Anot mokslininkų, pasirodo, jog pakanka kasdien pavaikščioti po valandą arba pabėgioti bent tris valandas per savaitę, ir apsaugos nuo lūžio efektas bus toks pat, kaip vartojant hormonų terapiją.

"Kadangi beveik 30 procentų pagyvenusių amerikiečių nelinkę daugiau judėti arba visai nesimankština, tikimės, kad mūsų tyrimas motyvuos daugiau moterų vaikščiojimu mažinti tokią riziką", - sakė Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos specialistė Diana Feskanič (Diane Feskanich), kartu su bendraautoriais žurnale "Journal of the American Medical Association" paskelbusi savo tyrimų rezultatus.

Statistika rodo, kad kasmet kas trečia 65 metų ar vyresnė amerikietė, netyčia parkritusi, susilaužo šlaunikaulio kaklelį. Nuo šių lūžių būna daugiausia ir mirčių. Kasmet tokių lūžių užregistruojama 300 tūkstančių žmonių.

D.Feskanič (Diane Feskanich) ir jos kolegos nuo 1986 metų 12 metų stebėjo daugiau kaip 61 tūkstantį moterų nuo 40 iki 77 metų amžiaus. Tai buvo vienuolikoje JAV valstijų registruotos slaugės, nesergančios nei vėžiu, nei širdies liga, nei osteoporoze. Moterims, kurios vaikščiojo, bėgiojo, mankštinosi, šlaunikaulio lūžio tikimybė per tuos 12 metų buvo gerokai mažesnė negu mažiau judančioms moterims. Palyginus su visiškai nesimankštinančiomis moterimis, teigiamas judėjimo efektas siekė net 41 procentą. Visoje stebimoje grupėje šlaunikaulio lūžių buvo užregistruota 415 atvejų.

Anot šių JAV medikų, norint apsisaugoti nuo tokių lūžių, geriausiai tinka būtent vaikščiojimas ar bėgiojimas ristele. Ir liesos, ir apkūnios moterys gali sumažinti tokios nelaimės riziką, tvirtina jie.

Hormonų terapija neblogai mažina susirgimo osteoporoze tikimybę, bet nuo tokio gydymo kyla kitų pavojų - susirgti širdies liga, kai kuriomis vėžio formomis.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją