„Viena sutrikimų diena šen ar ten, ypač jei keitėsi jūsų dienotvarkė, mityba ar gyvenimo būdas, yra nieko tokio. Tačiau jei pokyčiai yra staigūs ar ištinka be aiškios priežasties, reikėtų kreiptis į gastroeneterologą“, – sako medicinos ir gastroeneterologijos profesorius Jamesas F. Marionas iš Icahno medicinos mokyklos Niujorko Sinajaus kalno ligoninėje.
Svetainė womenshealthmag.com pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį susidūrus su kai kuriomis dažniausiai ištinkančiomis virškinimo sistemos bėdomis, ką tai galėtų reikšti ir kuomet reikėtų kreiptis į gydytoją.
1. Rėmuo
Jeigu jūsų anksčiau nekankindavo rėmuo (ne tas, kuris ištinka po aštraus ar itin gausaus maisto), o dabar reguliariai juntate graužimą be jokios ypatingos priežasties, laikas užsiregistruoti pas gydytoją, ypač jei pastebite ir kitų simptomų, pavyzdžiui, jums pradėjo kristi svoris, kankina jausmas, tarsi maistas būtų įstrigęs gerklėje, ar išmatose pastebite kraujo.
Gali būti, kad patenkate tarp tų 20 proc. žmonių, kurie, anot JAV Nacionalinių sveikatos institutų (NSI), serga gastroezofaginio refliukso liga. Tai būklė, kai skrandžio sultys sukelia uždegimą ir susiaurina stemplę, sako J. F. Marionas. Kadangi rėmuo gali baigtis rimtomis komplikacijomis, įskaitant opas ir astmą, jums nereikėtų kentėti tyloje – tinkami vaistai paprastai įveikia šiuos simptomus.
Kai kurie žmonės rėmenį kartais sumaišo su skausmu krūtinėje, nes deginimas dažnai juntamas tarp krūtinės ir pilvo. „Kai žmonės sulaukia 40 metų, jie šį skausmą pradeda vertinti rimčiau. Stiprus rėmuo gali būti panašus į anginą, o atskirti šiuos du dalykus gali būti sudėtinga“, – pažymi profesorius. Štai kodėl pajutus neįprastą, naują rėmens priepuolį, itin svarbu kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti.
2. Pilvo skausmai
Lokalizuoti pilvo skausmą būna sunku. „Nors apendiksas yra dešinės pilvo pusės apačioje, daugybė žmonių, kuriuos ištinka apendicitas, jaučia skausmą bambos srityje“, – teigia J. F. Marionas.
Problemos su tulžies pūsle, kuri yra po kepenimis pilvo viduryje, skleidžia skausmą į viršutinę pilvo dalį ar net nugarą. Pasikartojantis pilvo skausmas gali būti dirgliojo žarnyno sindromo ženklas. Šis sindromas, anot Amerikos gastroenterologijos koledžo, kankina 10 – 15 proc. amerikiečių, bet diagnozuojamas tik 5 – 7 proc. iš jų. Simptomai – pilvo pūtimas, diarėja arba vidurių užkietėjimas – pasireiškia bent tris kartus per mėnesį tris mėnesius iš eilės arba tęsiasi mažiausiai pusę metų.
Ar reikia kreiptis į gydytoją, priklauso nuo to, kiek laiko jaučiate diskomfortą ir kiek aštrus yra skausmas. „Jei skausmas yra palyginus naujas, negalite jo susieti su kokiais nors mitybos ar gyvenimo būdo pokyčiais ir jeigu jis neleidžia jums užsiimti kasdiene veikla (ir ypač jei jį lydi kiti pavojingi simptomai (apie juos bus kalbama žemiau)), po poros dienų kreipkitės į gydytoją“, – sako J. F. Marionas. Taip pat vertėtų pasitikrinti, jei skausmas yra reguliarus ir nuolatinis, nors kartais ir dingsta – dažniausiai medikai tokiais atvejais gali padėti.
3. Vidurių užkietėjimas
„Vidurių užkietėjimas nėra pavojingas ir neegzistuoja skaičiaus, kiek kartų tuštintis yra normalu“, – sako gydytoja Jennifer Katz, dirbanti Niujorko Montefiore`o medicinos centro Gastroenterologijos skyriuje. Tiesą sakant, vidurių užkietėjimas yra viena dažniausių virškinimo sistemos problemų, kuri, NSI duomenimis, kankina 42 mln. amerikiečių. Paprastai vidurių užkietėjimą – tuštinimąsi mažiau negu tris kartus per savaitę ar nepakankamus žarnyno judesius – sukelia pernelyg mažas skaidulinių medžiagų kiekis ar mitybos bei dienotvarkės pokyčiai.
Tačiau vidurių užkietėjimas kartais gali signalizuoti ir rimtesnius sutrikimus, pažymi J. Katz. Jis gali būti susijęs su skydliaukės sutrikimais, žarnų audinių randėjimu po sužalojimų, dirgliojo žarnyno sindromu ar kai kurių vaistų pašaliniu poveikiu. Jeigu vidurių užkietėjimas trukdo jums daryti tai, ką norite, nuolat lakstote į tualetą, kad nors truputį pasituštintumėte, jūsų išmatos yra kietos ir reikalauja pastangų, ar nuolat vartojate laisvinamuosius medikamentus, kad tualeto reikalai pagerėtų, užsiregistruokite pas gydytoją, teigia J. F. Marionas.
„Daugybė žmonių kenčia tylėdami, nes drovisi apie tai kalbėti su savo gydytoju, – pabrėžia J. F. Marionas. – Mes galime daug kuo padėti, pavyzdžiui, rekomenduoti specialią dietą ar skirti vaistų“.
4. Viduriavimas
Ūmi diarėja, kuri trunka mažiau kaip keturias savaites, yra itin paplitęs negalavimas: NSI skelbia, kad kiekvienais metais ji ištinka maždaug 179 mln. amerikiečių. Ją gali sukelti virusinės ar bakterinės infekcijos, parazitai ir net pernelyg didelis sorbitolio kiekis (sorbitolio turi becukrės kramtomosios gumos, be to, nuo jo dažnai pučia pilvą).
Kadangi diarėja greitai gali sukelti organizmo dehidrataciją, kreipkitės į gydytoją, jei pastebite šiuos simptomus: viduriavimas trunka daugiau kaip dvi dienas, jums pakilo aukštesnė kaip 38 laipsnių pagal Celcijų temperatūra, jūs dažnai vemiate, per parą tuštinatės šešis ar daugiau kartų, jums skauda pilvą ar tiesiąją žarną, išmatos yra juodos spalvos ar jose matyti kraujo arba pūlių, atsiranda dehidratacijos požymių (troškulys, apsunkusios akys, tamsios spalvos šlapimas, retas šalpinimasis).
Lėtinė diarėja, kuri su pertraukomis tęsiasi bent vieną mėnesį, yra gana reta. Ją gali sukelti skydliaukės sutrikimai, žarnyno sužalojimai, kai kurie vaistai, ilgai trunkanti infekcija, Krono liga, opinis kolitas, dirglaus žarnyno sindromas, celiakija ar net vėžys (labiau vyresnio amžiaus žmonėms) – tačiau šie negalavimai paprastai žengia koja kojon su kitais pavojingais simptomais. Viduriuoti ilgą laiką taip pat galite dėl alergijos maistui ar dėl to, kad jūsų organizmas netoleruoja karvės pieno, sojos produktų, javų, kiaušinių ar jūros gėrybių. Vienintelis būdas tai sužinoti yra vizitas pas gydytoją.
„Mes norime išsiaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta, kad galėtume pašalinti problemos priežastį“, – teigė J. F. Marionas.
5. Nemalonus pilvo pūtimas
Pilvą pučia visiems žmonėms, bet kai kurie iš jų orą gadina dažniau negu kiti. Galbūt jums visuomet šiek tiek pūsdavo pilvą ar, galbūt, jūs retai išleisdavote dujų, bet jau savaitę jus kankina itin didelis pūtimas. Jei šis diskomfortas neleidžia jums užsiimti įprasta veikla, jums gali padėti geras dietologas ar gastroenterologas.
Tai gali būti anatominė problema, pavyzdžiui, striktūra (susiaurėjimas), dėl dirglaus žarnyno sindromo kilęs uždegimas, Krono liga ar kolitas, taip pat funkcinės priežastys, kurias J. F. Marionas vadina „jūsų žarnyno choreografija arba judėjimu“. Gali būti, kad neseniai jums išsivystė alergija kokiam nors maistui, pavyzdžiui, laktozei, kuri dažnai pradedama netoleruoti sulaukus 30 metų, jūs susirgote celiakija ar jūsų žarnyne padaugėjo kokių nors bakterijų, priduria J. Katz.
Kad ir kokios būtų priežastys, laikas pasirodyti gydytojui, ypač jei pilvo pūtimą lydi kraujavimas, svorio kritimas ar atsinaujinantis vėmimas. Gydytojas atliks tyrimus, kad išsiaiškintų priežastį, ir, jei bus būtina, skirs vaistų. Jus gali nukreipti ir pas dietologą, kuris peržiūrės jūsų mitybą ir, galbūt, patars atsisakyti kai kurių produktų, sukeliančių pilvo pūtimą.
Pavojingi simptomai
Jei bet kokius virškinimo sistemos sutrikimus lydi šie simptomai, pasistenkite kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Nepaaiškinimas svorio kritimas gali signalizuoti daug ligų, kurias būtina gydyti (Krono ligą, opinį kolitą, celiakiją, opas, depresiją ir retkarčiais vėžį). Taip pat reikėtų sunerimti, jei pradedate karščiuoti, vemti, prarandate apetitą, išmatose pasirodo kraujo ar kyla jausmas, tarsi maistas būtų įstrigęs gerklėje.
„Tai atvejai, kai norėsite sužinoti jų paaiškinimą. Jūsų gydytojas gali atlikti invazinius tyrimus, kad išsiaiškintų problemos šaltinį“, – pažymi J. F. Marionas.
