Be abejo, nuovargio priežastis gali būti aktyvumo ir poilsio ciklų pasikeitimas – jis gali visiškai sujaukti miego tendencijas.

Tačiau, pasak Birminghamo (Jungtinė Karalystė) ligoninės šeimos gydytojo prof. Steve'o Fieldo, gydytojai neturėtų atmesti rimto susirgimo galimybės.

„Pats nuovargis nėra liga, tačiau jis gali būti būklės – fizinės, psichologinės ar socialinės – simptomas. Tačiau jei nei viena iš šių priežasčių netinka, tikėtina, kad nuovargį sukelia medicininė problema“.

Padedami įvairių ekspertų pagal tai, kuris iš pateikiamų aprašymų jums tinka labiausiai pabandysime išsiaiškinti kokios yra galimos nuovargio priežastys.

Pavargęs, silpnas, dūstantis

Kiti simptomai: sutinę čiurnos, pėdos, kojos, pilvas ir kaklo venos; krūtinės skausmai sočiai pavalgius ar pasportavus.

Galimos priežastys. Kardiomiopatija – širdies raumens liga. Dėl jos sustorėja širdies sienelės ypač kairiojo skilvelio, kuris atlieka pagrindinį kraujo pumpavimo darbą. Dėl to sumažėja kraujo varinėjimo po visą organizmą efektyvumas.

„Širdies raumuo veikia nelabai gerai, todėl organizme cirkuliuojam mažiau deguonies ir dėl to ši būklė sukelia tokį nuovargį“, - sakė labdaringos organizacijos „Cardiomyopathy UK“ medicinos direktorius ir kardiologijos slaugas Robertas Hallas.

Ši būklė gali būti paveldėta arba sukelta širdies ligos ar net infekcijos. Ši liga kamuoja apie 125 000 britų. Negydoma ji gali būti mirtina.

Gydymas. Vaistai, vadinami AKF inhibitoriais, palengvina simptomus, nes atpalaiduoja kraujagyslių sieneles ir dėl to palengvina kraujo išstūmimą iš širdies. Beta receptorių blokatoriai taip pat sumažina krūvį širdžiai ir padidina jos darbo efektyvumą.

Miglota, apsvaigusi, netvirta savijauta

Kiti simptomai: burnos džiūvimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas.

Galima priežastis. Daugelis žmonių mano, kad alergijos, pavyzdžiui, šienligė, gali sukelti nuovargį, bet iš tikrųjų nuovargio ir mieguistumo jausmą sukelia vaistai nuo alergijos, sakė Londono imperatoriškojo koledžo alergijos ir klinikinės imunologijos profesorius Barry Kay.

„Šie vaistai veikia smegenų receptorius, kurie sukelia mieguistumą. Štai dėl ko labai svarbu vaikams neduoti vadinamųjų senesnės kartos antihistamininių preparatų jeigu šiems reikia ruoštis egzaminams“, sakė medikas.

2007 metais labdaros organizacijai „Education for Health“ atlikus tyrimą nustatyta, kad beveik trys ketvirčiai studentų, vartojančių vaistus nuo šienligės, gali tikėtis prastesnių egzaminų įvertinimų.

Gydymas. Nors senesnės kartos antihistamininiai preparatai (pvz., klemastinas) labai efektyviai gydo alergijas, tačiau labai tikėtina, kad jie sukels ir mieguistumą. Mažiau slopinančiu poveikiu pasižymi naujesnės kartos vaistai – loratadinas, cetirizinas, ebastinas,

Nuovargis ir silpnumas, raumenų skausmas

Kiti simptomai: kūno plaukų silpimas, kaulų masės mažėjimas (galimas lūžių dažnėjimas), libido silpimas, sunkumai stengiantis sukaupti dėmesį.

Galima priežastis. Vyrams tokią būseną gali sukelti mažas lytinio hormono testosterono kiekis. Kai šio hormono kiekis sumažėja, gali mažėti raumenų masė, todėl žmogus gali jaustis nuvargęs po bet kokios fizinės veiklos, tvirtina Karališkos laisvosios ligoninės Londone endokrinologas konsultantas dr. Markas Vanderpumpas.

Mažas testosterono lygis, kurio priežastis yra būklė, vadinama hipogonadizmu, kamuoja maždaug 5 vyrus iš 1000. Priežastis nežinoma, gali būti, kad genetinė.

Gydymas. Pasak M. Vanderpumpo, labai retai pašalinama ligos priežastis. Tačiau galima taikyti pakaitinę testosterono terapiją, kuri nuslopins simptomus ir grąžins raumenų jėgą.

Fizinis išsekimas po aktyvumo, ilgalaikis nuovargis

Kiti simptomai: bėgant laikui vis didėjantis nuovargis, nedideli regos sutrikimai, troškulys ir padažnėjęs šlapinimasis, dažnos infekcijos, lėtai gyjančios žaizdos, rankų ir kojų tirpimas ar badymas.

Galima priežastis. Nediagnozuotas II tipo diabetas. Jį gali sukelti nutukimas, o tai gali paaiškinti dėl ko pacientai jaučiasi tokie išvargę.

„Jeigu žmogus nėra fiziškai stiprus, viskam, ką jis daro reikia daugiau pastangų. Gali būti, kad toks žmogus valgo daug riebaus maisto ir nesportuoja, dėl to kūnas jaučiasi pavargęs“, sakė šeimos gydytojas prof. Steve'as Fieldas. Nuovargį gali sukelti ir cukraus kiekio kraujyje svyravimai.

II tipo diabetą sukelia organizmo nesugebėjimas pagaminti pakankamą hormono insulino kiekį, arba pagamintas insulinas veikia ne taip, kaip reikia.

Nuo ligos vystymosi pradžios iki simptomų pastebėjimo gali praeiti kelios savaitės ar net ilgiau.

Gydymas. Gydymo tikslas yra palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje, siekiant apsisaugoti nuo tokių komplikacijų, kaip aklumas, nerviniai pažeidimai, opos ir amputacijos.

Liga gydoma reguliariai sportuojant, sveikai maitinantis ir kartais vartojant vaistus, apsaugančius nuo gliukozės kiekio kraujyje svyravimų.

Užgriūnantis, jėgas atimantis nuovargis

Kiti simptomai: fizinis aktyvumas neįmanomas, sunkesnės mėnesinės, naktinis prakaitavimas, krūtų jautrumas, libido sumažėjimas, nuotaikos svyravimai.

Galima priežastis. Perimenopauzė – laikotarpis trunkantis penkerius metus iki menopauzės (paprastai prasideda sulaukus 40-50 metų).

Šiuo metu kiaušidės pradeda gaminti mažiau hormono estrogeno, aiškina ginekologė konsultantė Jenni Byrom, dirbanti Birminghamo moterų ligoninėje.

Estrogenas kontroliuoja streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas, kiekį kraujyje, o kai jų kiekis nereguliuojamas, jie gali sukelti nuovargį, pastiprinti nerimą ir įtampą.

„Perimenopauziniu laikotarpiu per mėnesines moterys gausiau kraujuoja. Dėl to sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, taigi, gali išsivystyti anemija – dažna dieninio nuovargio priežastis“, - aiškina J. Byrom.

Gydymas. Gali padėti reguliari mankšta ir alkoholio ribojimas. Gulkitės miegoti ir kelkitės kasdien tuo pačiu metu. Tai perkrauna biologinį laikrodį ir padidina tikimybę, kad naktį geriau išsimiegosite, todėl gali sumažinti su perimenopauze susijusį nuovargį.

Nuovargis, silpnumas ir troškulys

Kiti simptomai: burnos, lūpų ir akių sausumas, tamsus šlapimas, šlapinimasis nedideliais kiekiais ir retai, galvos skausmai.

Galima priežastis. Dehidratacija – daugiau nei 70 proc. organizmo sudaro vanduo, o dehidratacijos metu organizmas netenka ląstelėse esančio vandens, todėl pasunkėja jų funkcija, tvirtina mitybos ir fitneso klinikos „Core Performance“ direktorius Adamas Carey.

Jis pridūrė, kad dehidratavus sumažėja kraujo tūris, todėl širdžiai tenka sunkiau dirbti, kad būtų perpumpuotas tas pats kraujo kiekis. „Silpnumas ir nuovargis yra ankstyvieji dehidratacijos požymiai. Kai pajusite labai stiprų troškulį, dehidratacija jau bus stipri“.

Gydymas. Mums kasdien reikia suvartoti po tris litrus skysčių – tai neturi būti grynas vanduo, gali būti bet kokia jo forma: vandens daug sultyse, sriubose, arbatose, maiste – vaisiuose, ypač vynuogėse ir arbūzuose, daržovėse, netgi trečdalį sūrio sudaro vanduo.

Bendras mieguistumas, bloga nuotaika

Kiti simptomai: nuovargis, nors ir sugebama dirbti bei mankštintis, šaltkrėtis, odos sausumas/blyškumas, plonėjantys plaukai, trapūs nagai, džeržgiantis balsas.

Galima priežastis. Skydliaukės funkcijos nepakankamumas – ši liauka yra priešais trachėją ir gamina hormonus tiroksiną ir trijodtironiną.

Šie hormonai reguliuoja organizmo augimą ir metabolizmą (greitį, kuriuo organizmas degina energiją).

„Kai organizme trūksta ar visai nėra skydliaukės hormonų, sulėtėja metaboliniai procesai, todėl jaučiamas nuovargis“, - sakė dr. M. Vanderpumpas.

Medikų teigimu, šie sutrikimai itin padažnėja sulaukus menopauzino amžiaus.

Gydymas. Diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, kuriais nustatomas hormonų kiekis. Hormonų kiekį normalizuoja tabletėmis vartojamas vaistas levotiroksinas, pakeičiantis tiroksiną.

Užmigimas žiūrint televizorių ar skaitant, irzlumas

Kiti simptomai: nuovargio jausmas, nesugebėjimas susikaupti atliekant dienos darbus, užmigimas bet kada sumažėjus fiziniam aktyvumui, netgi valgant, knarkimas, prabudimas skaudant ar išdžiuvus gerklei, atminties skylės, nesugebėjimo susikaupti laikotarpiai, galvos skausmai (ypač rytais).

Galima priežastis. Miego apnėja – būklė, kuomet gerklės raumenys ir minkštieji audiniai atsipalaiduoja ir subliūkšta. Dėl to iki dešimties sekundžių ar net ilgesniam laikui užspaudžiami kvėpavimo takai. Tuomet pacientas vėl pradeda kvėpuoti, neretai „kriuktelėdamas“ ar atsidusdamas – taip gali nutikti šimtus kartų per naktį, nors žmogus pats to paprastai neprisimena.

Ši būklė kamuoja maždaug 2 vidutinio amžiaus moteris iš 100 ir apie 4 iš 100 vyrų – iš viso apie 800 000 britų.

„Dėl šios būklės gali būti jaučiamas išsekimas, nes apnėja sutrikdo gilų, lėtųjų bangų miegą ir REM miegą, kurie reikalingi organizmo augimui ir gijimui“, - aiškina Oksfordo universiteto neurologijos profesorius Russellas Fosteris.

Ilgą laiką negydant dėl apnėjos gali padidėti kraujospūdis ir netgi išsivysto depresija.

Gydymas. Svorio mažinimas ir rūkymo atsisakymas padės palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą. Taip pat gali padėti miegojimas ant šono, o ne ant nugaros. Vidutinio sunkumo ir sunkiais apnėjos atvejais gali būti taikomas gydymo metodas, vadinamas nuolatiniu teigiamu kvėpavimo takų slėgimu – kvėpavimo kaukė, kuri užsimaunama einant miegoti ir palaikanti nuolatinį suspausto oro srautą, apsauganti nuo kvėpavimo takų užsivėrimo.

Mieguistumas dienos pabaigoje

Kiti simptomai: pasibaigus darbo dienai, sunku atrasti jėgų bet kokiai veiklai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pykinimas ir vėmimas, pilvo pūtimas, pilvo spazmai, skausmas gadinant orą.

Galima priežastis. Iki pusės milijono žmonių serga nediagnozuota celiakija. Šią į paveldimumą linkusią ligą sukelia gluteno (baltymo, esančio kai kuriuose grūdinės kilmės produktuose, pavyzdžiui, kviečiuose, miežiuose, rugiuose) netoleravimas, taigi netoleruojami ir tokie produktai kaip duona, makaronai, pusryčių dribsniai, pyragai, pica.

Tokie produktai paskatina imuninę sistemą atakuoti savus žarnyno audinius, todėl mitybinės medžiagos nebūna absorbuojamos ir išsivysto tokios būklės, kaip osteoporozė bei anemija, kurios sukelia nuovargį, tvirtina Spire ligoninės Bushey mieste (Jungtinė Karalystė) gastroenterologas dr. Stevenas Mannas.

Gydymas. Jūsų šeimos gydytojas turėtų nukreipti jus pas dietologą, kuris teiktų individualius patarimus ir išsamų planą, kaip iš mitybos pašalinti gluteną, neatsisakant pagrindinių maisto medžiagų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)