aA
Besijuokiantys žmonės 40 procentų mažiau nei pikčiurnos rizikuoja užsidirbti širdies ir kraujagyslių ligų. Sutikite, mes pernelyg lengvabūdiškai žvelgiame į tokį rimtą vaistą - juoką.
Žmonės
Žmonės
© Corbis
Juokitės, kai apie tai nesinori nė pagalvoti

Beje, pastaraisiais metais juoko terapija plinta visame pasaulyje. Vakarų gydytojai rimtai susimąstė apie juoko galią XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje, kai buvo išleista Normano Kazinso knyga „Ligos anatomija“, rašo zdr.ru.

Autorius sirgo rimta ir skausminga stuburo liga, šansus išgyti daktarai vertino 1 iš 500... Kad nors kiek atitrūktų nuo nuolatinio skausmo, N. Kazinsas ėmė žiūrėti komedijas – ir staiga pastebėjo, kad 10 minučių širdingo juoko suteikdavo ne mažiau kaip 2 valandas sveiko miego be skausmingų pojūčių.

Kraujo analizės patvirtino pagerėjusią po juoko terapijos būklę. Galiausiai Normanas sau susidarė gydymosi juoku kursą, paskaičiavo „dozes“, vartojimo dažnį, ir stebuklas įvyko – jis pasveiko. Tai buvo mokslinio požiūrio į juoko naudą pradžia.

Nuskausminamasis juoko (tiksliau, kvatojimo) poveikis patvirtintas daugelio tyrinėtojų. Ypač juokas svarbus kalbant apie chroniškus skausmus esant artritui, stuburo pažeidimams, neurologiniams susirgimams...

Ir esmė ne tik ta, kad juokdamasis žmogus pamiršta savo skausmus. Juokas skatina endorfinų, mūsų vidinių skausmą malšinančių medžiagų, išsiskyrimą kraujyje, o taip pat puikiai atpalaiduoja raumenis.

Galite patikrinti tai savo kailiu: kitą kartą gerai prisikvatoję ir nusišluostę ištryškusias ašaras atkreipkite dėmesį į kūno būseną – jis bus kur kas labiau atsipalaidavęs. Matyt, būtent tai ir verčia skausmą pasitraukti.

Pasijuokite iš virusų

Juoko terapija
© Corbis

Mūsų imuninė sistema taip pat mėgsta pasijuokti, – taip mėgsta, kad ryšiui tarp juoko ir imuniteto tirti sukurta atskira mokslinė kryptis – psichoneuroimunologija. Imuninės sistemos reakcija į juoką – reakcijos į stresą priešingybė. „Chi chi“, „cha cha“ ir „cho cho“ – taip skubiai mobilizuojamos apsauginės ląstelės, nusitaikiusios į virusais užkrėstas ląsteles, T-limfocitai, imunoglobulinai, interferonas – žodžiu, visa gvardija, apsauganti mus nuo agresorių.

Mėgėjai pakikenti išties rečiau serga – tai moksliškai įrodytas faktas. Be to, tai labiau tinka kalbant apie žmones, kurie sugeba įvertinti svetimą juoką, nei apie aštrialiežuvius, vertinančius tik savo pačių humorą.

Vienas iš tyrinėjimų net parodė, kad jukių motinų kūdikiai rečiau pasigauna ūmius virusinius respiratorinius susirgimus.

Kuo geresnis žmogaus humoro jausmas, tuo aktyviau į juoką reaguoja ir imunitetas. Apsauginis efektas išlieka imuninėje sistemoje net kitą dieną po linksmybių, jei tik, žinoma, kas nors sąmoningai nesugadins jums nuotaikos. Mokslininkai su nuostaba nustatė, kad net ko nors juokingo laukimas jau maloniai veikia imuninę sistemą. Taigi juokitės, ponai: mikrobai nuo juoko stimpa!

Kvatokitės iki kraujospūdžio kritimo!

Amerikiečių juoko terapeutas Patchas Adamsas žaidžia su cunamį išgyvenusiais našlaičiais.
© Reuters/Scanpix

Juokas širdies ir kraujagyslių sistemai – ta pati aerobika. Jaučiate, kaip gerėja pulsas ir kraujas plūsta į veidą, kai trykštate juoku? Juoką galima išrašyti vietoje sporto žmonėms, kurie nenori ar negali sportuoti: 15-20 sekundžių juoko „užveda“ širdį 3-5 minutėms.

Juoką galima pavadinti „vidiniu pabėgiojimu“. Kaip ir rytinio pabėgiojimo metu, kraujospūdis iš pradžių pakyla, o paskui palaipsniui leidžiasi ir tampa žemesnis, nei buvo prieš treniruotę. Žinoma, nereikia eksperimentuoti esant labai aukštam kraujospūdžiui – juokas vis dėlto nepriskiriamas intensyvios terapijos priemonėms. Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad juokas kažkodėl geriau veikia moterų, o ne vyrų kraujospūdį.

Išsijuokite iš visų plaučių!

Pora
© Corbis

Apskritai juokas – tai kvėpavimo gimnastika. Jam net yra sanskritiškas pavadinimas – chasja joga. „Cho cho“ eina iš pilvo (ar diafragmos), „cha cha“ – iš širdies, iš krūtinės ląstos, „chi chi“ – iš... trečiosios akies. Idealiu atveju reiktų praktikuoti visus šiuos juoko tipus, bet didžiausia terapeutinė reikšmė dabar priskiriama būtent giliam juokui.

Kasdieniame gyvenime mes, žinoma, nesame įpratę sekti savo kvėpavimo, įkvepiame daugiau oro nei iškvepiame. Todėl plaučiuose nusėda „nešviežias“ oras: deguonis greitai išsivaikšto po visus organizmo audinius, o anglies dvideginis kaupiasi – kaip tik tinkamos sąlygos bakterijoms kauptis.

Juokdamiesi mes išstumiame orą iš plaučių – tol, kol oro nebelieka. Tuomet giliai įkvepiame... Ir vėl kvatojamės. Taip plaučiai apsivalo ir praturtinami deguonimi. Taigi juokas labai svarbus žmonėms, turintiems problemų su kvėpavimo takais.

Dar daugiau, esant emfizemai ir kai kuriems kitiems kvėpavimo takų susirgimams, kaupiasi gleivės, kurias reikia iškosėti. Ši nemaloni procedūra gali tapti labai maloni su juoko terapija, nes juokas pravalo kvėpavimo takus ir sukelia kosulį – to ir reikia.

Juoku ištirpdykite cukrų

Žmonės
© Corbis

Jau seniai žinoma, kad juokas nugali stresą. Neseniai japonų mokslininkai nustatė, kad juokas veikia ir cukraus kiekį kraujyje. Visiems žmonėms cukraus kiekis kraujyje po valgio padidėja, diabetikams – iki pavojingos ribos.

Tyrimų metu paaiškėjo, kad jei už stalo karaliauja juokas ir linksmybės, cukraus lygis kraujyje mažiau padidėja tiek diabetikams, tiek sveikiems žmonėms. Kodėl – iki galo dar neaišku.

Gydytojai mano, kad aktyvi raumenų veikla, lydinti juoką, pareikalauja gan nemažo gliukozės kiekio, bet jie neneigia juoko poveikio neuroendokrininei sistemai, kuri ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

Kad ir kaip būtų, juokitės – tiek gydymosi tikslais, tiek profilaktiškai! Šis vaistas nemokamas, perduodamas per orą, o vienintelis šalutinis poveikis – gera nuotaika.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Profesorius Čaplinskas perspėja lietuvius dėl koronaviruso: situacija pavojingesnė, nei anksčiau manėme (127)

Laidoje „ Delfi diena “ Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius...

Derybos dėl trilijono: nesutarus dėl skaičiaus po kablelio, du Lietuvai skirti saldainiai liko Briuselyje (59)

Koks turėtų būti 2021–2027 metų Europos Sąjungos biudžeto dydis? Nuomonės šiuo klausimu...

Vokietijoje į minią rėžėsi automobilis, sužeista mažiausiai 10 žmonių papildyta 17.37 (106)

Vokietijos Volkmarseno miestelyje per karnavalo paradą į žmonių minią rėžėsi automobilis.

Maldeikienė su bendraminčiais kreipėsi į Vyskupų konferenciją (5)

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė kartu su dar dviem bendraminčiais, reikšdami nerimą dėl...

Policija pričiupo „išradingą“ vairuotoją: plėvele apklijuoti automobilio numeriai baigėsi solidžia bauda (18)

Skelbimų, kurių autoriai siūlo įsigyti permatomą, šviesą atspindinčią, plėvelę, skirtą...

Bumelis statys viešbutį su SPA Lietuvos kurorte: orientuojamasi ne į paprastą poilsį (1)

Garsus profesorius biotechnologas, medicinos centrų „Northway“ įsteigėjas Vladas Algirdas...

Mažvydo bibliotekoje diskusija įkaito tiek, kad prireikė apsaugininko (7)

Kai pradedama kalbėti apie valstybės simbolius, deja, vis dar neišvengiama susipriešinimo....

Taisyklė, kurios norėtų ne vienas: bus galima gauti baudą už tai, kad važiuojama per lėtai (1)

100 eurų – tokios baudos gali sulaukti tie vairuotojai, kurie važiuos lėčiau nei nurodo kelio...

Dėl koronaviruso plitimo siūlo skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją papildyta 16.58 (317)

Pirmadienį dėl Italijoje plintančio naujojo tipo koronaviruso Lietuvos Vidaus reikalų...

|Maža didelių žinių kaina