Naujas tyrimas, atliktas šių metų liepą, parodė, kad labiau į depresiją linkę žmonės buvo išsikėlę neapibrėžtus tikslus lyginant su tais, kurio neturėjo polinkio į depresiją.
Šis Liverpulio universiteto psichologijos institute atliktas tyrimas, kuriam vadovavo Dr. Joanne Dickson, siekė išsiaiškinti, kokius tikslus sau dažniausiai išsikelia žmonės, kaip jie susiję su jų dvasine būkle. Išanalizavus duomenis buvo pastebėta, kad polinkis į depresiją labai priklauso nuo to, ar asmuo turi gyvenime kokį tikslą.
Tyrimo vadovė teigė, kad šis tyrimas pirmiausia buvo skirtas nustatyti, ar polinkis į depresiją veikia asmeninius tikslus. Rezultatai parodė, kad klinikine depresija sirgę žmonės neturėjo specifinių tikslų arba jiems trūko konkretumo, neapibrėžtumas trukdė tuos tikslus įgyvendinti, tuo pačiu sukeldamas negatyvias mintis.
O jūs, ar reguliariai keliate siekiamus tikslus? Ar priskirtumėte save prie depresyvių žmonių?
Tikslo išsikėlimas ir jo siekimas sukeli smegenyse chemines reakcijas, taip stimuliuojama savigarba, atsiranda pasitenkinimas, laimės jausmas.
Kuo skiriasi trumpalaikiai, vidutiniai ir ilgalaikiai tikslai?
Tyrimo dalyviai buvo paprašyti įvardinti, kokio pobūdžio (pagal trukmę) yra jų tikslai. Ar esate pamąstę, kaip jūs galėtumėte atsakyti į šį klausimą?
Dr. J. Dickson suskirstė tikslus pagal jų specifiką ir trukmę.
Išsiskyrė abstraktūs ir specifiniai, konkretesni tikslai. Pavyzdžiui, „būti laimingam“ – abstraktus tikslas, o siekis pagerinti 5 mylių bėgimo laiką – konkretus.
Tyrimas parodė, kad ir į depresiją linkę ir stabilios dvasinės pusiausvyros žmonės turėjo išsikėlę panašų kiekį tikslų, tačiau linkusių į depresiją tikslai buvo abstraktesni. Jiems buvo būdinga ir nespecifinių, neaiškių priežasčių, kodėl nepavyko įvykdyti vieno ar kito tikslo, įvardijimas.
Pavyzdžiui, reguliarus sportavimas padeda pasiekti pagrindinį tikslą - pagerinti dvasinę ir fizinę būklę. Šiuo atveju bendrus tikslus galima suskirstyti į didesnius ir mažesnius. Pavyzdžiui, kiekvieno pratimo atlikimas – tai mini tikslų įveikimas, o visa treniruotė – didesnio tikslo pasiekimas.
Turimų per dieną atlikti darbų sąrašo sudarymas kiekvieną rytą motyvuoja ir skatina siekti to, kas svarbu gyvenime. Jei įsipareigosite kasdien 30 minučių prieš darbą pabėgioti, jūs turėsite labai aiškų ir konkretų tikslą, prie kurio padėję pliusą, darbingai pradėsite dieną ir susikursite atitinkamą nuotaiką.
Labai svarbu sau pasakyti: „Taip, aš tai padariau!“
Pernelyg dideli ir abstraktūs tikslai sukelia depresiją, nes sunku ilgesnį laiką nejaučiant progreso išlikti motyvuotam.
Ilgalaikius ir nespecifinius tikslus sudėtinga įsivaizduoti, o vizualizacija šiuo atveju labai svarbi. Tikslo siekimas turi turėti konkrečius etapus – pradžią, vidurį, pabaigą. Jei jūs negalite įsivaizduoti pabaigos, to, kai sau pasakote „aš tai padariau”, jūs negaunate apdovanojimo už savo darbą. Jei jums rūpi ne itin konkretus tikslas, jūs turite jį suskirstyti etapais, padaryti kuo labiau apčiuopiamą.
„Depresija susijusi su negatyviomis mintimis, su polinkiu viską perdėti, nuolat graužti save dėl nepavykusių dalykų. Šis atradimas labai svarbus gydant klinikinę depresiją. Padedant žmonėms išsikelti konkrečius tikslus, mokant rasti priežastis ir priemones tikslui pasiekti padeda atsikratyti pesimistinių minčių, nutraukti tą užburtą nesėkmių ratą”, - sako Dr. Joanne Dickson.
Taigi, reguliarūs įpročiai, pavyzdžiui, sportas, greitai pasidaro tokie įprasti, natūralūs. Tokiu principu reikia siekti ir didesnių užsibrėžtų tikslų.
