„Niekas be širdies nefunkcionuoja“, – teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo gatvėje, gydytoja kardiologė, medicinos mokslų daktarė Vytė Valerija Maneikienė.
© Shutterstock nuotr.

Gydytoja nori atkreipti dėmesį į šią sudėtingą lėtinę būseną, kuri linkusi progresuoti ir kuri reikalauja nuolatinio gydymo, medikų priežiūros bei vaistų režimą, rašoma pranešime spaudai.

Ar tiesa, kad pasaulyje vis dar daugiausia žmonių miršta nuo širdies ligų?

– Tikra tiesa, širdies ir kraujagyslių ligos iki šiol nusineša daugiausia gyvybių išsivysčiusiose šalyse. Visiškai pasveikti nuo širdies nepakankamumo ligos sunkiai įmanoma, tačiau stabilizuoti būklę, gerinti paciento gyvenimo kokybę reikia. O tai pirmiausia priklauso nuo jo paties žinių apie savo ligą ir jos eigą, nuo paciento elgsenos, drausmės, susikalbėjimo su medicinos darbuotojais.

Tikėtina, jog širdies nepakankamumu gali susirgti kas penktas vyresnis nei 40 metų žmogus. Jau dabar Lietuvoje turime daugiau nei 120 000 šia sunkia širdies ir kraujagyslių ligų komplikacija sergančių pacientų. Perspektyva nėra guodžianti: nustačius sunkaus laipsnio, toli pažengusį širdies nepakankamumą, dėl kurio žmogus pateko į ligoninę, per penkerius metus daugiau nei pusė šių pacientų miršta.

Pacientai dažnai ieško gero kardiologo. Koks, Jūsų nuomone, yra geras širdies ir kraujagyslių ligų specialistas?

– Širdis toks jau organas – niekas be jo nefunkcionuoja... Taigi, nori nenori, turi būti viskuo – truputį pulmonologu, nefrologu, gastroenterologu, neurologu. Iš čia išplaukia ir mano „gero kardiologo“ vizija – domėtis, suvokti ne tik širdies sandarą bei darbą, bet ir jos veiklos sutrikimo įtaką bei padarinius kitiems organams.

Be abejo, šiuolaikinis kardiologas privalo būti itin universalus – pats atlikti svarbiausius kardiovaskulinę sistemą vertinančius tyrimus, suprasti ir interpretuoti intervencinės radiologijos tyrimų rezultatus.

Norint tapti tokiu kardiologu, reikia turėti vieną iš pagrindinių „gero mediko“ savybių – smalsumą ir neišblėstantį tobulėjimo, mokymosi poreikį. Jei prie profesinių įgūdžių prisideda žmogiškosios savybės – atjauta, rūpestingumas, sąžiningumas, tada galime kalbėti apie „tobulą mediką“. Nors, žinia, tobulumui ribų nėra.

Kas sukelia širdies ligas?

– Širdies, kaip ir bet kurias kitas ligas, įtakoja ir nuo mūsų nepriklausantys, iš kartos į kartą perduodami genetiniai faktoriai, ir mus supančios aplinkos veiksniai – oro tarša, sezoninės infekcijos, taip pat ir pačių pasirinktas gyvenimo būdas.

Kita sritis ir mūsų pastangos kuo ilgiau išlaikyti sveiko kūno ir sveikos sielos pusiausvyrą, turėtų susilaukti daugiausia dėmesio. Neabejoju, kardiologų moralizavimai apie sveiką gyvenseną, rizikos faktorius – rūkymą, nutukimą, hipodinamiją (nepakankamas fizinis aktyvumas), sutrikdytą darbo ir poilsio rėžimą yra girdėti ir didžiajai daliai pacientų nusibodę.

Liūdna, bet žmogaus prigimtis mūsų veiksmus pasuka mažiausių pastangų reikalaujančiu keliu – link tablečių buteliuko.

Į ką žmonės paprastai nekreipia dėmesio?

– Žmonės labai skirtingi. Visada pavojingi kraštutinumai – ir visiškas atsainumas savo kūno siunčiamiems ženklams, ir perdėtas gilinimasis į bet kokį savo asmeniniu suvokimu „nenormalų“ simptomą. Pastaruoju metu gydytojai neretai susiduria su jaunais, išsilavinusiais ir žingeidžiais pacientais, kurie medicinos išsilavinimą „įgyja“ internete.

Pas specialistą jie ateina išsirinkę sau diagnozę, o gydytojui ne visada pasiseka numaldyti įsiaudrinusią vaizduotę ir sugrąžinti pasitikėjimu paremtą paciento–specialisto bendravimą. Ne ką geriau ir kai žmonės, vejami šiuolaikinio gyvenimo tempo ir bijantys atitrūkti nuo karjeros, vengia apsilankyti pas gydytoją tol, kol atsiranda kraštutinai sunkūs sveikatos sutrikimo požymiai.

Kokie požymiai, kokie ženklai mums sako, kad reikia susirūpinti širdimi? Ir kaip tai padaryti ne per vėlai?

– Žmogus greičiausiai pajunta ir dažniausiai išsigąsta skausmo signalų. Tačiau skausmas gali būti įvairios trukmės, skirtingai apibūdinamas, turėti skirtingus provokuojančius faktorius. Gydytojas, išgirdęs skundą dėl skausmo, užduos dar apie dešimtį skundą patikslinančių klausimų. Tikrai toli gražu ne kiekvienas kairėje krūtinės pusėje pajaustas skausmas reiškia širdies veiklos sutrikimą.

Be to, esama požymių, atrodo, visiškai nesusijusių su širdimi, bet reiškiančių sunkius jos veiklos sutrikimus – tai ir dusulys, ir kosulys, ir silpnumas, bendras nuovargis, sunkiau toleruojamas įprastinis fizinis krūvis, skysčių kaupimasis, patinimai. Tik specialistas atskirs, ką iš tikrųjų reiškia vienas ar kitas varginantis simptomas.

Negaliu nepaminėti, jog šalia visame pasaulyje taikomo medikamentinio gydymo, Lietuvoje prieinamas ir pats pažangiausias, nemedikamentinis pažengusio širdies nepakankamumo gydymas. Tai ir intervencinės kraujagyslių bei vožtuvų korekcijos procedūros, specialūs širdies stimuliatoriai, skirti širdies nepakankamumui gydyti, mechaninės kraujotakos palaikymo priemonės – dirbtinės širdys. Be abejo, ir radikaliausias bei veiksmingiausias šios būklės gydymas – širdies persodinimas.

Kokį gyvenimo būdą renkatės Jūs pati? Ar visada laikotės taisyklių?

– Teoriškai gana gerai žinodami teisingo gyvenimo būdo principus, profilaktines priemones, patys medikai irgi dažnai „paslysta ant to paties grėblio“ – pasiteisinimui įvardijamas didžiulis, varginantis darbo krūvis, psichoemocinė įtampa, perfekcionistinis siekis padėti visiems. Visada laikytis taisyklių – misija neįmanoma. Ir ne visos taisyklės visada yra teisingos.

Stengiuosi vadovautis sveiko proto principu – išlaikyti saiką vartojime, balansą protinėje ir fizinėje veikloje, niekada nepamiršti ir neišduoti savo moralinių principų, neprarasti smalsumo ir noro išmokti, ko nors naujo.

Specialistai teigia, kad sveikas gyvenimo būdas, reguliarūs vizitai pas gydytoją ir vaistai ne tik pratęsia sergančiųjų širdies nepakankamumu gyvenimą, bet ir suteikia jam kokybę. Svarbu žmonėms priminti ligos požymius, kad liga būtų laiku pastebėta ir gydoma.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Lonely Planet“ Vilnių pripažino viena karščiausių Europos kelionių krypčių (5)

Didžiausias pasaulyje kelionių gidų leidėjas „ Lonely Planet “ Vilnių pripažino viena iš...

Ukrainietis kreipėsi į Trumpą ir lietuvius: ar jūs žinojote apie šiuos nusikaltimus? (276)

Gerbiamas JAV prezidente, ar amerikiečių ir lietuvių kariniai patarėjai žinojo apie Ukrainos...

Skvernelis įvardijo, kas jam kiša koją pildoma (46)

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad didžiausią grėsmę jo vyriausybės planuojamoms...

Moterį pašiurpino kelionė traukiniu į Kauną: esu nusivylusi, bet tylėti nebegaliu (131)

Kasdien į darbą Vilniuje iš Kauno ir atgal traukiniu Eglė (pavardė redakcijai žinoma) važiuoja...

Per karališkąsias vestuves – netikėtas vaizdas: operatorius vos negavo širdies smūgio (8)

Lėktuvas, skridęs į Hitrou oro uostą, pateko į objektyvą, bandžiusį įamžinti į...

Tūpsnis žemvaldžiams: paprasti mirtingieji apie tai galėtų nebent pasvajoti (66)

Publikavus DELFI tyrimą apie gyventojų interesus pažeidžiančias statybas Kėdainių rajono...

CSKA akys krypsta į Davidą Blattą, tačiau maskviečiai nepamiršta ir Šaro (24)

Toli nuo prieš sezoną keltų tikslų likęs Maskvos CSKA klubas žvalgosi, kas galėtų pakeisti...

Per savaitę Vilniuje – 240 pažeidimų dėl neišvežtų atliekų, skiriamos baudos (9)

Per savaitę Vilniuje užfiksuota beveik 240 pažeidimų tvarkant atliekas, daugiausia – dėl laiku...

Prieš pat svarbiausią abiturientų egzaminą – nerimą pasėjęs NEC akibrokštas (13)

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą vertinsiantys mokytojai sukilo prieš naują...