Baltymuose yra būtinas amino rūgščių kompleksas, kurios atlieka svarbų vaidmenį imunoglobulinų sintezėje. Štai kodėl žiemą ir tarp sezonų rekomenduojama valgyti mėsos produktų, žuvies, kiaušinių, pieno – baltyminiais produktais. Svarbūs ir augaliniai baltymai, kurių yra riešutuose, pupelėse, lęšiuose, žalumynuose.

Riebalai dalyvauja gaminant specialias ląsteles, naikinančias mikrobus. Tokios ląstelės vadinamos makrofagais. Todėl imunitetui stiprinti reikia tiek augalinių, tiek gyvulinių riebalų.

Angliavandeniai suteikia organizmui energijos. Naudingiausi gamtiniai angliavandeniai, kurių yra kruopose, uogose ir vaisiuose. Rafinuotų angliavandenių, kurių gauname su saldumynais, turi būti kuo mažiau.
Taip pat organizme reikia nuolat palaikyti reikiamą vitaminų lygį. Trūkstant vitaminų imunoląstelės tampa neaktyvios.

Vitaminai, kurie stiprina imunitetą:

A – jo yra raudonos arba geltonos spalvos vaisiuose ir daržovėse, taip pat kiaušiniuose, pieno produktuose, kepenėlėse.

B – yra riešutuose saulėgrąžose, kietuosiuose sūriuose, grybuose, grikiuose.

C – jo daug yra citrinose, kiviuose, šaltalankiuose, serbentuose, erškėtuogėse.

Vitamino E yra kopūstuose, salotose, kviečių daiguose ir sėlenose.

Jei kasdien valgysite šviežių daržovių ir vaisių, vitaminų jums netrūks.

Nepamirškite ir mikroelementų, kurių yra daržovėse, riešutuose ir augaluose: cinko, jodo, seleno, kalcio, geležies.

Imunitetą stiprinantys produktai

Pradžiai pasakysime, kad naudos imunitetui neduoda alkoholiniai gėrimai, rafinuotas cukrus bei produktai, kuriuose daug konservantų ir dažiklių.

Valgykite kruopų, liesos mėsos, žuvies, raugintų produktų, ankštinių. Labai naudingi svogūnai ir česnakai, tai gamtiniai antibiotikai.

Imunitetą stiprinančius vaisius patartina valgyti atskirai, 1,5 – 2 val. iki valgio arba praėjus 2 val. po valgio. Valgykite raudonos, oranžinės, geltonos spalvos vaisių ir daržovių – citrusinių, pomidorų, abrikosų, persikų, persimonų – juose daug antioksidantų ir karotinoidų.

Jūros gėrybės ir žuvis ypač naudingi pastojimo ir nėštumo laikotarpiu, jie palaiko imunitetą, nes juose daug seleno ir jodo.

Rauginti pieno produktai atnaujins žarnyno mikroflorą, todėl sustiprės didelė dalis imunoląstelių, esančių apatinėje žarnyno dalyje.

Dietologų ir imunologų patarimu, kasdienis racionas turėtų atrodyti taip:

300 g mėsos, žuvies ar raugintų pieno produktų,
100 g kruopų,
0,5 kg vaisių ir daržovių,
200 viso grūdo miltų duonos,
20 g sviesto,
10 g aliejaus.

Medus imuniteto stiprinimui

Medus – maistinis, gydomasis ir dietinis produktas, sunešamas bičių iš žiedadulkių. Medų organizmas įsisavina 100 proc. Tiesa, kad medus būtų naudingas, jis turi būti natūralus, nekaitintas.

Medus – ir vaistas, tad jo suvartoti reikia atitinkamomis dozėmis. Geriausia išgerti medaus 3 kartus per dieną, likus 2 val. iki valgio, arba praėjus 3 val. po valgio. Medaus paros norma suaugusiam žmogui – mažiausiai 100 g, daugiausia – 200 g. Medaus terapijos trukmė – 2 mėnesiai. Vaikams medaus irgi duokite 3 kartus per dieną, tik po 1 šaukštelį (paros norma – 30 g). Per didelis kiekis medaus irgi nesveika.

Imbieras imuniteto stiprinimui

Imbiero šaknį galima naudoti kulinarijoje, na o dietologai pataria vartoti imbierą, kad žiemą nesušaltumėte.

Šviežioje imbiero šaknyje yra daug antivirusinių ypatybių, tad jis saugo nuo infekcijų, o peršalus padeda greičiau pasveikti. Tikras išsigelbėjimas peršalus, sergant heimoritu, laringitu, yra arbata su imbieru. Dalį imbiero šaknies susmulkinkite arba sutarkuokite ir užpilkite 1 l verdančio vandens.

Į šią arbatą galima įdėti medaus ir cinamono. Ši arbata ne tik stiprina imunitetą, bet ir valo iš organizmo toksinus ir šlakus. Galima įdėti į arbatą riekelę citrinos ar lapelį žaliosios arbatos.

Sergantiems skrandžio ligomis, pankreatitu, cholecistitu, imbiero arbata netiks.

Česnakas imunitetui stiprinti

Nuo seno žinomos puikios česnako gydomosios ypatybės. Taip pat žinoma, kad česnakas stprina imunitetą – jame esantys baltymai suaktyvina antikūnių, saugančių nuo neigiamų išorės veiksnių, gamybą. Labiausiai imunitetą stiprina česnakuose esanti medžiaga alicinas, kuri stabdo virusų plitimą. Na, česnakas – ne antibiotikas, bet tačiau neturi tiek šalutinių poveikinių, kaip antibiotikai, beto, neišsivysto bakterijų pripratimas prie alicino.

Alicinas – dar ir antioksidantas, bet jo poveikis garantuotas tik iš šviežių, termiškai neapdorotų česnakų.

Rekomenduojama kasdien suvalgyti bent skiltelę česnako nuo trijų iki penkių mėnesių.

Bičių pikis imunitetui stiprinti

Bičių pikis – skystas bičių produktas. Jame daug eterinių aliejų, kurie garuodami sunaikina bakterijas ir mikrobus. Bičių pikis suaktyvina imunitetą ir apskritai naudingas sveikatai.

2 šaukštus bičių pikio sumaišykite su 10 šaukštų kokybiškos degtinės, palaikykite šį mišinį šaldytuve apie 10 dienų, kartais pamaišydami. Paskui perkoškite. Imunitetui stiprinti tris kartus per dieną vartokite po 15 lašų bičių pikio antpilo su pienu. Jei skauda gerklę, 15 lašų antpilo įpilkite į vandenį ir skalaukite gerklę.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)