aA
Apribojimai, draudimai, valgymas susinervinus arba dėl to, kad „nėra ką veikti“ - visa tai neleidžia mums išgirsti mūsų organizmo signalų. Kaip vėl iš naujo išmokti atpažinti alkio ir sotumo jausmus, nustoti valgyti neaišku kada ir kam,- klausia psychologies.ru?
© Shutterstock nuotr.

Evgenija, 26 m., personalo vadybininkė: „Nustojau save riboti“.

„Šešiolikos metų tapusi apetitiškų formų mergina, pradėjau bandyti įvairiausias dietas. Nepaisant kančių, rezultatai buvo minimalūs: numesdavau du-tris kilogramus, kurie greitai sugrįždavo. Laikydamasi dietos kontroliuodavau viską, kas tik man papuldavo į burną. Užtat vėliau ėsdavau viską iš eilės negalėdama sustoti.

Po eilinės krizės suvokiau, kad problema – mano galvoje. Laikiau save nepakankamai protinga, rengiausi ir elgiausi taip, kad „susiliečiau su peizažu“, laisvą laiką praleisdavau internete ir valgydama sausainius vieną po kito... Iš kur ištraukiau, kad lieknumas išspręs mano problemas?

Kreipiausi į psichoanalitiką, kad išmokčiau mylėti save tokią, kokia esu – jei jau sulieknėti nepavyksta. Tačiau analizės metu man paaiškėjo, kad antsvoris – tai gynybos nuo aplinkinio pasaulio būdas. Tai buvo tik mano tikrosios problemos – nesąmoningos kaltės dėl to, kad negimiau berniuku, kaip troško mano tėvas – padarinys.

Kai man pavyko išsilaisvinti iš šio jausmo, atleisti sau ir tėvui, pasijutau laiminga. Įdomia asmenybe, patrauklia moterimi. Užsimaniau kitaip rengtis, kitaip elgtis, į mane ėmė kreipti dėmesį vyrai, asmeninis gyvenimas pasikeitė į gerąją pusę. Netgi darbe paaukštino, pastebėję mano aktyvumą. Pradėjau justi pasitenkinimą savimi ir gyvenimu.

Šiandien savęs neriboju. Jei norisi, galiu suvalgyti ir keptų bulvių, ir šokolado – be sąžinės graužimo ir žalos figūrai. Valgau ne pagal dienos metą, kaip anksčiau, o kai jaučiu, jog išalkau. Sustoju tada, kai suvokiu, kad esu soti.“

„Maniau, kad priaugau svorio dėl gimdymų“, - prisimena trisdešimtmetė Venera. - „Tačiau laikas ėjo, o aš ir toliau storėjau: tuštinau šaldytuvą, regis, valgiau nesustodama. Verkiau, jaučiausi nelaiminga ir siaubingai kalta. O tuomet grupinėje psichoterapijoje išaiškėjo, kad mano alkis yra ne fiziologinės, bet emocinės prigimties. Valgiau, kad nuslopinčiau nerimą, jog nesusitvarkysiu su mamos vaidmeniu.“

44 metų Valerija pusantro dešimtmečio gyveno nuo vienos dietos iki kitos. Ir šiandien su kartėliu prisipažįsta, kad nesugeba atpažinti, kuomet yra alkana: „Valgau, kad atsipalaiduočiau, kai nervinuosi ar kai nežinau, kuo užsiimti... O savaitgaliai man išvis virto košmaru.“

„Mūsų santykis su maistu formuojasi nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų“, - primena psichoterapeutas Viktoras Makarovas. - „Mažylio verkimą ne visada sukelia alkio jausmas. Jei mama atidi, ji greitai sugebės atskirti, ar laikas mažylį pamaitinti, ar reikia tiesiog paglamonėti ar pakeisti sauskelnes. Taip ji moko kūdikį atpažinti alkio jausmą ir sotumo džiaugsmą.“

Beje, net jei pirmieji mėnesiai praėjo puikiai, viskas gali pasikeisti vėliau – jei vaikas raminamas saldainiu, užuot jam skyrus laiko. „Močiutė visada kartodavo, kad negalima palikti maisto lėkštėje“, - prisimena 47 metų Vladimiras. - „Nekenčiau grikių košės, tačiau tekdavo suvalgyti viską iki galo.“ Psichoterapeutas tokį požiūrį aiškina praeities patirtimi: „Revoliucija, karai, badas – senoji karta patyrė daug praradimų. Iš čia ir nuostata: mylėti – vadinasi, maitinti.“

Taisyklingos mitybos spąstai

Miltiniai, riebūs, saldūs, sūrūs – daugeliui šie žodžiai turi negatyvų atspalvį. Taisyklių neįtikėtinai daug, jos prieštarauja viena kitai: nevalgyti po šeštos vakaro; valgyti dažnai po nedaug; valgyti daugiau kruopų ir daržovių... Per visus šiuos laisva valia prisiimtus apribojimus nebegirdima savo kūno signalų.

„Draudimai, kurių laikosi besistengiantieji „taisyklingai maitintis“, tampa nuolatinės vidinės įtampos šaltiniu“, - aiškina gydytoja psichoterapeutė Valentina Berezina. - „O tai galiausiai sukelia sveikatos sutrikimus. Mums visiems būtų gerai prisiminti, kad mitybos taisyklės sukurtos statistiniam vidurkiui, žmogui, kuris realybėje paprasčiausiai neegzistuoja: visi mes turime individualių maistinių polinkių, kuriuos reikia gerbti.“

Ketinimas atsisakyti pasitenkinimo, kurį teikia mėgstamas patiekalas, sukelia diskomfortą, tuštumą, praradimo jausmą – lyg iš žmogaus būtų atimta kažkas svarbaus, kas jam teisėtai priklauso.

Atsisakę skanaus kepsnio pietums, vakare veikiausiai negalėsite atsispirti pyragėliams, į kuriuos turbūt nenorėtumėte ir pažvelgti, jei tik būtumėte įsiklausę į savo kūną dieną. „Iškeisti mėgstamą Kijevo kotletą su daržovėmis į nemėgstamą žuvį garuose su salotos lapu? Jau geriau ramia širdimi suvalgyti tai, kas patinka“, - pataria psichoterapeutė.

Prisijaukinti alkį

Mums labai svarbu išmokti atskirti fiziologinį alkį nuo emocinio, pabrėžia Valentina Berezina. Ji rekomenduoja įsiklausyti į save. Apie tai, kad laikas papildyti organizmo rezervus, gali byloti skrandžio urzgimas ar tuštumos jausmas, silpnumas ar galvos skausmas.

Noras suvalgyti tam tikrą produktą – taip pat svarbus signalas, kad organizmui trūksta maistinių medžiagų. Taigi jei norisi citrinos ir jos skonis, paprastai itin rūgštus, mums atrodo subalansuotas, gali būti, kad trūksta vitamino C. Jei maisto pasirinkimą veikia išorės veiksniai (tarkime, stengiamės suvalgyti visą viešbučio su „viskas įskaičiuota“ restoranu maistą), mus valdo noras pavalgyti, kad pasijustume geriau.

Dietologė Katherine Kuréta-Vanoli iš antsvorio problemų analizės grupės savo pacientus ragina susitaikyti su pojūčiais. Pirmasis žingsnis – prisiminti, kas yra alkis. „Paprašau jų praleisti pusryčius ir palaukti fiziologinių signalų, pavyzdžiui, skrandžio urzgimo. Tiems, kurie valgo dėl to, kad bijo pajusti alkį, tai sukelia nerimą. Kai kuriems sudėtinga atpažinti šiuos signalus. Juk skrandį gali pradėti graužti ir iš jaudulio.“

Neseniai 38 metų Olga išbandė tokį pratimą: „Netgi trečią popiet, nuo ryto neprarijusi nei trupinio, nesugebėjau suvokti, ar noriu valgyti, ar ne. Mane tai apstulbino: daugelį metų buvau įsitikinusi, kad maitinuosi taisyklingai, juk visuomet rūpinausi, kad mano racionas būtų subalansuotas. O pasirodė, kad nebesuvokiu, kas yra alkis. Ir valgau nuolatos.“

Kada išmokstame atpažinti alkį, lieka sudėtingiausia užduotis: išmokti laiku sustoti. „Svarbus signalas – kai ima silpnėti patiekalo skonio aštrumas, valgio pradžioje atrodęs stebuklingas“, - sako dietologė. „Kai mažėja pasitenkinimas, laikas sustoti. Alkis gali pasireikšti iki kito valgymo, gali tekti užkąsti. Tame nėra nieko baisaus. Mes nestorėjame dėl to, kad valgome, kuomet esame alkani.“

Įjungti visas jusles

Save ribojantieji praranda sugebėjimą justi skonį. Todėl Katherine Kuréta-Vanoli į terapiją įtraukia degustacijos seansus. Ji siūlo pacientui atsinešti bet kokį produktą ir jį suvalgyti, laikantis ritualo, kurio tikslas – mobilizuoti jusles. Iš pradžių – rega: reikia apibūdinti spalvą, formą, pakuotę (tyrimai parodė, kad rega vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant alkį ir sotumą). Tuomet – lytėjimas: kokia tekstūra?

Tuomet – uoslė: „Prisiminimai apie kvapus gali pažadinti emocijas, susijusias su vaikyste arba artimaisiais, ir paaiškinti, kodėl mes ieškome paguodos bandelėje arba šokolade“, - sako dietologė.

Ir galiausiai – skonis: atsikąsti gabalėlio, pavolioti jį burnoje, norint pajusti visus niuansus, ir praryti. „Pacientai pasakoja, kad skonis turi maža ką bendro su tuo, ką jie valgo namie. Tačiau tai toks pat sūris ar paštetas – tiesiog jie suvokia tai, ką valgo. Ir todėl numalšina alkį kur kas anksčiau.“

Atsižvelgti į jusles – vadinasi, įsiklausyti į kūno signalus ir leisti sau pajusti malonumą valgant mėgstamus patiekalus. Priminkime sau, kad maistas – tai biologinė būtinybė, kurios valia neturi kontroliuoti – kitaip organizmas bus išvestas iš pusiausvyros. Patirti malonumą valgant? Perspektyva kur kas džiugesnė, nei apriboti savo malonumus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Dalis veiksmų gali turėti visiškai priešingą efektą: prezidento rinkimuose – penktadienio intriga (265)

Gitanas Nausėda turi platesnį rinkėjų ratą, o Ingridos Šimonytės rinkėjai yra labiau...

Erdvesnis kotedžas ar butas už tą pačią kainą: viename iš jų slypi apgaulingi spąstai (54)

Nusprendusius pirkti būstą dažnai kankina dilema, ką geriau rinktis – butą ar kotedžą....

Milijardieriaus pažadas padengti studentų paskolas pasėjo euforiją ir abejones (13)

Milijardierius Robertas F. Smithas nustebino Morhauzo (Morehouse) koledžo studentus, pažadėjęs...

Kraupus įvykis Jurbarke: jaunuolį apleistame pastate, įtariama, nužudė nepilnametis

Policijos departamentas informavo, kad Jurbarke buvo rastas nužudyto jaunuolio kūnas....

Valerijus Morozovas. Tūkstančiai tyrimų atliekami be reikalo: žmonės leidžia pinigus ir kelia sau nerimą (11)

„Aš noriu išsitirti kraują – viską, ką galima, pilniausią kraujo tyrimą “ – dažnai...

Politiniai žaidimai artina dar vieną rimtą politinę Europos katastrofą

Premjero spaudos konferencijų salėje Varšuvoje aiškiai krito į akis vienas dalykas: čia nebuvo...

Sukritikavo vairuotojus: keikiate spūstis, tačiau patys nenorite pajudinti nė piršto

Didėjant automobilių skaičiui miestuose, jų savivaldybės imasi įvairiausių veiksmų, kad...

Leonardo tempiami ir vėl laimėję „Raptors“ – per žingsnį nuo NBA superfinalo (20)

Toronto „Raptors“ komanda persvėrė NBA Rytų konferencijos finalo serijos iki keturių...

Mokslininkas kovoja su jo sūnų neįgaliu pavertusia liga: viskas prasidėjo kaip paprastas nuovargis (5)

Keletą kartų per dieną ir kasdien – Ronas Davisas sėdi nulenkęs galva ir laukia. Laukia šalia...

Savaitgalio planas nenorintiems būti prie vandens: 12 Lietuvos vietų, kurias verta aplankyti

Pavasarinei saulei mušant karščio rekordus ir artėjant kalendorinei vasarai, jau pats metas...