aA
Cepelinai su spirgučiais, bulvių plokštainis ar vėdarai... Šiuos ir panašius patiekalus įsivaizduojame, kai kalba pakrypsta apie tradicinę lietuvišką virtuvę. Na, ir kurgi nesustorėsi? Tačiau grįžę prie savo ištakų ir prisiminę, ką valgydavo mūsų protėviai, mes labai nustebsime, nes ten nerasime nei bulvių, nei daugybės mėsos patiekalų. Kasdienį maisto racioną sudarė įvairiausi grūdai, daržovės, švieži ir džiovinti vaisiai.
© Corbis/Scanpix

Pasak istorikės etnologės Birutės Imbrasienės, anksčiau žmonės valgė daug įvairesnį maistą. „Senoviniai receptai yra įdomūs. Šeimininkės stengėsi, kad maistas nebūtų vienodas. Šiandien mes mokame išvirti dvi, tris sriubas ir viskas, o mūsų protėviai dvi, tris sriubas virdavo tik pusryčiams. O dar pietūs ir vakarienė, juk šeimynai nepaduosi tos pačios sriubos antrą kartą“, – pasakoja etnologė.

Sveika mityba – tik kelios taisyklės

Maistas ir jo kultūra yra neatsiejama kiekvieno žmogaus kasdienybės dalis. Valgydami mes mėgaujamės emociškai ir fiziškai. Nereiktų atimti iš savęs šio malonumo. Anot gydytojos dietologės Editos Gavelienės, norint sveikai maitintis, reikia laikytis kelių paprastų taisyklių: reikia valgyti ne mažiau kaip tris keturis kartus per dieną, geriausia valgyti reguliariai, tai yra, pusryčius, pietus ir vakarienę.

Vienos porcijos dydis moterims neturėtų viršyti 400 g, o vyrams – 500 g. „Pusryčiams tikrai pakaktų suvalgyti košės ir atsigerti sulčių, pietums – sriubos ir salotų, o vakarienei – antras patiekalas. Jei tarp pietų ir vakarienės turite daugiau laiko, galima užvalgyti vaisių.“, – pasakoja dietologė E. Gavelienė.

„Bet kuri tradicinė virtuvė yra sveika. Nesveikas yra maisto kiekis“, – teigia dietologė E. Gavelienė.

Tikrieji lietuviški tradiciniai valgiai nėra bulvių patiekalai, nėra cepelinai ar bulvių plokštainis, o įvairūs kruopų, daržovių ir kartkartėmis mėsiniai patiekalai švenčių dienomis. Pasak istorikės etnologės B. Imbrasienės, grūdus lietuviai valgo jau nuo seniausių laikų. „Rugiai buvo auginami visoje Lietuvoje, tai mūsų duona. Pavyzdžiui, smėlėtojoje Dzūkijoje rugiai prastai auga, juos keisdavo grikiais. Buvo verdamos miežių ir avižų košės. Štai kviečiai yra ganėtinai jauna grūdinė kultūra Lietuvoje. Jie buvo valgomi tik šventinėmis dienomis“, - pasakoja etnologė.

Neišbraukite valgio iš savo dienotvarkės

Žmogus yra nuolat užsiėmęs. Dažnai mums neužtenka 24 valandų per parą nuveikti visiems užsibrėžtiems darbams. Dietologė E. Gavelienė teigia: „Laikas neturi būti taupomas maisto sąskaita“. Net jei nėra laiko pavalgyti namie ar kavinėje, geriau suvalgyti mėsainį greito maisto restorane, nei likti nevalgius.

Yra siūloma visada prieš valgį pagalvoti ir paklausti savęs: „Ar aš to noriu?“, „Ar man tikrai skanu?“, „Kokia nauda mano sveikatai iš šio maisto?“. Žinoma, greito maisto restoranai neturi tapti įpročiu, nes niekas negali pakeisti namuose ruošto maisto, net į darbą atsineštos namuose gamintos salotos yra vertingesnės už parduotuvines.

Dauguma pasaulio tautų turi įvairiapusę mitybą. Šiek tiek mažiau įvairovės gali būti atšiauresniuose kraštuose, kur klimato sąlygos neleidžia užsiauginti didesnės įvairovės grūdų ar galvijų. Anot E. Gavelienės, Lietuvos klimatas atitinka įvairią mitybą. „Yra sudėtinga apibūdinti tradicinę Lietuvos virtuvę, nes kiekviena šalies etninė dalis turi sau būdingą maistą, pavyzdžiui, Žemaitijoje yra paplitęs patiekalas „ubaginė“, tai yra, silkė, užpilta rūgpieniu. Tačiau aukštaičiai nepažįsta tokio patiekalo.“ - pasakoja gydytoja dietologė.

Mėsa – ne priešas, tačiau ją reikia riboti

Tradiciškai mūsų proseneliai mėsos valgydavę nedaug. Vasarą šviežios mėsos nebūdavo, nebent tik rūkytą valstiečiai kramsnodavo darbymečiu laukuose. Rudeniop valgyta jau daugiau avienos, žąsienos. Pasak istorikės etnologės Birutės Imbrasienės, žmonės pasninkaudavo ne tik gavėnios ir advento metu, bet ir kiekvienos savaitės trečiadienį, penktadienį ir šeštadienį, taigi valgydavę mėsą apie du kartus per savaitę.

„Mėsos produktai duoda organizmui geležį, visavertį baltymą. Šių medžiagų yra ir kituose produktuose, tačiau valgant mėsą, baltymai įsisavinami greičiausiai ir lengviausiai.“ - teigė gydytoja dietologė E. Gavelienė. Sveika mityba priklauso nuo mėsos kiekio, juk tradiciškai Lietuvoje buvo pasninkaujama. Šiuo metu mėsą valgome beveik kas dieną, nes tai pakankamai lengvai ir greitai paruošiamas maistas. Dietologė pataria valgyti mėsą vieną, du kartus per savaitę.

Istorikė etnologė B. Imbrasienė apgailestauja, kad lietuviška virtuvė po truputį netenka svarbaus jos elemento – žuvies. „Lietuvoje yra daug upių, ežerų, šalia yra Kuršių marios. Senovės gyvenvietės kūrėsi prie vandens telkinių, o vienkiemiai išsikasdavo tvenkinius ir augindavo karosus.“, - pasakoja etnologė.

Etnologė Birutė Imbrasienė pataria valgyti taip, kaip mūsų protėviai valgydavo ir tuomet visi bus sveiki. Pusryčiams šeimininkėms siūloma išsikepti miltinių blynų ir patiekti juos su padažais. Pietums galėtume suvalgyti troškintą mėsą su daržovėmis. Pavakariams etnologė siūlo suvalgyti ko nors saldesnio, pavyzdžiui, arbatos ir varškės sūrio su uogiene. Vakarienė turėtų būti kukli, maistas lengvas, patartina suvalgyti lėkštę pieniškos sriubos.

Štai keli receptai virtuvės paįvairinimui:

Viščiukas su obuoliais

1 vidutinio dydžio višta – broileris
8 rūgštūs obuoliai, nulupti ir padalinti pusiau
100 g (6 šaukštai) sviesto
100 g (6 šaukštai) grietinės
1 šaukštas kmynų sėklų
kvapusis pipiras, cinamonas ir druska pagal skonį

Perpjaukite vištą pusiau ir abi puseles įtrinkite druskos, kvapniojo pipiro ir kmynų sėklų mišiniu. Įdėkite obuolių puseles į gilią keptuvę ir apibarstykite cinamonu, įpilkite 1/4 puodelio vandens. Vištiena padėkite ant obuolių ir kepkite kartkartėmis apšlakstydami keptuvėje esančiomis sultimis. Grietinę supilkite bebaigiant kepti vištieną. Šis patiekalas valgomas arba karštas, arba šaltas.

Grybų sriuba su lašinukais

200 g smulkiai supjaustyto kumpio
1 litras šviežių grybų, supjaustytų vidutinio dydžio gabaliukais
5 nuskustos ir supjaustytos kubeliais bulvės
1 smulkiai supjaustytas svogūnas
2 plonai supjaustytos morkos
2 česnako skiltelės
200 gramų grietinės
5 šakelės šviežių, sukapotų krapų
5 pipiro grūdelius
3 lauro lapai
druska

Apkepkite kumpį ir svogūnus. Sudėkite visas sriubos sudedamąsias dalis, išskyrus grietinę, į puodą. Užpilkite vandeniu ir virkite ant vidutinės liepsnos kol morkos ir svogūnai suminkštės, apie 30 minučių. Kai sriuba išvirė, įdėkite grietinę ir dar truputį pavirkite. Sriuba patiekiama su juoda duona.

Virti varškėčiai

400 g varškės
2 kiaušiniai
1 puodelis miltų
100 g sviesto
druska pagal skonį

Į varškę įmuškite kiaušinius, įdėkite miltų ir druskos ir gerai išmaišykite. Suformuokite varškės virtinius (apie 2,5 cm ilgio). Virkite varškėčius druskingame vandenyje apie 5-10 minučių. Varškėčiai gali būti kepami aliejuje kol gražiai apskrunda. Virti varškėčiai patiekiami su grietinės ir sviesto padažu. Kepti varškėčiai aliejuje valgomi karšti arba šalti, apibarstomi cukrumi.

Daugiau lietuviškos virtuvės receptų galite rasti Birutės Imbrasienės knygoje „Lithuanian traditional foods“ („Baltos lankos").

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Audringas savaitgalis Kijeve: vietos, dėl kurių čia keliauja tūkstančiai lietuvių (291)

Tūkstančiai lietuvių keliaują į Ukrainos sostinę ieškodami ten pigių pramogų, restoranų ir...

Dėl atnaujintos gatvės pasiskundę Kauno vairuotojai tokio valdininkų atsakymo nesitikėjo (43)

Kauno centre esanti Kęstučio gatvė yra svarbi miesto transporto linija. Lygiagrečiai Laisvės...

„Valstiečiai“ kandidatu į Vilniaus merus išsirinko Sinkevičių (3)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyrius ketvirtadienio vakarą nusprendė, kad...

Klausiamas dėl pažymų Skvernelis įkando Grybauskaitei, konservatoriams ir prisiminė dešimtmečio įvykius (1062)

Klausiamas dėl mįslingo kreipimosi į specialiąsias tarnybas ir pareiškimų apie galimą Kremliaus...

Dovanų kortelės: nuo „McDonalds“ pinigų iki universalių elektroninių (5)

Dovanų kortelių pasaulinė rinka siekia šimtus milijardų eurų ir kasmet paauga po beveik 16 proc....

Evelina Anusauskaitė-Young: man sakė, kad su tokia figūra niekada nebūsiu popmuzikos atlikėja (138)

Lietuvą Evelina Anusauskaitė-Young paliko prieš penkerius metus, tačiau susidomėjimas ja, regis,...

„Le Mirage“ gimtadienį švenčianti Justina Stambrauskaitė jaučia apmaudą: man nėra pikta, man skauda (14)

Ketvirtadienio vakarą jaukiai, tik pačių artimiausių žmonių būryje Justina Stambrauskaitė...

Prabangus viešbutis sostinės širdyje užsitarnavo kelis ypatingus įvertinimus (3)

Praėjusią savaitę viešbutis „Pacai“ sulaukė pagrindinio prizo komercinio objekto kategorijoje...

Tėvas feisbuke šaukiasi pagalbos: paviešino 5-metės dukros prisipažinimą, kad ją muša patėvis (92)

Feisbuke tėvas paviešino įrašą, kuriame jo penkiametė dukra pasakoja, kad prieš ją smurtauja...