aA
Manoma, kad vieno rizikos veiksnio, kuris gali nulemti išsėtinės sklerozės atsiradimą, nėra. Kokie veiksniai „pažadina“ ligą vis dar tyrinėjama, jau yra išanalizuoti 44 veiksniai. Pasak VU Medicinos fakulteto magistro studijų studentės, išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ pirmininkės Anos Staševičienės, genetinio polinkio, gimimo vienoje ar kitoje šalyje, savo lyties paveikti negalime, tačiau jei turime polinkį susirgti išsėtine skleroze, valdant kitus rizikos veiksnius, kuriuos galime valdyti, didiname tikimybę, kad išliksime sveiki. Kokius rizikos veiksnius mes galime valdyti?
© Adobe Stock

Tyrimai apie polinkį susirgti

„Teko susipažinti su viena metanalize, kurioje buvo pristatytas tyrimas apie išanalizuotus net 44 veiksnius, galinčius nulemti išsėtinės sklerozės atsiradimą. Tame tyrime prieita išvados, kad tik trys rizikos veiksniai didina riziką susirgti išsėtine skleroze: Epšteino Baro virusas (EBV), infekcinė mononukleozė (Herpes šeimos virusai) ir rūkymas“, – atsiųstame pranešime spaudai sako A. Staševičienė.

Sergamumo paplitimo žemėlapiai leidžia daryti išvadą, kad didesnę riziką susirgti išsėtine skleroze turi asmenys gimę šiaurės regionuose.

„Yra nustatyta, kad jeigu žmogus, turintis riziką susirgti išsėtine skleroze iki 15 metų emigruoja arčiau pusiaujo, jo rizika susirgti išsėtine skleroze tampa tokia, kaip tos šalies, į kurią jis emigravo, rizika. Jeigu jis išvyksta būdamas jau vyresnis, pavyzdžiui, 20 metų, jis išveža su savimi riziką susirgti išsėtine skleroze“, – kalbėjo IS draugijos „Feniksai“ pirmininkė A. Staševičienė.

Ji pamena vieną mokslinį tyrimą, kuris iš dalies gali paaiškinti didėjančią sergamumo išsėtine skleroze tendenciją.

„Tyrimas atskleidė, kad vaikams iki 20 metų, kurių KMI viršija 27, rizika susirgti išsėtine skleroze yra didesnė. Taip atrastas ryšys tarp vaikystės svorio ir rizikos susirgti išsėtine skleroze. Nutukimo epidemija smarkiai koreliuoja su augančiu išsėtinės sklerozės sergamumu“, – sako VU Medicinos fakulteto magistrantė.

Ana Staševičienė
Ana Staševičienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Galima apsisaugoti

Pasak A. Staševičienės, nemažai pastaruoju metu atliktų tyrimų patvirtina sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymo nuo mažų dienų naudą. Šių įgūdžių ugdymas gali būti vertinamas ir kaip išsėtinės sklerozės prevencija.

„Išsėtinė sklerozė priskiriama prie lėtinių neinfekcinių ligų. Kitos šios grupės ligos nuolat tiriamos, ieškant atsakymo į klausimą, kaip jomis nesusirgti. Analogiškas klausimas jau keliamas ir dėl išsėtinės sklerozės“, – teigia A. Staševičienė.

Kaip labiausiai ištyrinėtą veiksnį ji mini saulės poveikį. „Australijos mokslininkai atliko tyrimą, kuris nustatė, jog buvimas lauke yra veiksminga prevencinė priemonė, sauganti nuo susirgimo išsėtine skleroze vyresniame amžiuje. Dėl to kaip viena iš ankstyvos išsėtinės sklerozės prevencijos formų yra minima rekomendacija vaikams daugiau laiko praleisti gryname ore, lauke“, – sako ji.

Prie rizikos veiksnių, lemiančių neinfekcinės lėtinės ligos atsiradimą, priskiriami nepalankūs mitybos įpročiai, žalingi įpročiai (rūkymas), fizinio aktyvumo stoka ar vidinės darnos nebuvimas.

„Mokslininkai mano, jog didžiausias aplinkos veiksnių poveikis, keliantis riziką susirgti išsėtinė skleroze, pasireiškia dar vaikystėje. Todėl vaikystėje itin svarbu apsaugoti vaiką nuo vitamino D trūkumo ir nepalankių mitybos įpročių“, – pabrėžia A. Staševičienė. Ir priduria, jog sveikos gyvensenos įpročiai, diegiami nuo mažų dienų, gali turėti lemiamos įtakos apsaugant daug rizikų turintį žmogų nuo išsėtinės sklerozės.

Veiksniai, kuriuos mes galime valdyti:

  • Mitybos įpročiai.
  • Vitamino D koncentracija kraujyje.
  • Žalingi įpročiai (rūkymas).
  • Fizinis aktyvumas.
  • Vidinė darna (žmogaus atsparumas stresui).
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Girto kūdikio atvejis parodė Lietuvos realybę: su tokia motina turėjo dirbti speciali komanda (96)

Daugelį lietuvių sukrėtė Klaipėdos atvejis , kai gimė visiškai girtas kūdikis. Primename, kad...

Po Zelenskio ir Porošenkos akistatos – griežtas verdiktas (413)

Komikas, galintis tapti naujuoju Ukrainos prezidentu, penktadienį pažadėjo išardyti senąją...

„Vilmorus“: pasikeitė prezidentinių lenktynių lyderis (2025)

Konservatorių kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė pakilo į pirmąją reitingų...

Kreipėsi į paspirtukų vairuotojus: žinoti KET neužtenka, kai kurios taisyklės – nerašytos (21)

Spūsčių išvengti ir ekologiškai keliauti gyventojai vis dažniau kaip alternatyvią transporto...

Parduotuvių darbo laikas per Velykas: kai kurios visai nedirbs (63)

Šiemet ne visi prekybos centrai per šventes lauks pirkėjų. Vis dėlto, nors pirmąją šv. Velykų...

Sergėjus Maslobojevas vedė antrojo vaikelio besilaukiančią mylimąją (60)

Šeštadienį, balandžio 20 dieną, kovotojas Sergejus Maslobojevas sumainė aukso žiedus su...

Su nuteistaisiais beveik pusę gyvenimo dirbanti moteris: įkišę koją į šią sistemą, pamatėme daugybę baisių dalykų (15)

Buvusių kalinių integracija į visuomenę – ilgas, sudėtingas, daug pastangų reikalaujantis,...

Atkeliauja nauja šilumos banga: jausimės lyg vasarą (24)

„DELFI diena“ laidoje apsilankiusi sinoptikė Vida Ralienė tikino, kad sulauksime tik vienos...

Bandomieji gyvūnai: kam juos naudoja Lietuvos mokslininkai? (7)

„Jūs matote pelę, o mes matome priemonę išgydyti vėžį“, – atėjus pokalbio pas Vilniaus...