Klaipėdos universitetinės ligoninės Nervų ligų skyriaus gydytoja neurologė Raminta Godelienė:
– Kokias regite dažniausias COVID-19 pasekmes sveikatai?
– Vis daugiau pacientų ateina pasikonsultuoti po persirgtos koronaviruso infekcijos ir dauguma skundžiasi ilgai išliekančiu atkakliu nuovargiu, sunkumu susikaupti, nuolatiniu jėgų trūkumu, nerimu ar miego sutrikimais. Būtent į neurologą dažniausiai kreipiasi dėl užsitęsusio galvos, raumenų skausmo, galvos svaigimo.
Ūmias neurologines komplikacijas stebime vos pacientui pradėjus sirgti koronaviruso infekcija. Konsultuojant sergančiuosius vadinamuosiuose kovidiniuose skyriuose matome, kad infekciją lydi įvairūs kraujotakos sutrikimai, nervų pažeidimai, kai atsiranda galūnių – rankų ir kojų – tirpimai, jėgos nusilpimas.
Kiek po ligos trunka organizmo atsigavimas, priklauso nuo pačių simptomų. Tarkime, skausmas, tirpimas gali likti ir kelis mėnesius po persirgtos koronaviruso infekcijos. Skonis ir uoslė daugumai sugrįžta po mėnesio, tačiau kai kuriems gali užtrukti ir ilgiau. Tam tikri neurologiniai simptomai gali tęstis ir visus metus, nes nervinis audinys esant pažaidai dėl kraujotakos sutrikimo ar polineuropatijos taip greitai neatkuriamas.
Šie simptomai ne tik gali ilgai tęstis, bet jie vargina, trikdo gyvenimo kokybę, todėl vis ieškoma, kaip pagerinti paciento būseną, kad jis galėtų kuo greičiau grįžti į normalesnį gyvenimą.
– Ar galima teigti, kad kuo sunkesne koronaviruso infekcijos forma persirgta, tuo sunkesni ir ilgiau trunkantys liekamieji reiškiniai?
– Sunkesnė ligos forma palieka daugiau pasekmių kvėpavimo funkcijai, tam tikroms poinfekcinėms komplikacijoms. Tam tikros neurologinės komplikacijos gali būti dėl tiesioginio viruso poveikio mūsų centrinei nervų sistemai, taip pat pačios infekcijos sukelto imuninio atsako arba dėl nuolatinio deguonies trūkumo organizme.
Anksčiau galvota, kad virusas labiau veikia kvėpavimo takus, virškinimo sistemą, dabar vis daugiau aptinkama duomenų, kad jis gali tiesiogiai veikti nervų sistemą, taip sukeldamas įvairių komplikacijų.
Tarkime, tų pacientų, kurie buvo gydyti intensyviosios terapijos skyriuje, jiems taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Dėl to gali atsirasti tam tikri smegenų pažeidimo simptomai. Kaip minėjau, nervinis audinys po pažaidos pilnai neatkuriamas, todėl galimi ir liekamieji reiškiniai, o atkūrimo procesas daug sunkesnis.
– Kokias ilgalaikes pasekmes gali palikti COVID-19 liga?
– Su šia infekcija gyvename tik daugiau kaip metus, per mažai sukaupta duomenų, per trumpai stebima, kad būtų galima kalbėti apie ilgalaikes pasekmes. Tačiau spėjama, kad ateityje gali didėti autoimuninių uždegiminių ir neurodegeneracinių ligų rizika. Bet kokios infekcijos gali provokuoti tam tikrų autoimuninių ligų formavimąsi, todėl galimai COVID-19 infekcija gali didinti demielinizuojančių ligų, išsėtinės sklerozės riziką. Kalbant apie neurodegeneracines ligas, galvojama apie didesnę riziką susirgti Parkinsono liga ar progresuoti tam tikriems atminties sutrikimams, pavyzdžiui, demencijai.
– Kaip palengvinti liekamuosius koronaviruso reiškinius?
– Kiek įmanoma, reikia stengtis būti fiziškai aktyviems. Kai kuriems, persirgusiems COVID-19 infekcija, būna sunku net nueiti įprastą atstumą. Tarkime, anksčiau kasdien nužingsniuodavo penkis kilometrus, o persirgę dėl bendro silpnumo, dėl nuovargio gali įveikti vos pusę kilometro. Tad svarbu nepersistengti ir po truputį didinti krūvį, galbūt pradėti nuo lengvo pasivaikščiojimo, pamažu didinant nueinamą atstumą, o vėliau rinktis lengvus pratimus namuose. Nepamiršti ir mitybos: rinktis maisto produktus, kuriuose gausu mikroelementų, vartoti vitaminą D, kuris padeda tiek imuninei sistemai, tiek bendrai savijautai. Dėl patiriamo skausmo, tirpimo tinka magnio preparatai, B grupės vitaminai. O jei visi simptomai užsitęsė ir trikdo gyvenimo kokybę, reikia kreiptis pagalbos į specialistą dėl tolesnio gydymo.
– O gal ką nors galite patarti tiems, kas dar serga?
– Karščiuojant, kai prarandama daug skysčių ir įvairių mikroelementų, elektrolitų, stenkitės užtikrinti pakankamus kalio, magnio, išgeriamo vandens kiekius. Rekomenduojama vartoti vitaminą C ir vitaminą D. Ir, aišku, jei yra galimybė, sekite deguonies įsisotinimą kraujyje. Atsiradus naujiems simptomams ar nerimaujant dėl esamų pasikonsultuokite su jus prižiūrinčiu šeimos gydytoju.
