patariama reguliariai tikrintis. Jei tankis didelis, tikrai jo nesumažinsite (jis pats su amžiumi mažėja), tačiau jausitės saugiau paprašę gydytojo skirti tikslesnių duomenų suteikiantį magnetinio rezonanso arba ultragarso tyrimą. Taip pat pravartu nuo standartinės mamografijos pereiti prie pažangesnės. Skaitmeniniai mamografai pateikia kontrastingesnį vaizdą, todėl gydytojui bus lengviau matyti tankaus audinio srityse įvykusius pakitimus.

Būkite fiziškai aktyvios

Kodėl tai svarbu. Sportas nuo vėžio apsaugo dėl kelių priežasčių. Visų pirma, sportuojant lengviau kontroliuoti kūno svorį. Kaip rodo vienas ACS inicijuotas tyrimas, moterys, kurios per amžiaus tarpsnį nuo 18 iki 40 metų priauga 9–15 kilogramų, patenka į didesnės vėžio rizikos grupę nei tos, kurios tepriauga ne daugiau kaip 3 kilogramus.

Kaltę tenka suversti estrogenams, stimuliuojantiems ląstelių gamybą, taigi, ir krūties vėžio atsiradimą. Iki menopauzės didžiausia dalis estrogenų gaminama kiaušidėse, tačiau po menopauzės kiaušidės nustoja gaminti šiuos hormonus ir jie virsta riebaliniu audiniu. Kuo didesnę moters kūno dalį užima riebalai, tuo daugiau jos organizme estrogenų.

Antra, sportuojant kinta estrogenų metabolizmas. Kitaip sakant, reguliariai fizine veikla užsiimančių moterų organizme pakinta gerųjų ir blogųjų, DNR pažeidžiančių, estrogenų santykis – gerųjų kiekį nurodantis koeficientas padidėja maždaug 25 proc. „Remiantis atliktais tyrimais, kuo šis koeficientas didesnis, tuo mažesnė susirgimo krūties vėžiu tikimybė“, – sako Minesotos universiteto profesorė Mindy Kurzer.

Ką daryti. Tikrai neturite pradėti treniruotis taip, it ruoštumėtės olimpiadai. Net 1,2–2,5 valandos spartaus ėjimo krūties vėžio riziką sumažina 18 proc. ACS rekomendacijose nurodoma, kad norint apsisaugoti ne tik nuo krūties, bet ir nuo bet kurios kitos rūšies vėžio, per savaitę pakanka 150 minučių vidutinio intensyvumo treniruočių. Vadinasi, turėtumėte mankštintis po pusvalandį penkias dienas per savaitę.

Ką galime padaryti, kad krūties vėžio rizika bent kiek sumažėtų
© Shutterstock

Išsiaiškinkite, ar vėžys buvo paplitęs tarp giminių

Kodėl tai svarbu. Maždaug 5–10 proc. visų vėžių, įskaitant ir krūties, yra paveldimi, iš kartos į kartą per mutavusius genus perduodami susirgimai. Svarbu išsiaiškinti ne tik motinos, bet ir tėvo giminės ligų istoriją.

Domėtis turite ne tik krūties, bet ir kitomis vėžio rūšimis. Pavyzdžiui, mutavusių genų BRCA1 ir BRCA2 nešiotojais gali būti ir vyrai, o tokios mutacijos didina ne tik krūties, bet ir kiaušidžių vėžio grėsmę moterims, prostatos ir sėklidžių vėžio grėsmę vyrams, taip pat kasos vėžio grėsmę abiejų lyčių atstovams. Remiantis tyrimais, maždaug 72 proc. BRCA1 ir 69 proc. BRCA2 mutaciją paveldėjusių moterų, tikėtina, susirgs krūties vėžiu anksčiau nei sulauks 80 metų.

Paveldimumą gali rodyti tiek motinos, tiek tėvo giminėje besikartojančios diagnozės, todėl būtinai pasidomėkite antros ir net trečios eilės giminaičių (tetų, dėdžių, pusseserių ir t. t.) sveikata.

Ką daryti. Jei giminės istorija kelia jums nerimą, pagalbos verta kreiptis į genetikos specialistą. Pavyzdžiui, šokių trenerė Suzanne Citere, išstudijavusi savo giminės ligas (jos motina visiškai jauna mirė nuo krūties vėžio, o abu seneliai iš motinos pusės, taip pat motinos brolis bei sesuo – nuo kitų rūšių vėžio), kreipėsi į genetikos konsultantą. Šis rekomendavo išsitirti. Kai tyrimas parodė, kad S. Citere iš tiesų turi mutavusį BRCA2 geną, ji priėmė drastišką sprendimą – ryžosi profilaktinei mastektomijai.

„Genetika – ypač sudėtinga sritis. Genetikos konsultantai ne tik pateiks tiksliausią, šiuolaikiniais tyrimais pagrįstą su jums kylančia rizika susijusią informaciją, bet ir padės apsispręsti, ar apskritai verta išsitirti genetiškai“, – sako nacionalinio paramos tinklo FORCE, skirto didelę krūties ir kiaušidžių vėžio riziką patiriantiems žmonėms, įkūrėja Sue Friedman.

Venkite rentgenologinių tyrimų, jei jie nebūtini

Kodėl tai svarbu. Paradoksalu, tačiau mamogramos, nors ir būtinos diagnozuojant vėžį, atliekamos naudojant DNR mutaciją galinčią nulemti jonizuojančiąją spinduliuotę, todėl kartais būgštaujama, kad jas reikėtų priskirti prie vėžio riziką didinančių veiksnių.

Tai jokiu būdu nereiškia, kad turite atsisakyti mamografinių tyrimų.

„Atliekant mamografiją, naudojama tik labai nedidelė spindulių dozė. Jei laikomasi bendrųjų nurodymų, jokių pasekmių ji sukelti neturėtų, – sako JAV nacionalinio vėžio institute vykdomai epidemiologijos ir biologinės statistikos programai vadovaujantis Robertas N. Hooveris. – Tas pats pasakytina ir apie burnos ertmės rentgeno tyrimus bei oro uostuose vykdomą patikrą. Taigi, jei gydytojas rekomenduoja diagnostinį rentgenologinį tyrimą, vadinasi, minimalios spindulių dozės poveikio rizika yra mažesnė nei galimybė diagnozuoti įtariamą susirgimą.“

Vis dėlto esama išimčių. Moterys, kurioms buvo taikyta radioterapija, kaip, pavyzdžiui, Hodgkino limfomos gydymo būdas, atsiduria gerokai didesnės krūties vėžio rizikos grupėje. Taip pat reikia pasakyti, kad rizika tiesiogiai priklauso nuo gautos spindulių dozės ir pacientės amžiaus (kuo jaunesnė moteris, tuo labiau padidėja rizika).

Ką daryti. Remiantis JAV Maisto ir vaistų administracijos rekomendacijomis, rentgenologinės procedūros turi būti atliekamos tik tada, jei jas skiriantis medikas laiko jas būtinomis, norint atsakyti į konkretų klinikinį klausimą arba parinkti tinkamą terapiją. Taigi, jei gydytojas nurodo, kad turite išsitirti rentgenologiniu metodu, būtinai išsiaiškinkite, kodėl tai būtina.

Nepiktnaudžiaukite pakaitine hormonų terapija

Kodėl tai svarbu. JAV vykdytos programos „Women’s Health Initiative“ iniciatoriai nurodo, kad ilgalaikis estrogenų ir progestinų derinio vartojimas menopauzės simptomams palengvinti, net 24 proc. padidina krūties vėžio riziką.

„Hormonų terapiją praktikuojanti moteris turėtų atsižvelgti į potencialiai padidėjančią krūties vėžio riziką ir, įvertinusi jos aktualumą, apriboti preparatų vartojimo trukmę, – sako Niujorke veikiančio Sloano ir Ketteringo onkologijos centro krūtų chirurgė Mary L. Gemignani. – Vis dėlto esant didelei krūties vėžio rizikai, moteris turėtų apskritai atsisakyti hormonų terapijos, nebent jai pašalinamos kiaušidės ir ji patiria vadinamąją chirurginę menopauzę.“

Ką daryti. Jei į ypač didelės krūties vėžio rizikos grupę nepatenkate, dėl varginančius menopauzės simptomus mažinančios hormonų terapijos vis tiek verta pasikonsultuoti su gydytoju. Turite apsibrėžti mažiausią įmanomą padėti galinčią dozę ir gydymą tęsti kiek galima trumpiau.

Pradėjus hormonų terapiją, rekomenduojama kas 3–6 mėnesius kartu su gydytoju pakartotinai įvertinti jos būtinumą, taip pat pasidomėti alternatyviais simptomų lengvinimo būdais.

Maitinkite krūtimi

Ką galime padaryti, kad krūties vėžio rizika bent kiek sumažėtų
© Shutterstock


Kodėl tai svarbu. 6 mėnesius ištisai krūtimi maitinančioms moterims mirties nuo vėžio tikimybė sumažėja 10 proc., palyginti su tomis, kurios krūtimi nemaitina. Kodėl taip yra? Krūtimi maitinančios moterys neserga mėnesinėmis, todėl mažėja per gyvenimą praeinančių menstruacijų ciklų skaičius, o tai byloja apie mažesnį estrogenų kiekį.

Ką daryti. „Duomenų, įrodančių kad maitinimas krūtimi mažina vėžio riziką, yra užtektinai, – sako medicinos specialistas Otisas Brawley. – Jei jauna mama gali maitinti krūtimi, ji būtinai turėtų pasistengti.“ Taigi, maitinimas krūtimi naudingas ne tik kūdikiams, bet ir jų mamoms.

Taisyklingai maitinkitės

Kodėl tai svarbu. Tolydžio daugėja įrodymų, kad maisto racionas turi įtakos vėžio rizikai. Pavyzdžiui, Harvardo universiteto mokslininkai neseniai išsiaiškino, kad moterims, kurių kraujyje buvo nustatyta ypač didelė karotinoidų, įskaitant likopeną ir beta karotiną, koncentracija, rizika susirgti krūties vėžiu yra 19 proc. mažesnė nei toms, kurių kraujyje karotinoidų lygis žemesnis. Karotinoidai – tai ryškūs pigmentai, veikiantys kaip antioksidantai. Jų aptinkama vaisiuose ir daržovėse – morkose, saldžiosiose bulvėse, pomidoruose, raudonose paprikose, taip pat žalialapėse daržovėse.

Nuo krūties vėžio gali padėti apsisaugoti ir kiti fitonutrientai, kaip antai sulforafanas, kurio aptinkama bastutinių augalų šeimos daržovėse, pavyzdžiui, brokoliuose.

Ką daryti. ACS rekomendacijose nurodoma, kad per dieną reikia suvalgyti ne mažiau kaip 2,5 puodelio vaisių ir daržovių, be to, riboti apdorotus maisto produktus, raudonąją mėsą, rinktis visagrūdžius gaminius.

Pagaliau, atsisakykite alkoholio, kuris irgi didina krūties vėžio riziką.

Kuo anksčiau išsitirkite

Kodėl tai svarbu. Jei krūties vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, prognozės jį išgydyti paprastai nuteikia optimistiškai. Anot ACS, net 99 proc. pacienčių, kurioms krūties vėžys buvo diagnozuotas anksti, bent penkerius metus pavyksta sėkmingai kovoti su šia liga, jai neišplintant į kitus organus.

Krūtys, krūties vėžys
Krūtys, krūties vėžys
© Shutterstock

Ką daryti. Jei priklausote vidutinės rizikos grupei (t. y. giminėje vėžinių susirgimų nepasitaikė), sulaukus 50 metų rekomenduojama kas 1–2 metus kreiptis dėl mamografinio tyrimo ir klinikinės krūtų patikros. Kai kurios organizacijos mamogramas rekomenduoja darytis perkopus ketvirtąją dešimtį. Vis dėlto geriausią sprendimą pasiūlys jūsų gydytojas.

Atkreipkite dėmesį į įprastą savo krūtų būklę, kad prireikus gydytojui galėtumėte tiksliai nupasakoti visus pastebėtus išvaizdos arba čiuopiant nustatomus pakitimus. Taip pat atminkite, kad gydytojui būtina pranešti apie spenelių kraujavimą arba ant jų susiformuojančią plutelę. Sunerimti derėtų ir pajutus skausmą.

Į didesnę krūties vėžio rizikos grupę patenkančioms moterims tirtis reikėtų pradėti keik anksčiau ir tai daryti dažnai, taip pat apsvarstyti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo galimybę.
Imkitės papildomų veiksmų, jei priklausote didesnės rizikos grupei

Kodėl tai svarbu. Veikiausiai žinote, kad aktorė Angelina Jolie, paaiškėjus, jog dėl geno BRCA mutacijos jai kyla didelė krūties vėžio rizika, ryžosi profilaktinei mastektomijai. Tikra tiesa, kad ši procedūra ypač sumažina iškilusią riziką, tačiau ji tikrai nėra vienintelė.

Ką daryti. Viena moteris, išsiaiškinusi, kad turi mutavusį BRCA geną (kaip ir artima krūties vėžiu serganti giminaitė), kas 6 mėnesius ėmė tirtis magnetinio rezonanso tomografijos ir mamografijos metodais. „Tos patikros leidžia man jaustis saugesnei. Dabar aš žinau, kad jei kas nors ir bus aptikta, tai pavyks padaryti ypač ankstyvoje stadijoje“, – sako ji.

Kai kurios moterys ima vartoti riziką mažinančius chemoprevencinius vaistus, be to, reguliariai tikrinasi ir, žinoma, keičia gyvenimo būdą.

Patarimai toms, kurios jau buvo susidūrusios su vėžiu

Ką galime padaryti, kad krūties vėžio rizika bent kiek sumažėtų
© Shutterstock


Tinkama mityba, fizinis aktyvumas, normalus kūno svoris ir reguliarios patikros yra vėžio pasikartojimo padėsiantys išvengti veiksniai. Kad mažiau nerimautumėte, galite paprašyti gydytojo skirti papildomų tyrimų – ultragarso arba magnetinio rezonanso tomografiją.

Pravartu pasikalbėti ir su genetikos konsultantu. Jei paaiškėtų, kad krūties vėžiu susirgote dėl genų mutacijos, šios ligos, taip pat kiaušidžių vėžio rizika gresia ir jūsų giminaičiams.

Pagaliau, nesusikoncentruokite vien į krūties vėžį – rūpinkitės ir kitų organų sveikata.

„Net labai normalu, kad diagnozuotas krūties vėžys kaipmat tampa moters dėmesio centru, – sako Niujorke chirurgine praktika besiverčianti M. L. Gemignani. – Vis dėlto nevalia pamiršti, kad būtina reguliariai lankytis pas ginekologą, dermatologą ir kt.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Per Vyriausybės valandą – Skvernelio ir Landsbergio konfliktas: kas turėtų atsiprašyti? (509)

Į konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio raginimą premjerui atsiprašyti protestuojančių...

Pasiskolino pinigų, bet bankas neleido jais naudotis (68)

Pinigų pasiskolinęs lietuvis vieną dieną smarkiai nustebo negalėdamas prisijungti prie savo banko...

Aštrios kritikos strėlės dėl verslo liudijimų: kitais metais į šešėlį gali patraukti daugiau žmonių

Vienas iš valdžios prioritetų – sumažinti šešėlį ir daugiau pinigų taip pritraukti į...

Mokytojų algos vėl bus keičiamos: nauji pataisymai bus parengti per dvi savaites (11)

Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį posėdžiavusi darbo grupė sutarė per dvi savaites...

Lapkričio pabaigą gali papuošti sniegas: o kaip Kalėdos? (5)

Antroje kitos savaitės pusėje yra tikimybė sulaukti sniego, o vairuotojai ir pėstieji turės būti...

Apkartusi „svajonių Australija“: tolimą šalį pasiekia jau gerokai papurtę piniginę, bet tai būna dar tikrai ne pabaiga (32)

„Svajonių Australija “ – taip vadinasi tinklapis, kurį atsiverčia dažnas, svajojantis apie...

Žiniasklaida: Putinui – nemalonūs incidentai Singapūre (58)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino apsilankymas Singapūre, kur vyko Pietryčių Azijos valstybių...

Egzotiškieji persimonai: lietuviai itin pamėgo, tačiau iki šiol neišmoko, kaip valgyti (55)

Atėjus šaltajam sezonui, dažnas gyventojas ieško natūralių vitaminų, stiprinančių imunitetą,...

Astronomai atrado aplink Saulės kaimynę skriejančią „superžemę“ (2)

Superžemės kategorijos egzoplaneta buvo atrasta besisukanti aplink vieną iš arčiausiai Saulės...

Profesorius: yra paprastas sveikatos stiprinimo būdas, padedantis sumažinti net 26 ligų riziką (2)

Tai, kad vyresnio amžiaus sulaukusiam žmogui reikėtų vengti intensyvesnio fizinio aktyvumo, vis...