Pataria gydytoja dietologė Rūta Petereit:
„Vidurių užkietėjimo priežasčių tikrai yra ne viena, – vardija gydytoja dietologė Rūta Petereit. – Svarbiausia – subalansuota visavertė mityba, kai organizmas gauna visų reikalingų maisto medžiagų ir tokiais kiekiais, kokie geriausiai pasisavinami atitinkamai pagal amžių, lytį, fizinį aktyvumą.
Vidurių užkietėjimo profilaktikai svarbiausia per dieną su maistu gauti pakankamą skaidulinių medžiagų kiekį, tai yra ne mažiau kaip 25 g, iš grūdų, daržovių ir vaisių.“ Tyrimų rezultatai rodo, jog skaidulų Lietuvos gyventojai gauna per mažai – tik 17 g per dieną, ir per daug vartoja perdirbto maisto, per mažai skysčių. Ne tik mityba, bet ir sėslus gyvenimo būdas padidina vidurių užkietėjimo riziką.
Ilgiau nei 3 mėnesius
„Jeigu minėti simptomai vargina mažiau kaip tris mėnesius, nustatomas epizodinis, simptominis vidurių užkietėjimas, – vardija ji. – Jeigu simptomai vargina daugiau kaip 3 mėnesius, nustatomas lėtinis vidurių užkietėjimas, sergant tokiomis lėtinėmis ligomis, kaip cukrinis diabetas, demencija, išsėtinė sklerozė ar vartojant tam tikrus medikamentus. Reikia atkreipti dėmesį, kad vidurių užkietėjimą gali sukelti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antispazmolitikai, antidepresantai, kalcio papildai, geležies preparatai.“
Jeigu nuolatinis vidurių užkietėjimas, sunkus tuštinimasis, kietos išmatos, nepilno išsituštinimo jausmas – tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius ar net metai iš metų, gydytojos teigimu, verta susirūpinti, nes gali išsivystyti rimtos komplikacijos: hemorojus, kurio anksčiau nebuvo, storosios ar tiesiosios žarnų uždegimai. Taip pat dažnas vidurių užkietėjimas gali būti vėžio rizikos veiksnys ne tik vyresnio, bet ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems.
Gydomas ne tik medikamentais
R. Petereit išvardija nemedikamentinį ir medikamentinį gydymo būdą. Svarbiausia yra atkurti sutrikusią žarnyno funkciją – normalų žarnų pasažą, tuštinimąsi bent 3 kartus per savaitę normalios konsistencijos išmatomis be stanginimosi, panaikinti ar palengvinti simptomus bei pagerinti gyvenimo kokybę.
„Svarbu peržiūrėti vartojamus medikamentus, ‑ atkreipia dėmesį ji, ‑ ir, jeigu yra galimybė, juos galima pakeisti alternatyviais, kurie neturi įtakos vidurių užkietėjimui. Pamažu rekomenduojama didinti skaidulinių medžiagų kiekį. Per dieną rekomenduojama suvartoti bent tris saujeles daržovių – geriausia, kad jos būtų kelių spalvų. Kalbant apie skysčius – geriausia gerti negazuotą kambario temperatūros vandenį. Per parą, ypač jei vargina užkietėję viduriai, rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 2 litrus, tai yra 8 stiklines!“
Kita gydytojos dietologės rekomendacija – būti fiziškai aktyviems kiekvieną dieną. Per dieną ji rekomenduoja nužingsniuoti ne mažiau kaip 7,5 km.
O tada jau vaistai
Vaistus, skirtus gydyti vidurių užkietėjimą, R. Petereit skiria į kelias grupes. Pirmoji – medžiagos, didinančios išmatų tūrį: natūralios (sėlenos), sintetinės (metilceliuliozė). Antroji grupė – drėkikliai: mineraliniai aliejai, dioktisulfosucinatas. Trečioji – osmosiniai laisvinamieji: elektrolitų tirpalai su polietilenglikoliu ir neabsorbuojamais angliavandeniais (laktulioze, sorbitoliu). Ketvirtoji – druskos turintys laisvinamieji: sudėtyje turi iš dalies neabsorbuojamų jonų (magnio sulfatas, magnio citratas). Penktoji – stimuliuojantieji laisvinamieji: ricinos aliejus, turintys antrachinonų (senna, rabarbaro šaknys, kaskaros žievė; kasantranolis, dantronas), difenilmetanai (fenolftaleinas, bisakodilis).
„Pabaigai trumpai prisiminkime, kokia yra vidurių užkietėjimo profilaktika, – pabaigai gydytoja grįžta vėl prie mitybos, – juk jau žinoma, kad per didelis baltymų kiekis kietina vidurius. Man ne kartą teko padėti pacientams, kurie aktyviai sportuoja, laikosi baltyminės dietos ir vargsta dėl kietos konsistencijos išmatų. Taip nutinka dėl to, kad organizmui trūksta sudėtinių angliavandenių.“
