Įvardijo, kokį didžiausią skausmą gali iškęsti žmogus

Skausmas yra labai keistas ir varginantis dalykas. Gyvenime nėra nieko už jį reikalingesnio ir labiau nepageidaujamo. Žmonijai jis kelia bene didžiausią rūpestį ir sumišimą, o medicinos mokslui – iššūkį. Ar įmanoma jį išmatuoti ir kokį didžiausią skausmą gali pernešti žmogus?

Bet ar apskritai galima kelti klausimą, koks yra didžiausias skausmas, kurį gali patirti žmogus. Atsakymas nėra vienareikšmiškas. Iš pat pradžių būtina pasakyti, kad beveik neįmanoma sudaryti skausmo hierarchijos, nes skausmas – subjektyvus dalykas. Be to, kai kurių žmonių skausmo slenkstis yra labai žemas, o kitų – labai didelis. Ir pagrindinė priežastis yra ta, kad tai susiję su žmogaus psichologija ir neurologija.

Kodėl taip sunku tyrinėti skausmą? Taip jau yra, kad žmonės turi skirtingus susidorojimo su skausmu mechanizmus. Galiausiai, vyrų ir moterų skausmo suvokimas iš esmės skiriasi, ir kalbant apie ilgai trunkantį diskomfortą, moterys šiuo atžvilgiu lenkia vyrus. Galima daryti išvadą, kad nėra vienos tikslios skausmo skalės.

Be to, sunku apibrėžti, kad yra tas „pats baisiausias“ skausmas, kurį galime ištverti, nes vieni baisiausių skausmų paprastai būna trumpalaikiai: žmogus paprasčiausiai apalpsta arba smegenys tiesiog įjungia skausmo malšinimo procesą, kad žmogus neišprotėtų.

Bandymai išmatuoti

Pastaruosius porą dešimtmečių mokslininkai pradėjo ieškoti būdų nustatyti skausmo bendrą vardiklį, jį išmatuoti ir paversti objektyvesne sąvoka.

Skausmo tyrimo istorijoje pilna išradingų, bet dažniausiai bergždžių bandymų išmatuoti pojūčius. XIX amžiuje prancūzas gydytojas Marc Colombat de l’Isèrebandė skausmo intensyvumą pagal kenčiančiojo riksmų dažnį. Penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Kornelio universiteto gydytojai išrado dolorimetrą – prietaisą skausmo slenksčio matavimui kaitinimu arba spaudimu. 2017 metais MIT mokslininkai pristatė DeepFacelift, algoritmą, turintį nustatyti nemalonių pojūčių intensyvumą pagal žmogaus veido išraišką.