Vystosi nepastebimai

Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugiau moterų nei vyrų. Statistika rodo, kad per savaitę jos nusineša 64 vyrų ir 447 moterų gyvybes.

Širdies ir kraujagyslių ligomis daugiau serga vyresnio bei vidutinio amžiaus žmonių, tačiau ir jaunesnius vis dažniau užklumpa šie negalavimai.

Medikų teigimu, sergamumas tarp to paties amžiaus vyrų ir moterų skiriasi: 45–55 metų vyrų serga gerokai daugiau nei to paties amžiaus moterų. Vaisingu gyvenimo laikotarpiu moterims šių ligų padeda išvengti hormonai estrogenai, kurie saugo kraujagysles nuo pažeidimų. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis tarp moterų pradeda sparčiai didėti po menopauzės – maždaug nuo 50 metų. O vyresnio amžiaus, sulaukusios 65-erių, moterys pagal sergamumą pasiveja vyrus.

Pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų priežastis – aterosklerozė, nepastebimai besivystantis arterijų standėjimas ir siaurėjimas. Aterosklerozę žmonės paprastai vadina kraujagyslių kalkėjimu. Pokyčių arterijose atsiranda dar jaunystėje, bėgant laikui jie progresuoja. Aterosklerozinių plokštelių kraujagyslėse diagnozuojama maždaug trečdaliui 20–29 metų ir daugiau kaip 85 proc. vyresnių nei 50 metų žmonių.

Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas teka iš širdies į viso kūno organus ir neša organizmo audiniams deguonį bei maisto medžiagas, todėl sutrinka normali kraujotaka.

Aterosklerozės pradžioje ligonis dažniausiai niekuo nesiskundžia. Dažnai liga pasireiškia netikėtai, kai jau prasideda komplikacijos: užklumpa krūtinės angina, miokardo infarktas, smegenų insultas, vargina kojų skausmai ar prasideda gangrena, kartais ištinka staigi mirtis. Paūmėjimus dažniausiai sukelia prie aterosklerozinės plokštelės įplyšimo susidaręs kraujo tėkmę trikdantis krešulys – trombas.

Pavojingi krešuliai

Susidarius trombui, gali pristigti deguonies kraujagyslės maitinamame organe. Užsikimšus širdies vainikinei kraujagyslei ištinka širdies infarktas, užsikimšus smegenų arterijai – insultas.

Jeigu aterosklerozė progresuoja dešimtmečiais, trombas gali susiformuoti per keliolika minučių ir sukelti infarktą, insultą, plaučių emboliją ar kitas pavojingas komplikacijas. Trombozė gali pasireikšti visose kraujagyslėse.

Sergant išemine širdies liga vainikinėje širdies kraujagyslėje susidaręs trombas gali sukelti ūmų koronarinį sindromą. Tuomet žmogus pajunta skausmą krūtinėje, jis plinta į rankas, petį, nugarą.

Įvairių tyrimų duomenimis, vienas iš keturių vyresnių nei 40 metų žmonių rizikuoja susirgti prieširdžių virpėjimu. Sutrikus širdies ritmui ligonį kamuoja nuovargis, miego sutrikimai, širdies plakimas, bet simptomų gali ir nebūti. Maždaug trečdalis prieširdžių virpėjimu sergančių pacientų patiria smegenų insultą, kurį sukelia iš širdies atkeliavęs krešulys.

Pagrindiniai galūnių venų trombozės požymiai yra skausmas, patinimas, mėlynavimas, karštis kojoje ar rankoje. Deja, jie dažnai pasireiškia tuomet, kai susidaro dideli krešuliai.

Trombai susidaro dėl įvairių priežasčių: kraujotakos sulėtėjimo, pažeistų kraujagyslių sienelių, kraujo sudėties pokyčių. Taip pat didelę neigiamą įtaką turi rūkymas, per mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, nesveika mityba, stresas, padidėjęs gliukozės ir cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis. Šie veiksniai didina visų širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Įtakos turi ir paveldėjimas sirgti širdies ligomis.

Negalima delsti

Dažnas susirgęs nesugeba atpažinti pirmųjų besivystančio miokardo infarkto požymių, supainioja juos su kitomis ligomis: bronchų, skrandžio, stuburo ir kt. Medikai ragina visus įsidėmėti pirmuosius miokardo infarkto, vienos iš dažniausių ligų, požymius, juos pastebėjus kuo skubiau kreiptis į medikus. Itin svarbu kiek įmanoma sutrumpinti laiką nuo skausmo pradžios iki kraujagyslės atvėrimo. Deja, dažnai žmonės uždelsia, todėl negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo, neretai ištinka staigi mirtis.

Paprastai širdies negalavimus išduoda skausmai, juntami širdies plote, už krūtinkaulio, tarpumentėje. Jie gali plisti į rankas, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, tačiau ne visada širdies negalavimai prasideda skausmais.

Daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų ir net neįtaria, kad serga klastinga liga. Be to, moteris neretai vargina netipiniai širdies ligos požymiai: neaiškios kilmės silpnumas ar nuovargis, nerimas ar neįprastas nervingumas, nevirškinimas ar pilnumo jausmas, sunkumas krūtinėje tarp krūtų arba po krūtinkauliu, skausmas tarp menčių, kaklo, žandikaulio ar skrandžio srityje.

Insulto, infarkto, kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką net 80 proc. galima sumažinti pradėjus sveikai gyventi: pakankamai judėti, sveikai maitintis, atsisakius neigiamų įpročių. Būtina tinkamai kontroliuoti ir gydyti arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, mesti rūkyti, atsikratyti antsvorio, mažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.

Medikai mano, kad vyresniame amžiuje (vyrams nuo 45 m., moterims – nuo 55 m.) tikslinga kraujo krešumą mažinti profilaktiškai vartojant aspirino ar kitų krešėjimą mažinančių vaistų. Aspirinas slopina kraujo plokštelių sulipimą ir saugo nuo trombų susidarymo kraujagyslėse, kurios krauju ir deguonimi aprūpina širdį, smegenis, inkstus, kitus gyvybiškai svarbius organus.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, reguliariai vartojant nedideles aspirino dozes galima gerokai (25 proc.) sumažinti kraujotakos ligų paplitimą ir gyvybei grėsmingų komplikacijų skaičių.

Verta žinoti

Didžiosios Britanijos mokslininkai kelerius metus tyrė žarnyno vėžiu sergančių žmonių būklę ir nustatė, kad kasdien vartodami aspiriną ligoniai turi galimybę sumažinti mirties nuo šios ligos riziką.

Tirtiems pacientams kaip papildas arba kaip alternatyva tradiciniam gydymui buvo skiriama 80 mg aspirino per dieną.

Tai minimali dozė, paprastai skiriama žmonėms, kenčiantiems nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pavartojus aspirino mirties rizika kontrolinėje grupėje sumažėjo apie 33 procentais.

Nors gauti rezultatai buvo teigiami, kol kas medikai nerekomenduoja plačiai taikyti šios terapijos, nes dar reikėtų papildomų duomenų. Be to, nuolat geriant aspiriną gali atsirasti šalutinis poveikis – vidinis kraujavimas; kuo didesnė dozė, tuo didesnė rizika. Todėl aspirinu onkologinės ligos iki šiol plačiai negydomos.

Insulto požymiai

Staigus rankos, kojos, vienos veido pusės nusilpimas.

Staigus suvokimo, kalbos sutrikimas.

Staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis.

Staigus koordinacijos, pusiausvyros, eisenos sutrikimas.

Staigus stiprus galvos skausmas be aiškios priežasties.

Širdies infarkto požymiai

Nemalonus jutimas krūtinėje: spaudimas ar skausmas krūtinės viduryje už krūtinkaulio ar tarp krūtų.

Diskomfortas ir/ar skausmas, plintantis į kitas viršutinės kūno dalies sritis: vieną ar abi rankas, nugarą, kaklą, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį.

Oro trūkumas kartu su nemaloniu jutimu krūtinėje.

Šiuos požymius gali lydėti silpnumas, jėgų netekimas, šaltas prakaitas, nerimas, mirties baimė, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.