aA
Panevėžietė Viltė Gailiušienė (27 m.) niekada nesiskundė prasta sveikata. Tačiau visai neseniai likusi viena su dviem mažamečiais vaikais ji pajuto netikėtą skausmą kaktoje – moterį ištiko insultas.
© Shutterstock nuotr.

Šiandien didžiausia jos viltis yra atgauti sutrikusi regėjimą.

Pasak medikų, jaunus žmones insultas dažniausiai ištinka dėl genetinių priežasčių.

Netikėtas perspėjimas

„Buvau pervargusi, naktį nemiegojusi, negėrusi, nevalgiusi, viena prižiūrėjau vaikus. Pajutau, kad kaktos srityje kažkas nutrūko, aptemo akyse. Ir kai atgavau regėjimą, nebemačiau trečdalio vaizdo. Visą gyvenimą buvau visiškai sveika ir neturėjau jokių nusiskundimų. Tai nutiko visiškai netikėtai.

Net ligoninėje nesupratau, kas vyksta su mano kūnu. Galvojau, kad augliai ką nors užspaudė. Kai pasakė, kad tai dėl kraujotakos, net palengvėjo“, – prisiminė Viltė.

Panevėžio ligoninėje Viltei buvo atlikta daugybė tyrimų, vienas jų – magnetinis rezonansas, kuris parodė, kad viena kraujagyslė iš tiesų yra užsikišusi. Paaiškėjus diagnozei medikai pacientei skyrė kraują skystinančius vaistus.

Viltė augina trijų mėnesių kūdikį ir pusantrų metų vaiką. Gydytojai svarsto, kad insultas Viltę ištiko dėl skysčių trūkumo ir pervargimo, o ne dėl rimtų ligų.

Sutrikęs regėjimas

V. Gailiušienei buvo skirti medikamentai, turintys padėti sustiprinti organizmą, kraujagysles, ji taip pat vartoja magnį bei kalį. Pacientė ką tik lankėsi Santariškių klinikose. Gydytojai jai atliks dar porą tyrimų, kurių Panevėžyje nebuvo įmanoma padaryti. Šiuo metu būtina tiksliai išsiaiškinti insulto priežastį, nes tai gali būti ir reta genetinė kraujo liga.

„Pasekmės tokios, kad abiem akimis nematau kairiosios pusės – maždaug trečdalio vaizdo. O daugiau viskas gerai, visai nesijaučiu serganti. Iš pradžių kelias savaites skaudėjo kaktą,. Ligoninėje vieną vakarą buvo pakilęs spaudimas“, – apie padarinius kalbėjo moteris.

Kol kas prognozuoti, ar insulto padariniai visiškai išnyks, medikai dar nedrįsta. Tačiau jaunas organizmas turi kur kas daugiau galimybių atsigauti po tokio smegenų pažeidimo. „Gerai nuteikia, kad esu jauna. Reikia pakoreguoti savo gyvenimą, kad apsisaugočiau – ir mitybą, ir vandens vartojimą, ir režimą. Insultas yra linkęs kartotis. Bet aš nelinkusi galvoti apie baimes, kol tai dar kartą neįvyko. Geriau priežastis išnaikinti, kad daugiau to nebūtų“, – pasakojo Viltė.

Interviu

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojas prof. Dalius Jatužis:

Kuo šis insulto atvejis yra neįprastas?

– Visgi tai jauno amžiaus pacientė. 27-eri metai netgi ir jauno insulto kategorijoje priklauso patiems jauniausiems insultams, kurie nutinka iki trisdešimties. Šiuo atveju aiškios insulto priežasties pasakyti dar negalime. Pats insultas galbūt priklauso retesnei kategorijai, kai simptomai pasireiškia ne paralyžiumi, ne kalbos ar jutimų sutrikimais, bet akipločio iškritimu.

Žmogus nemato vienos ar kitos regos lauko pusės, tačiau nėra kitų dažniau atpažįstamų požymių. Šiuo atveju gerai, kad insultas buvo nustatytas laiku. Tokiu atveju, kai vyrauja akipločio iškritimas ar kiti defektai galvojama, kad galbūt tai yra tinklainės ligos ar akių patologija.

Minėjote, kad jaunų ir vyresnių pacientų insulto priežastys skiriasi. Tad kodėl šiuo metu vis jaunesnius pacientus ištinka insultas?

– Tarp jaunų pacientų dažniau pasitaiko įvairios genetinės priežastys, dėl kurių kraujas greičiau kreša ir ne tuomet, kai reikia stabdyti kraujavimą po sužeidimų.

Dėl genetinių priežasčių insultas gali įvykti bet kuriame amžiuje – net ir vaikams, paaugliams ar kūdikiams. Jauniems žmonėms dažniau pasitaiko smegenis maitinančių kraujagyslių sienelės pažeidimas, vadinamas atsisluoksniavimu arba disekacija. Suplyšta kraujagyslės vidinis sluoksnis, iššoka lopas, kuris plaikstosi kraujagyslės viduje kaip burė ir trukdo kraujui normaliai tekėti aukštyn į smegenis. Tokia kraujagyslių liga pasitaiko žmonėms nuo mokyklinio amžiaus iki maždaug trisdešimties keturiasdešimties.

Disekacija sudaro iki 25 proc. jauno amžiaus žmonių insulto atvejų. Taip pat yra ir širdies ligos, įgimtos širdies ydos, širdies reumatas. Šios širdies problemos gali komplikuotis – susidarę krešuliai atitrūksta iš širdies su kraujo tėkme po to pataiko į smegenų kraujagysles, užkimšdamos smulkiųjų kraujagyslių šakas.

Taip pat insultą gali sukelti skysčių netekimas, profuzinis vėmimas, viduriavimas, paskatinantys kraujo sutirštėjimą. Tai labiau būdinga kūdikiams, nes vyresni žmonės skysčius praranda ne taip greitai. Kūdikiams tai gali sukelti tiek arterijų, tiek venų trombozę. Vienintelė prielaida, kodėl ši pacientė patyrė insultą, yra tai, kad jis neteko daug skysčių, patyrė nuovargį, įtampą. Tačiau kol kas negalime įrodyti, kad tai pagrindinė priežastis, bet įtikinamesnės versijos taip pat neturime.

Ar dažnai pacientui išlieka po insulto atsiradę sutrikimai?

– Iki 40 procentų žmonių po insulto lieka padariniai, pavyzdžiui, judėjimo sutrikimai, jeigu žmogus buvo paralyžiuotas, nusilpo galūnės. Po tokių paralyžių ar vienos pusės nusilpimų gali likti vadinamas spastinis raumenų hipertonusas – tai padidėjęs raumenų tonusas.

Galūnė ne tik silpna, bet ir raumenys pernelyg įtempti ir dėl to atsiranda naujų problemų – sunkiau lankstyti ją per sąnarius, atsiranda skausmas. Jeigu žmogus nuo pat insulto pradžios turėjo kalbos sutrikimų, negalėjo kalbėti arba suprasti, gali likti komunikacijos problemų: žmogus negali sklandžiai kalbėti, kalba yra fragmentiška. Gali likti regos problemos.

Be abejonės, jauname amžiuje atsigavimo galimybės yra kur kas geresnės, kadangi jaunesni audiniai, smegenys ir jų ląstelės jaunesnės, jos lankstesnės ir plastiškesnės. Dėl to taikant reabilitacines priemones rezultatai paprastai yra geresni nei vyresnio amžiaus žmogaus, kuris patyrė, kad ir to pačio dydžio bei sunkumo insultą. Tačiau amžius nėra vienintelis faktorius, svarbus ir kraujo spaudimas, kiti rizikos veiksniai, paties žmogaus pastangos ir motyvacija.

Tokie ligos atvejai nori nenori perša išvadą, kad insultas – jaunėjanti liga.

– Įtikinančios statistikos pasaulio mastu, kad insultas aiškiai jaunėja, neturime. Panašu, kad dažnumas išlieka tokio paties lygio. Kita vertus, didesnė dalis diagnozuojamų insultų iki penkiasdešimties metų yra sietina su geresne diagnostika. Dabartinės diagnostikos priemonės geba nustatyti insultą jaunesniems pacientams, kai mes to nelabai tikimės.

Tiesa, rizikos veiksniai „jaunėja“. Jaunų žmonių ir kraujo spaudimas dažnai padidėjęs ir kiti rizikos veiksniai dėl didelio tempo, streso, nuolatinio bėgimo. Nestebina, kad širdies ir kraujagyslių ligos, tiek insultas, tiek miokardo infarktas, linkę pasireikšti jau ir jaunesniems žmonėms.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: gausesnis sniegas – tik trumpam (10)

Atkeliavusi sniego zona pirmadienio dieną iš Lietuvos po truputį trauksis. Keliai kai kur vis dar...

Itin nuožmus diktatorius savo aukų ramybėje nepaliko net po kankinančios mirties (105)

Idi Aminas ne be pagrindo įtraukiamas į nuožmiausių pasaulio diktatorių sąrašą. Tai...

Kraupus 14-metės iš Lietuvos nužudymas apauga vis naujomis detalėmis: tarnyboms buvo žinomas ir žudikas, ir jo auka (112)

16-metis, kaltinamas išžaginęs 14 m. Viktoriją, o paskui mirtinai uždaužęs ją į plaktuką...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (358)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Gudaitis po rungtynių susimušė su varžovu (29)

Artūras Gudaitis sekmadienį Italijos krepšinio čempionate surengė sėkmingą pasirodymą, tačiau...

Kaip meluoja filmų kūrėjai: kas iš tiesų nutinka, kai į automobilį pataiko kulka (27)

Automobiliai yra dažnas veiksmo filmų motyvas. Suderinkite automobilių gaudynes su susišaudymu...

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (112)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Rimvydas Valatka. Septyni kiaulių ūkio principai (690)

Eina į pabaigą trečiasis Džiaugsmo sekmadienis su valstiečiais ant altoriaus. Plėsdami vidinę...

Universiteto profesorė pasisiūlė pavaduoti streikuojančius mokytojus – reakcija nustebino (668)

Prasidėjus ketvirtajai pedagogų streiko savaitei tėvai ėmė širsti ne tik ant šalies valdžios,...