Pagrindinė priežastis – netinkami maitinimosi įpročiai

Kaip pastebi L. Viniarskaitė, iš dalies žmonių noras, esant galimybėms prisipildyti kupinas lėkštes maisto, susijęs ir su istorinėmis aplinkybėmis, sovietine praeitimi: „Anksčiau būdavo vienos rūšies pienas ir vienos rūšies duona, o dabar, atėjus į parduotuvę ar maitinimosi įstaigą, sunku būna išsirinkti iš gausios produktų pasiūlos, norisi visko paragauti. Kitas dalykas – patyrę badą žmonės, pavyzdžiui tremtiniai, dėl psichologinių priežasčių gali norėti prisikrauti maisto, ir toks įsidėjimas pagal galimybę daugiau nei reikia, būdingas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims, išgyvenusioms panašias situacijas.“

Vis tik pagrindinė priežastis, skatinanti tokį elgesį, yra per didelis alkis. O jį, pasak gydytojos dietologės, sąlygoja neteisingi lietuvių maitinimosi įpročiai: per dideli tarpai tarp valgymų, pusryčių nevalgymas, per mažai skiriama laiko valgymui.

„Nėra keista, jeigu ilgą laiką nevalgius, apetitas sukyla taip stipriai, kad prisikrauni tiek maisto, kiek tikrai nepajėgsi suvalgyti. Norą įsidėti daugiau, suvalgyti didesnį kiekį ir net persivalgyti labiausiai skatina alkis, kuris atsiranda nevalgant ilgą laiką, t.y. daugiau nei 6 valandas. Dažna situacija – žmogus nepusryčiauja arba pusryčiauja septintą ryto, pietus praleidžia, o vakarienės metu prisivalgo ir už pietus, ir už vakarienę“, – pasakoja L. Viniarskaitė.

Įpročius formuoti reikia dar vaikystėje

Gydytoja dietologė teigia, jog viena iš taisyklingos mitybos taisyklių, reguliarus valgymas kas 3–4 valandas, turi būti skiepijama dar vaikystėje. Per dieną žmogus turėtų valgyti 3–5 kartus per dieną (mažesnieji ir 6 kartus), t.y. dienos mitybos režimą turi sudaryti trys pagrindiniai valgymai ir vienas ar du užkandžiai.

„Reikia įpratinti vaiką valgyti pusryčius – tai tikrai dažna problema, su kuria susiduriama. Vaikas atsikelia ir dar pusiau miegantis yra vežamas į darželį ar mokyklą. Kadangi pusryčių nevalgo ir patys tėvai, vaikas nemato pavyzdžio. Vaikui einant į mokyklą, tėvai gali įdėti užkandžių, taip išvengiant per didelių tarpų tarp valgymų. Vaikams svarbu valgyti namuose gamintą maistą, todėl iš mokyklos ar darželio grįžusi atžala turi rasti pagaminto maisto, o ne raštelį „Nueik nusipirk ko nors“ ar „Susitepk sumuštinį“. Jei vaikas namuose įpranta reguliariai valgyti, mato, kaip tą daro jo šeima, jam nekils problemų nuėjus į savitarnos principu veikiančią maitinimosi įstaigą.“ Pasak L. Viniarskaitės, kaip ir daugeliu atvejų, čia taip pat galioja taisyklė „Pradėk nuo savęs“: „Paprastas pavyzdys – kai vaikas pamatys, kad mama ar tėtis vietoj bulvių traškučių valgo vaisius ar salotas, jis tą gerą praktiką perims.“

Vis tik jei vaikystėje tinkamos ir sveikos mitybos įpročiai nebuvo formuojami, juos išsiugdyti gali ir suaugęs žmogus, tereikia šiek tiek valios ir noro. „Svarbus ir pačio žmogaus požiūris, reikia nusistatyti – aš žinau, kokio kiekio maisto man reikia, tiek valgiau vakar ir tai tikrai nereiškia, jog šiandien man reikės daugiau. Suaugusio žmogaus skrandžio talpa yra tokia pati, jis nedidėja“, – aiškina gydytoja.

Valgyti reikia mokytis

Anot pašnekovės, net ir tokio paprasto dalyko kaip valgymas reikia mokytis, o išmokus tai daryti teisingai, nekenkiant sveikatai ir aplinkai, mėgautis galima įvairiais maisto produktais: „Dėdamiesi valgio į lėkštę turime būti sąmoningi. Paskutiniu metu žmonės linkę į kraštutinumus – arba badauja, arba valgo per daug ir neteisingai. Aš visada akcentuoju, jog valgyti galima viską. Žinoma, vieni produktai yra maistingesni, kiti mažiau maistingi, tačiau jei kartą per mėnesį suvalgysite produktą, kurį manote esantį pačiu blogiausiu, nieko baisaus neatsitiks. Svarbu žinoti, kiek valgyti ir kada, o to reikia mokytis. Sveikos ir tinkamos mitybos principai daugeliui tikrai yra žinomi, kažkur skaityti, tik neužtenka vien žinoti apie juos, reikia ir taikyti.“

Gydytoja dietologė pataria stengtis nedaryti per didelių pertraukų tarp valgymo ir neiti pietauti ar vakarieniauti labai išbadėjus: „Reikia atsiminti, jog negalima eiti valgyti nealkanam – alkio jausmas turi būti. Jeigu po 3–5 valandų nuo buvusio valgymo dar nesinori valgyti, galbūt buvo suvalgyta per daug. Ir atvirkščiai, jeigu alkis vargina praėjus 2 valandoms – suvalgėte per mažai.”

Jeigu tenka praleisti vieną valgymą ir atėję į viešojo maitinimosi įstaigą jaučiatės alkanesni nei įprastai, L. Viniarskaitė rekomenduoja valgyti palaipsniui ir jokiu būdu iškart neprisikrauti viso padėklo.

„Pagalvokite, nuo ko pradėsite pietus. Patarčiau rinktis sriubą arba salotas. Tik, vėlgi, nepersistenkite – nesipilkite sriubos tiek, kad per kraštus lietųsi – samčio ar pusantro tikrai užtenka. Atsiminkite, jog valgymui reikia skirti mažiausiai 15 minučių – per tiek laiko smegenys pradeda gauti informaciją, jog valgymo procesas vyksta. Tuomet, eidami antro patiekalo, neprisikrausite per daug ir tarp valgymų bent minimaliai pajudėsite“, – pataria specialistė.

Pasak gydytojos dietologės, pietums reikia skirti apie 45 minutes, o orientuotis dedantis į lėkštę antrąjį patiekalą padeda rankos modelis: „Baltyminių produktų – mėsos, žuvies ar sūrio porcija turėtų būti delno be pirštų arba viso delno dydžio, garnyras – kumščio dydžio, o žalių daržovių kiekis nėra ribojamas, bet įvertinkite, kiek suvalgysite, kad netektų išmesti.“

Lietuvių sąmoningumą ir sveikos gyvensenos įpročius ugdo skandinaviškai

„Ryždamiesi atidaryti verslo pietų savitarnos restoraną pagal skandinavišką koncepciją, priėmėme iššūkį Lietuvoje pristatyti naują požiūrį į kasdienį maitinimąsi. Sistema, pagal kurią veikia restoranas, skatina jo lankytojus prieš dedantis maistą į lėkštes gerai pagalvoti, ko ir kiek tuo metu nori bei gali suvalgyti. Įsidėjus per daug, po valgio lėkštes lankytojų prašoma patiems nusinešti nuo stalo ir išmesti likusį maistą į tam skirtą konteinerį“, – apie naujai atidaryto „Open“ restorano idėją pasakoja Vilniaus „Technopolio“ biurų miestelio pardavimų vadovė Jurgita Sapožnikovienė.

Pasak atstovės, tokia verslo pietų savitarnos restorano koncepcija jau yra pritaikyta daugiau nei 40-yje restoranuose penkiose šalyse. „Pastebime, kad Lietuvoje su ja pirmą kartą susidūrę dalis lankytojų sutrinka. Tuo tarpu Šiaurės šalyse lankytojai su pasididžiavimu patys apsitarnauja ir po pietų išrūšiuoja likusias atliekas. Toks atsakingas elgesys ne tik rodo visuomenės brandą, bet ir padeda žmogui geriau jaustis“, – sako J. Sapožnikovienė.

Restorano atstovei antrinanti gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė priduria, jog neišmokus įsidėti sveiko ir tinkamo valgio kiekio į lėkštę, kyla ne tik maisto išmetimo pavojus, bet ir grėsmė žmogaus sveikatai.

„Pirmiausia yra persivalgymo pavojus. Papietavus pernelyg sočiai, sunku susikaupti, apima mieguistumas, organizmas, „užsiėmęs“ virškinimu, negali dirbti. Jeigu darbas sėdimas, kaip yra dažnu atveju, suvartotas maisto kiekis nėra išeikvojamas. Tokiam procesui vykstant nuolatos, neigiamas pasekmes pastebėsite ne tik pakitusiose kūno formose, bet pakenksite ir savo sveikatai“, – sako gydytoja dietologė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)