Odos gyventojai
Bet kuriuo metu jūsų odą savo namais laiko apie trilijonas skirtingų bakterijų ir parazitų. Šį skaičių sudaro apie 1 tūkst. skirtingų rūšių padarų. Labiausiai šiems gyviams patinka rankų dilbių oda, tačiau dažnai jie „apsistoja“ ir už ausies esančiuose odos lopinėliuose.
Jautrumas
Prisilietimams jautrūs receptoriai, esantys ant delnų, pirštų, lūpų, liežuvio, spenelių bei varpos gali pajusti mažesnį nei 20 mh. slėgį. Tai reiškia, kad oda pajaučia net ir vieno plauko prisilietimą bei perduoda signalą smegenims.
Lietaus žmogus
Žmogaus oda – visiškai nepraleidžia vandens. Be šios odos savybės šiluma ir saulė priverstų garuoti organizmo drėgmę tol, kol susitrauktumėte kaip razina. Tačiau ir pačią odą reikia saugoti nuo išsausėjimo. Mat saugodama organizmą, oda atiduoda savo drėgmę, tad pravartu ją drėkinti veido kremu ar aliejumi.
Odos spalvos kitimas
Šiuolaikiniai žmonės evoliucionavo ir pasikeitė per 200 tūkst. metų, kai buvo aptikti rytų Afrikoje. Baltos odos žmonės egzistuoja tik apie 20 – 50 tūkst. metų. Žmonijos oda ėmė šviesėti tada, kai mūsų protėviai pradėjo migruoti į šiaurę ir šaltesnius kraštus. Tuomet žmogus po truputį prarado melanino, tamsinančio odos atspalvį, pigmentą.
Nusibraukite dulkes
Apie milijardą tonų Žemės atmosferoje esančių dulkių – iš tiesų yra mirusios odos ląstelės. Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. namuose esančių dulkių taip pat – negyvos odos ląstelės.
Sunki našta
Oda, ne tik didžiausias žmogaus organas. Kartu ji ir sunki kasdien nešiojama našta. Jei esate 85 kilogramus sveriantis vyrukas, jūsų Adomo kostiumas sveria apie 17 kg (arba 15 proc. jūsų svorio). Per metus jūs netenkate apie 4 kg odos.
„Linksmieji palydovai“ – grybeliai
Pasiruoškite faktui, nuo kurio susigarbanos net jūsų kojų pirštai. Ant vieno žmogaus kojų tarpupirščio odos gyvuoja apie 14 rūšių įvairių grybelių. Po kojų nagais jų dar daugiau. Grybeliai atsiranda ir veisiasi ten, kur yra keratino – baltymo, iš kurio sudaryti jūsų plaukai, oda ir nagai.
Ilga kelionė į paviršių
Naujos tviskančios odos ląstelės neatsiranda iš niekur. Ląstelės susikuria epidermyje ir apie penkias savaites keliauja į odos paviršių, kol ten pakeičia senąsias.
„Kandančios“ patalynės erkutės
Negyvos jūsų odos ląstelės sukuria puikią aplinką patalynės erkutėms, įsikuriančioms pagalvėse ir antklodėse. Tačiau nekaltinkite jų kandžiojimųsi. Iš tiesų, patalynės erkutės nesikandžioja. Tai alerginė reakciją, kurią jūsų odai sukelia erkučių išmatos.
Stora oda
Senų ląstelių sluoksnis odos paviršiuje vadinamas suragėjusiu sluoksniu. Ant kojų padų šis sluoksnis maždaug dešimt kartų storesnis nei ant akių vokų. Nuospaudos, atsirandančios net ant storiausio odos sluoksnio yra organizmo bandymas apsisaugoti. Jei oda trinama ir patiria spaudimą vienoje vietoje, ten netrukus susidaro pūslė, turinti apsaugoti odos paviršių nuo stipresnio pažeidimo.
