Sparčiai tobulinamos technologijos ir naujų medžiagų atradimai iš esmės pakeitė visą grožio pramonę. Dar ne taip seniai moterys džiaugėsi atsiradusia galimybe po atliktų plastinių operacijų atrodyti gražiau. Šiandien jaunystės ir grožio trokštančioms dailiosios lyties atstovėms atsiveria dar platesnės galimybės. Jau daugiau nei dveji metai pasaulyje karaliauja ne didelės apimties operacijų, o procedūrinė grožio chirurgija. Ar tikrai galime susigrąžinti jaunystę be chirurginio peilio? Medicinos mokslų daktaras Laimonas Jazukevičius tvirtina, kad taip.
Troškimų medicina
Kosmetinės dermatologijos terminas Lietuvoje pirmą kartą panaudotas visai neseniai, 2009-aisiais. Tačiau ši medicinos šaka įvairiomis formomis pasaulyje egzistuoja jau nuo senovės Egipto laikų. Poreikis būti jaunam ir gražiam būdingas ne tik šiuolaikiniam žmogui, to žmonės troško nuo senų senovės. Tiesa, priemonių tą pasiekti šiandien turime nepalyginamai daugiau.
„Atsirado medžiagų, kurių anksčiau nebuvo: botulino toksinas, hialurono rūgštis ir kt. Jei žmogus nori atsikratyti jį erzinančių odos pokyčių, jis tai gali padaryti. Todėl šią medicinos šaką vadiname troškimų medicina“, – sakė onkologas L. Jazukevičius.
Procedūrine chirurgija užsiimantis gydytojas teigė, kad ši chirurgijos šaka tapo populiari vos prieš porą metų ir iškovotų pozicijų nežada apleisti, nes žmonės renkasi galimybę minimaliomis priemonėmis pasiekti maksimalius rezultatus.
„Procedūrinė chirurgija turi daug pranašumų – tai saugiau, pigiau, greitai pasiekiamas efektyvus rezultatas, pooperacinis laikotarpis yra daug trumpesnis, o pašalinių poveikių nedaug ir jie trumpalaikiai“, – aiškino gydytojas. Tačiau jis pripažįsta, kad lietuviai naujoves priima sunkiai. Tiek gydytojai, tiek paprasti žmonės mažai tuo domisi, todėl nė nežino visų galimybių.
Atjaunins dešimčia metų?
Daugelis žmonių estetiką suvokia gana siaurai. Onkologas L. Jazukevičius pabrėžė, kad norint pasiekti gerų rezultatų, reikia atlikti bent kelias skirtingų tipų procedūras. Pirma procedūrų grupė - odos paviršiaus keitimo procedūros. Atliekant šias procedūras oda nušveičiama cheminiu būdu.
„Lietuvoje atliekamas tik paviršinis ir vidutinio stiprumo veido odos šveitimas. Tačiau tik pastarasis yra iš tikrųjų efektyvus. Po jo galite atrodyti net dešimčia metų jaunesnės“, – tvirtino medicinos mokslų daktaras.
Dar efektyvesnis yra gilusis odos šveitimas su fenolo rūgštimi. Tokia procedūra atliekama tik kartą gyvenime, o po jos galima atjaunėti net dvidešimčia metų. Tačiau Lietuvoje ši paslauga dar neteikiama.
Antra procedūrų grupė – odos užpildų procedūros. Ilgainiui dėl gravitacijos odai pradeda trūkti minkštų audinių, ji suglemba, atsiranda raukšlių. Odą užpildžius tam tikromis medžiagomis, ji vėl tampa lygi ir skaisti.
Trečia grožio procedūrų grupė – odos patempimas. Kai oda suglebusi taip, jog nepakanka užpildymo, ją reikia patempti. Net ir tokios procedūros šiais laikais gali būti atliekamos be peilio. Veido odos patempimui naudojami specialūs siūlai.
Ketvirta ir paskutinė procedūrų grupė – denervacija. Dėl mimikos atsiradusios raukšlės naikinamos botulino toksino injekcijomis. Jį suleidus, nustoja veikti motoriniai raumenys, žmogus nebegali suraukti kaktos, oda nebesitampo, todėl yra lygi. Tiesa, šis raukšlių lyginimo būdas tinka ne visoms. Toms moterims, kurios save išreiškia veido mimika, reikėtų rinktis kitą būdą. Botulino toksino poveikis trumpas, tęsiasi vos tris mėnesius. Norint, kad jo poveikis būtų ilgesnis, procedūrą reikia dažnai kartoti.
„Galbūt dėl to lietuvaitės labiau pamėgo hialurono rūgšties injekcijas, kurių poveikis trunka iki metų“, – pasakojo L. Jazukevičius.
Veido kremai – ne stebukladariai
Onkologas su šypsena žiūri į nuolat televizijų ekranuose žybčiojančias jaunystę žadančių kremų reklamas. Jis žino, kad daugelis tų kremų nieko verti. Specialisto teigimu, Lietuvoje registruota daugiau nei 84 tūkst. odą puoselėjančių priemonių, iš jų tik 0,2 proc. sudėtyje yra laiko išbandytų ir tikrai veiklių medžiagų, pavyzdžiui, vaisinių rūgščių.
Amerikoje šis preparatas atsirado dar 1975 metais, tačiau net 20 metų jis buvo naudojamas labai sausai odai gydyti. Tik 1994-aisiais šios rūgštys buvo pradėtos naudoti ir kosmetikoje.
Natūraliomis grožio priemonėmis L. Jazukevičius taip pat netiki. Anot gydytojo, dažnai jos nėra pakankamai ištirtos, todėl nepatikimos.
„Pasaulyje yra daug išbandytų, ištirtų medžiagų. Tai kodėl jų nenaudojame ir vis ieškome ko nors naujo?“ – klausė onkologas. Jis neabejoja, kad jaunystės eliksyras jau seniai išrastas, o naujovių atsiranda labai mažai. Daugėja tik būdų jas pritaikyti šiuolaikiniam žmogui.
L. Jazukevičius tikino, kad šiandien įmanoma ne tik pašalinti pigmentines dėmes, apgamus, plaukus, išryškėjusias kojų venas, bet ir kai kuriuos randus.
„Daugelis žmonių nė nenutuokia, kad tai padaryti gali būti visai paprasta: hormonų injekcijomis ar silikono tepalais“, – pasakojo medicinos mokslų daktaras.
Visgi gydytojas pripažįsta, kad naujieji laikai ne tik suteikia naujų galimybių, bet ir kelia naujų problemų.
Odos vėžys pasirenka vis jaunesnes aukas
Daugelį metų odos ligų gydymui paskyręs onkologas mato blogą tendenciją – odos vėžiu serga vis jaunesni žmonės.
„Šiandien nuo šios klastingos ligos gydosi ir keturiadešimtmečiai, o to anksčiau nebūdavo. Galimybių susirgti vėžiu daugėja, o žmonės skuba jomis pasinaudoti“, – paradoksalią situaciją apibūdino L. Jazukevičius.
Nors seniai žinoma, kad saulė yra didžiausias odos priešas, moterys dažnai ja piktnaudžiauja. Atsiradus galimybei keliauti į egzotiškus kraštus, padėtis dar labiau pablogėjo.
„Mes esame šiauriečiai, todėl mūsų odos prototipas nėra prisitaikęs prie tokių klimato sąlygų, kokios yra Ispanijoje, Italijoje, Egipte ar Turkijoje. Ten ultravioletinių spindulių daugiau ir jie kenksmingesni“, – tikino gydytojas. Būtent saulė didina riziką greičiau susenti ir susirgti odos vėžiu. Norint to išvengti, būtina naudoti odą drėkinamuosius ir ją atnaujinamuosius kremus bei stengtis likti šešėlyje.
